„Ar žinote, kas yra universalus dizainas? Jo dėsniais vadovaujantis įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių dėl skirtingų jų galimybių. Yra žinomi septyni universalaus dizaino principai.“ Taip prasideda kiekvienas iš septynių vaizdo siužetų, sukurtų pagal universalaus dizaino principus.

Seimo narys Justas Džiugelis, apsilankęs Televizijos bokšte (Wikipedia nuotr.), aptarė galimybes į jį patekti neįgaliesiems.

Praėjusią savaitę neįgaliųjų bendruomenę pasiekė Vilniaus televizijos bokšto žinutė apie tai, kad neįgalieji, judantys vežimėliu, turintys regėjimo ar psichikos negalią, į bokšto viršuje esančią apžvalgos aikštelę ir restoraną „Paukščių takas“ neįleidžiami. Tai sukėlė diskusijų audrą. 

Seime vykusiame posėdyje aptartos svarbiausios aplinkos pritaikymo problemos.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotojos Jolantos Šliužienės teigimu, tik apie 10 proc. mokyklų, 19 proc. (iš 226) gydymo įstaigų yra pritaikytos neįgaliesiems. Tik 41 įmonė iš 120 turi žemagrindžių transporto priemonių. Pasak J. Šliužienės, šie skaičiai rodo, kad aplinkos prieinamumas Lietuvoje yra didelė problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. 

Neįgaliųjų reikalų direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė (iš kairės į dešinę) ir Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos specialistai Kathrin Bogelsack bei Svenas Michaelis neabejoja universalaus dizaino privalumais.

Norvegijoje vis daugiau kalbama apie tai, kad visi pastatai, viešosios erdvės, poilsio vietos būtų suprojektuotos pagal universalaus dizaino principą, t.y. pritaikytos daugelio gyventojų poreikiams – tiek judantiems neįgaliojo vežimėliu, tiek sunkiau vaikštantiems ar mažiems vaikams ir kitiems. Vilniuje apsilankę Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos darbuotojai papasakojo, kaip valstybė rūpinasi, kad kuo dažniau būtų naudojamasi universalaus dizaino principais.