Nebūk abejingas!

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Ligoninių, poliklinikų, slau­gos namų, kurortų bei sanatorijų pastatų pritaikymas neįgaliesiems – gyvybiškai svarbus dalykas. Deja, dažniausiai jis baigiasi įvažiavimo į pastatą įrengimu. Rateliais įveikęs slenkstį, paslaugų gausi tiek, kiek sugebėsi pats išsireikalauti ar prisitaikyti.

Į sanatoriją atvykusį neįgalųjį pirmiausia slenksčiai pasitinka kambaryje, balkone. „Na, ką padarysi, apsieisiu be išvažiavimo į balkoną, o per kambario slenkstį pervažiuoti ar uždaryti duris (nėra rankenėlių) gal padės toks pat pro šalį su vaikštyne ar ramentais judantis neįgalusis“, – pagalvoji. Džiaugiesi, kad apskritai gavai kelialapį į reabilitaciją, nes šiandien neįgaliesiems tai didelė prabanga.

Procedūrų patalpose laukia naujas kliūčių ruožas. Dauguma fotelių druskų, aromaterapijos kambariuose žemi. Taip norėtųsi persėsti į juos, atsipalaiduoti, nes sėdėdamas vežimėlyje to negali padaryti, deja... O reikėtų nors vieną fotelį kilstelėti 15 cm aukštyn ir prob­lemos neliktų. Kai tik atsisėdau į neįgaliojo vežimėlį, vis dar prašydavau stipresnių vyrų ligonių ar personalo mane perkelti. Šokoladas, kava mano kuprinėje tapo pagrindine dovanėle, kuria atsiskaitydavau už „papildomą“ perkėlimo procedūrą. Vis jaučiausi kalta, kad pati negaliu. Vėliau numojau ranka – nei personalas, nei ligoniai neprivalo to daryti.

Kai kurie foteliai procedūrų kambariuose yra panašiame aukštyje kaip vežimėlio sėdynė, bet persėsti į juos trukdo masyvus, prašmatniai išlenktas fotelio šonas. Jei jo, vieno vienintelio, neliktų, būtų galima pačiai čia įsitaisyti ir per procedūrą atsipalaiduoti. Na, ką padarysi, atsidūsti ir tiek.

Sveikatai sustiprinti labai naudingos mineralinės, perlinės, purvo, sūkurinio masažo vonios. Deja, į daugumą iš jų nepateksi net su keltuvu, o ir tuos pačius turi vos viena kita gydymo įstaiga. „Mes jums atnešime purvo maišelius į palatą“, – išgirsti gydytojos pasiūlymą. Nepuoli aiškinti, koks milžiniškas efektyvumo skirtumas tarp vonios ir maišelių, kurie, kol atkeliauja iki tavo lovos, dažnai jau būna atšalę. Mintyse sutinki, nes neturi kito pasirinkimo.

Ach, baseinų ir pirčių kompleksai! Juos apžiūrinėji tik pro didelį stiklą, prie kurio išdidžiai prisiglaudęs stovi modernus keltuvas neįgaliesiems. Supranti, kad tavęs čia neįleis net papildomai susimokėjus už tokį apsilankymą, nes ant tavo kelialapio į sanatoriją ryškiomis raidėmis atspausdinta: „Pirčių ir baseinų kompleksas draudžiamas.“ „Nemoka plaukti.“ Pasirodo, visi vaikštantys žmonės ir vaikai Lietuvoje seniai moka plaukti, tad Rūtai Meilutytei šioje srityje nėra ką veikti. Ir kam ji sugrįžo? Atsimenu ir tai, kad mums jau dešimt kartų yra paaiškinta, kodėl esame grėsmė skaidriam baseinų vandeniui. Man gėda klausytis tų jokia logika bei sveikatos būk­le nepagrįstų išvedžiojimų. Šiais laikais, kai sukurta daugybė apsisaugojimo priemonių – neperšlampamos sauskelnės, specialūs šlapimo pūslės kateteriai vyrams ir pan., mums patekti į vandens baseinus draudžiama, o mažamečiams vaikams – prašom.

Na, smarkiausią antausį šioje srityje esu gavusi iš vienos prestižiškiausių sanatorijų vadovo, atsakingo už medicinos klausimų sprendimą. Tą dieną buvau labai peršalusi ir paprašiau jo leidimo, susimokėjus visą kainą, sušilti pirtyje. Į mano prašymą jis pakeltu balsu atsakė: „Jūsų estetinis vaizdas gali nepatikti kitiems ligoniams.“ Taip ir norėjosi surikti, kad baseine aš neplaukioju su vežimėliu, o pirtyje sėdėsiu ant suoliuko. Deja, nepajėgiau. Tokių nesiskaitymo ir pažeminimo aktų mes išgyvename kasdien. Tiesiog jaučiame, kad prestižiškoms sanatorijoms esame našta, ypač vasarą. Tiesa, žiemą su Ligonių kasų kelialapiais mes užkamšome daug spragų…

Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininkas Roman Kent yra sugalvojęs 11-tą Dievo įsakymą: „Nebūk abejingas.“ Manau, kad šis įsakymas tinka ir mūsų situacijoje. Dar skaudžiau, kad visi jūs, šiandien atsakingi už teikiamų paslaugų vienodą prieinamumą pacientams, akimirksniu galite atsidurti mūsų gretose. Neduok Dieve, galite bet kurią akimirką tapti neįgaliais ir tą, ko nepadarėte būdami atsakingais tarnautojais, galite pajusti patys, praradę visus antpečius ir įtakas. Manau, kad situacija keisis tik tuomet, kada mes visi, pritaikydami aplinką ligoniams sanatorijose, pagalvosime ir apie save.

Angelė RUDŽIANSKAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt