Neįgaliųjų ekspertai gavo įdomią užduotį – įvertinti taktilinį Šiaulių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros maketą. Rūtos Stankuvienės nuotr.

Pastaraisiais metais daugelyje šalies vietų galima pamatyti stendus su užrašais, kad vienas ar kitas miestas tvarkosi. Atnaujinamos gatvės ir šaligatviai, rekonstruojamos aikštės ir žaliosios zonos. Tvarkosi ir Šiauliai. Tik ar vykdomi darbai pateisins visų miesto gyventojų lūkesčius? Į trumpą ekskursiją po Šiaulius leidęsi neįgalieji turi nemažai pastabų ir abejonių, kad po rekonstrukcijų miestas bus prieinamas visiems.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkui Gediminui Vasiliauskui parodė, ką reikėtų padaryti, kad parlamento prieigos būtų labiau prieinamos neįgaliesiems.

Minint „Europos savaitę Seime“ Neįgaliųjų teisių komisija ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras pakvietė padiskutuoti, kiek mūsų šalyje yra įgyvendinamas prieinamumo principas užtikrinant neįgaliųjų teises. Kad esama dar daug problemų, parodė ir faktas, kad net ir Seime neįgaliųjų atstovai nesijaučia lygūs. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Vytis Muliuolis džiaugiasi neįgaliųjų aktyvumu ginant savo teises.

Seimo Žmogaus teisių komitetas užregistravo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) parengtą naują Lygių galimybių įstatymo redakciją. Tarp iš esmės atnaujinto įstatymo nuostatų – ir pareiga visiems lygias galimybes įgyvendinantiems subjektams užtikrinti paslaugų prieinamumą neįgaliesiems. Pernai į LGKT kreipęsi judėjimo negalią turintys asmenys dažniausiai skundėsi būtent dėl jų teisių suvaržymo paslaugų teikimo srityje, neretai – dėl tų paslaugų vietų nepritaikymo.

Vilnietei Irenai Žemaitienei tenka balsuoti neįgaliesiems nepritaikytoje apylinkėje. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Prezidento rinkimai bei kartu su jais vykę du referendumai sulaukė gana didelio šalies gyventojų aktyvumo. Juose dalyvavo ir nemažai negalią turinčių žmonių. Kai kurie iš jų savo pilietinę valią savarankiškai išreiškė pirmą kartą gyvenime. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su savivaldybėmis ir neįgaliųjų organizacijomis, išties nemažai nuveikė, kad sukurtų sąlygas neįgaliesiems balsuoti ne namuose, o kartu su visais.