Socialiniai tinklai – draugai ar priešai?

Angelė Rudžianskaitė.

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Paradoksas – anksčiau mūsų tėvai, seneliai, o ir mes patys, stengėmės kuo dažniau bendrauti, kaip dabar įprasta sakyti, „gyvai“. Ne vienas pamename pilnus traukinius bei priemiestinius autobusus savaitgaliais. Ką ten savaitgaliais – dažnai ir šiokiadieniais norint mieste patekti į autobusą ar troleibusą, tekdavo pasistumdyti. Šiandien, kai kiekvienoje šeimoje yra 2–3 automobiliai, dažniausiai bendraujame tik telefonais ar socialiniuose tinkluose. Dauguma, anksčiau skeptiškai žiūrėję į socialinius tinklus, karantino metu atrado juos iš naujo. Per 2 karantino mėnesius geranoriškai keitėmės vaikystės nuotraukomis, dalijomės valgių gaminimo receptais, nuorodomis apie patikusius filmus, perskaitytas knygas, mokėmės užsienio kalbų, kartu sportavome, dainavome ir laidėme sąmojus. Neįgaliųjų organizacijos nuotoliniu būdu net rankdarbių pamokėles įsigudrino rengti. Šiuo kritiniu laikotarpiu belieka tik padėkoti socialinių tinklų kūrėjams ir jų teikiamoms paslaugoms.

Socialinių tinklų idėja gimė 2004 metais Harvardo universiteto studento M. Zuckerbergo galvoje. Pradžioje toks interaktyvus bendravimas buvo skirtas tik šio universiteto akademinei bendruomenei, vėliau puiki praktika paplito po visus JAV universitetus, o 2006 m. juo pradėjo naudotis ir viso pasaulio bendruomenė. Baigęs studijas ir matydamas nuotolinio bendravimo poreikį, M. Zuckerbergas kartu su bendraminčiais sukūrė akcinę bendrovę „Facebook“, kuri šiandien turi per 2 milijardus užsiregistravusių vartotojų. Šis socialinis tinklas neapsiriboja tik bendraminčių grupėmis, čia kuriami ir verslo puslapiai, įmonės pristato savo prekes, paslaugas, reklamuojami švietimo, meno, sporto renginiai ir t. t. Per socialinius tinklus galima rengti diskusijų forumus, o kaip parodė ir paskutinių mėnesių praktika, – mokytis ir mokyti, informuoti apie save, netgi neišeinant iš namų kurti filmus. AB „Facebook“ priklauso ir socialinis tinklas „Instagram“, nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėlės Messenger bei WhatsApp. Neatsitiktinai 2010 metais žurnalas „Time“ M. Zuckerbergą paskelbė metų žmogumi.

Kartais tenka išgirsti ir skundų – esą socialiniai tink­lai vargina. Taip, socialiniai tinklai dažnai tampa mūsų viešais dienoraščiais, kuriuose kasdien puikuojasi asmeninės nuotraukos, galinčios kitiems pabosti, netgi kelti pasipiktinimą. Kai kurie iš mūsų užmiršo, kad kurdami savo socialinę grupę ar prisijungdami prie jau egzistuojančios, visus žingsnius atlieka laisva valia. Patys priimame į savo grupę naujus draugus, geranoriškai dalijamės įdomia medžiaga. Žinoma, kartais nelabai žiūrėjome, ką ir kodėl priimame į draugus – prestižas turėti kuo daugiau sekėjų. Jau įpusėjus karantinui kai kuriems iš mūsų pradėjo trūkti kantrybės ir pasipylė prašymai: „Prašau man nesiųsti jokių žinučių su gyvūnų, gėlių atvaizdais. Prašau neįsižeisti, bet į komentarus neatsakysiu. Pateikiu asmenų, kurių kontaktus blokuoju, sąrašą.“ Esame skirtingi – skiriasi mūsų poreikiai, įsitikinimai, galimybės ir pagaliau – geranoriškumas. Visi pavargome, ilgimės atjautos, įsiklausymo, bet užuot perskaitę, įsigilinę į pasidalintą įrašą, skubame siųsti sau patikusį.

Abejingumas kitam pagimdo abejingumą mums patiems. Kad ir kaip nesinorėtų, jei jau priėmėme šį žmogų į savo socialinę grupę, perskaitykime jo persiųstą tekstą, pasigrožėkime paveikslėliu. Vietoj iškelto nykščio ar nusibodusios veidelio aplikacijos, atsakydami į žinutę parašykime vieną kitą nuoširdų žodį, kuris atsiuntusiajam gal bus kaip pavasarį parskridusios kregždutės atnešta gera naujiena. Manau, nevertėtų įsižeisti ir dėl kiekvieną rytą atsiunčiamos kavos puodelio nuotraukos. Argi nemalonu kasryt kavą „gerti“ iš 3–4 puodelių? Tokia šio laikotarpio realybė, priimkime ją džiaugsmingai ir dėkokime mus prisiminusiems...

Angelė RUDŽIANSKAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt