Neseniai Seimui pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas. Juo siūloma neįgaliojo kortelės arba ženklo „Neįgalusis“ suteikiamomis lengvatomis leisti naudotis ir nėščioms moterims, asmenims, vieniems auginantiems vaikus iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingiems transporto priemonių vairuotojams. Neįgaliųjų bendruomenėje užvirė diskusija – ar tokie pakeitimai nepakenks jų interesams, ar nebus diskredituota paties ženklo esmė?

Benukas labai mėgsta plaukioti baseine.

Ar įmanoma šiais laikais situacija, kad dėl negalios žmogus neįleidžiamas į vieną ar kitą įstaigą, jam sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems naudotis paslaugomis? Pasirodo, įmanoma. Į tokią situaciją pakliuvo sanatorijoje „Eglė +“ į sveikatingumo zoną neįleista vežimėliais judančiųjų pora ir Klaipėdos specialiųjų mokyklų moksleiviai, kurie turės lankyti baseiną atskirai nuo kitų vaikų, vasaros atostogų metu. 

Pritaikant būstus Kaune įrengti du vertikalūs keltuvai.

Praėjusiais metais 60-yje savivaldybių neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 444 būstai. Iš valstybės biudžeto šiems darbams panaudota 1 mln. 528 tūkst. eurų. Lietuvos neįgaliųjų draugija savo atstovus yra delegavusi į 25 savivaldybių būsto pritaikymo komisijas. Jie prižiūrėjo, kaip buvo pritaikoma 190 būstų – kartu su kitais komisijų nariais dalyvavo nustatant konkrečių būstų pritaikymo poreikį, stebėjo darbų eigą, rūpinosi, kad visi pritaikymai būtų atlikti kokybiškai ir atitiktų žmonių su negalia poreikius. 

Darnaus judumo siekiančiame mieste turėtų būti užtikrinama galimybė patogiai judėti visiems jos gyventojams.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir Susisiekimo ministerija pakvietė į mokymus-diskusiją „Darnaus judumo miestas – miestas draugiškas visiems“. Čia kalbėta apie tai, kad kuriant miesto viziją pirmiausia turėtų būti galvojama ne apie automobilius ir transportą, o apie žmogų – kiekvieną miesto gyventoją.