Komunikuokime ir darykime

Virginija Dambrauskaitė.

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Štai ir atėjo nauji metai. Jau tapo įprasta apžvelgti praėjusius ir aptarti rezultatus. Kadangi pati turiu negalią ir man nesvetima viskas, kas Lietuvoje vyksta su neįgaliaisiais, nutariau apibendrinti, kas gi svarbaus pernai šioje srityje įvyko.

2019-ieji man buvo panašūs į amerikietiškus kalnelius – džiaugsmą keisdavo juoda neviltis. Rašyti apie įvykius, kurie kėlė neviltį, galima labai ilgai. Tai ir daugybė įvairiausių komisijų posėdžių, kai kalbama ir diskutuojama, bet nieko nesprendžiama, ir straipsniai žiniasklaidoje, kur neįgalieji aprašomi kaip amžinai nelaimingi, skriaudžiami bei viskuo nepatenkinti, dar tai, kad tiek daugumos nevyriausybinių organizacijų, tiek valdžios atstovai nesupranta žodžių komunikuoti ir daryti prasmės. Šįkart noriu parašyti apie dalykus, kurie mane pradžiugino.

Pirmas džiugus dalykas, kad DUOday iniciatyva pagaliau pasiekė Lietuvą. DUOday – įmonės atveria duris neįgaliesiems ir leidžia iš arti stebėti, kaip vyksta vienas ar kitas darbas, bei įvertinti savo galimybes jį atlikti. Šią šaunią iniciatyvą į Lietuvą atvežė VšĮ „SOPA“, kuri jau 13 metų kryptingai siekia padėti neįgaliesiems susirasti ir išlaikyti darbą. Iš užsienio jie atsiveža pačias geriausias praktikas bei metodikas ir pritaiko jas Lietuvoje. Per savo gyvavimo metus „SOPA“ įvykdė daug sėk­mingų projektų, padėjo rasti darbą daugybei žmonių ir jos dėka kasmet vis daugėja darbdavių, kurie nesipurto išgirdę žodį „neįgalus“. Štai taip praktikoje veikia žodžiai komunikuoti ir daryti.

Kitas įvykis, kurį noriu paminėti – žinia, kad Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kartu su Terasky Baltics ir CyberGym pirmą kartą Lietuvoje surengė kibernetinio saugumo specialistų mokymus autistiškiems suaugusiems asmenims. Autistiški žmonės ir kibernetinis saugumas... nežinau, kaip jums, bet man tai panašu į fantastiką. Kursai puikiai pavyko – pasitvirtino, kad autistiški asmenys gali būti puikūs kibernetinio saugumo darbuotojai, nes turi ypatingą pastabumą detalėms ir pan. Projektas tęsis visus 2020 metus. Idėja surengti tokius mokymus kilo iš Izraelio praktikos ir tai nuostabus pavyzdys, kaip geroji užsienio praktika realiai pritaikoma Lietuvoje. Be triukšmo ir tuščių kalbų, tiesiog komunikuojant ir darant...

Dar buvo sukurta inicia­tyva, o gal socialinė reklama „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo“. Buvo parengti trumpi pokalbiai su žmonėmis apie jų negalias ir gyvenimą su jomis. Ši iniciatyva buvo pristatyta labai garsiai – rodė per televiziją, rašė socialiniuose tinkluose, visi dalijosi. Jau džiaugiausi, kad pagaliau kažkas suorganizavo tikrą viešųjų ryšių akciją – apgalvotą, suplanuotą, ilgalaikę, bet... kaip garsiai atsirado, taip greitai ir nutilo. Jau po savaitės visi pamiršo, kad kažkas išvis vyko.

Tas pats nutiko ir su kita gera idėja – socialine kampanija „Lygink rūbus – ne žmones“. Ši iniciatyva buvo skirta socialinę atskirtį patiriančių žmonių integracijai į darbo rinką. Mano manymu, neįgaliųjų darbo problema yra viena iš prioritetinių. Ir vėl naiviai tikėjau, kad tai bus ilgalaikė iniciatyva, šviečianti visuomenę ir ypač darbdavius. Tačiau tai tebuvo vieno tyrimo ir vienos konferencijos reklama...

Vėl mintys krypsta į negatyvius dalykus, tad noriu pasidžiaugti asmeninėmis patirtimis, kurios pernai mane labai maloniai džiugino. Pirmiausia noriu pagirti „Lietuvos geležinkelius“. Nors dabar jie kritikuojami dėl įsipareigojimų nesilaikymo, mano patirtis važiuojant traukiniais – pati geriausia. Važiavau maršrutu Vilnius–Kaunas. Mane puikiai aptarnavo, traukinių stotys pagal galimybes pritaikytos.

Noriu pasidžiaugti ir vis geriau pritaikomais miestais. Žinoma, dar pasitaiko techninių klaidų, broko, tačiau iš esmės aplinka tampa vis labiau draugiška visiems.

O pabaigoje – linkėjimai. Esminiai socialiniai pokyčiai vyksta ne tada, kai yra nuleidžiami valdžios atstovų, o tada, kai žmonės jaučia tų pokyčių poreikį. Pateikiau puikių pavydžių, kaip komunikuojant su šalia esančiais žmonėmis galima nuveikti didelius darbus ir inicijuoti dar didesnius pokyčius. Jei valdžios atstovai negirdi ar nesupranta argumentų, reikia eiti iš kitos pusės. Pradėkime bendrauti su verslo, kultūros, žiniasklaidos atstovais. Užuot tuščiai diskutavę, kokie neįgalieji skriaudžiami, vargšai, darykime, kad ir mažus, bet realius darbus, skatinkime žmones keistis, o ne laukti, kol valdžia „nuleis“ mums pasikeitimus.

Tad mano palinkėjimas šiems metams būtų – komunikuokime ir darykime.

Virginija DAMBRAUSKAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt