Kas vežios neįgaliuosius Kaune?

Angelė Rudžianskaitė.

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Atkūrus nepriklausomybę transporto paslauga buvo viena pirmųjų, kurias pradėjo teikti naujai besikuriančios neįgaliųjų organizacijos. Išvarginti nepritaikytos miestų, namų aplinkos, judėjimo negalią turintys žmonės lengviau atsikvėpė: pagaliau atsivėrė durys į pasaulį. Bėgant metams atsirado ir neįgaliesiems pritaikyti automobiliai, o dalis stipresniųjų net patys sėdo už vairo. Prieš septynerius metus VšĮ Nacionalinis socialinės integ­racijos institutas pradėjo teikti socialinio taksi paslaugą. Tai buvo pirmoji taksi paslauga neįgaliesiems Baltijos šalyse.

Socialinis taksi suteikia galimybę sunkią judėjimo negalią turintiems žmonėms, kurie patys nevairuoja automobilių, tapti mobiliems, savarankiškai planuoti savo užimtumą ir laisvalaikį bei atpalaiduoti savo artimuosius, šeimos narius nuo kasdieninio rūpesčio. Socialinio taksi vairuotojai nėra tik keleivių pervežėjai, jie paruošti ir kaip asmeniniai asistentai, o tai reiškia, kad suteikia pagalbą išeinant neįgaliajam iš namų, nuneša daiktus. Asistentai yra apmokyti ir pirmosios pagalbos bei bendravimo įgūdžių. Šiandien socialinio taksi paslaugos teikiamos Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, Visagine, Zarasuose, planuojama pradėti teikti Ukmergėje ir Utenoje.

Ypač socialinio taksi paslauga džiaugiasi į svetimus kraštus keliauti mėgstantys neįgalieji: išlipi Vilniuje iš traukinio ar autobuso, o laukiantis socialinio taksi vairuotojas ne tik padeda išsikelti daiktus, bet ir nuveža į oro uostą. Pernai pasinaudojau socialinio taksi paslaugomis, kuomet eilinį kartą sugedo iš pirmo aukšto iki durų nuleidžianti platforma. Tuomet dirbę jauni vairuotojai įėjo į laiptinę ir saugiai nuleido mane laiptais žemyn. Suprantama, kad miesto taksi vairuotojai tokių paslaugų neteiktų, o ir bijočiau jų prašyti. Be to, ir vežimėlį kažin ar mokėtų sudėti. Esu girdėjusi daug neįgaliųjų skundų dėl taksistų sulaužytų vežimėlių bei išmėtytų detalių. Kiek teko skaityti ir matyti, miesto taksi automobiliuose nėra nė vieno keltuvo judėjimo negalią turintiesiems, o iki viešojo transporto aikštelių per bordiūrus ir išdaužytus gatvių bei kiemų šaligatvius net sveiki ne itin saugiai juda.

Turbūt pastebėjote, kad tarp miestų, kuriuose yra teikiama socialinio taksi paslauga, nepaminėjau Kauno. Ne, aš nesuklydau: Kauno miesto savivaldybės sprendimu, nuo 2020 metų pradžios šios paslaugos finansavimas nutraukiamas. Socialinio taksi paslauga Kaune naudojosi 400 užsiregistravusių asmenų. Atsakydamas į jų klausimus savivaldybės atstovas pareiškė: „Neįgaliuosius veš kitos įstaigos, kurių projektai yra geriau įvertinti“. Jis pasiūlė kreiptis į VšĮ ,,Alavesta“, Kauno neįgaliųjų draugiją, bendrovę ,,Sidabrilis“, Samariečių bendriją, Maltos ordino tarnybą. Toks jau mūsų verslo stilius: naikiname sukurtas struktūras ir kuriame naujas. Tiesa, jis nepaminėjo, kad nei Kauno miesto neįgaliųjų draugija, nei Lietuvos samariečių bendrija taip pat nebuvo finansuotos. „Dirbantiems ar aktyvų gyvenimą gyvenantiems asmenims, mūsų žiniomis, šiuo metu niekas individualaus pavėžėjimo neįgaliesiems paslaugų neteikia“, – sakė Socialinio taksi atstovė Erika Mackevičiūtė.

Socialinio taksi paslaugos neteko ir beveik 40 šeimų, kurių neįgalūs vaikai buvo vežiojami į dienos centrus. ,,Paslauga savivaldybei nuostolinga“, – vėl informuoja savivaldybės atstovas. Kažkas išmintingai yra pastebėjęs, kad vaikas yra kapitalas – kiek į jį įdėsi, tokias palūkanas ir gausi. Nacionalinis socialinės integracijos institutas prašė 73 tūkst. eurų. Šiandieninio pridėtinių rodyklių „nukabinimo ir sugrąžinimo“ aferoje, kurią inicijavo Kaune atlikti ,,moksliniai tyrimai“, ši suma atrodo juokinga. Kaip skaitėme spaudoje, vienos rodyklės nukabinimas kainavo apie 850 eurų (o pakabinimas atgal maždaug tiek pat), tad jau vien išvengę šio niekam nereikalingo „projekto“, galėjome turėti lėšų socialinio taksi paslaugai.

Tik atėjus į valdžią naujam Kauno merui, spaudoje pasipylė viltį teikiantys lozungai: ,,Kaunas bus geriausiai pritaikytas neįgaliesiems miestas Lietuvoje“. Matyt, meras pro savo kabineto langą žiūrėdamas į trinkelėmis grįstą Laisvės alėją ir vaikščiodamas po ją savo kojomis mano, kad šis tikslas jau pasiektas...

Angelė RUDŽIANSKAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt