Pradėkime nuo savęs

Kristina Dūdonytė.

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Lengvai suprantama kalba reikalinga žmonėms, kurie turi tam tikrą intelekto ar mokymosi negalią, kadangi jiems gali būti sunku suvokti įvairaus pobūdžio tekstus. O taip pat informacija, pateikiama šia kalba, gali praversti vaikams, senjorams, užsieniečiams. Lietuvoje informacijos lengvai suprantama kalba rengimu beveik niekas neužsiima, išskyrus Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą „Aš galiu“, Lietuvos neįgalios organizacijų forumo ir asociacijos „Viltis“ iniciatyvas. Na, o Švedijoje jau net 35 metus yra leidžiamas laikraštis lengvai suprantama kalba „8 sidor“ (liet. „8 puslapiai“). Laikraštį galima skaityti ir internete, be to, straipsniai lengvai suprantama kalba įgarsinami, todėl taip prieinami dar didesniam skaitytojų ratui. Man išties gera matyti taip pažengusią valstybę, kuri užtikrina tvarų informacijos prieinamumą visiems. Na, o Lietuvą vertinu kaip visiškai nepažangią šioje srityje.

Žmonės, turintys intelekto negalią, taip pat, kaip ir kiti, turi teisę gauti informaciją ta forma, kurią supranta. Ši teisė yra įtvirtinta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, 9 straipsnyje.

Mano nuomone, toks informacijos perteikimo būdas yra reikalingas dėl to, kad žmonėms su intelekto negalia gali būti sunku suprasti tam tikrus dalykus ar išmokti naujų. Todėl svarbu, kad jie gautų aiškią ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų jiems įgyti reikiamų žinių, suteiktų galimybę išreikšti savo nuomonę, nusakyti savo poreikius ar poziciją vienu ar kitu klausimu. Na, o teikiantys informaciją turi laikytis paprastų taisyklių, kad informaciją būtų lengva skaityti ir suprasti.

Kaip sakoma, jei nori pokyčio, pradėk nuo savęs. Kadangi jau nemažai metų gilinuosi, atstovauju, mėginu šviesti visuomenę apie žmonių su negalia teises, nusprendžiau išanalizuoti, ar yra leidinių lengvai suprantama kalba, kuriuose kalbama apie negalią turinčių žmonių teises. Radau dvi anglų kalba išleistas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto bendrąsias pastabas (Nr. 4 ir Nr. 7). Pasitarusi su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininku prof. Jonu Ruškumi, atsiklaususi leidimo, į lietuvių kalbą šiuos dokumentus išverčiau atsižvelgdama į visus lengvai suprantamos kalbos principus.

Lengvai suprantama informacija turi aiškią ir logišką struktūrą, todėl naudojau paprastus žodžius, svarbesnius paryškinau, sudėtingesnius rašiau mėlyna spalva ir paaiškinau sudėtingų žodžių sąraše. Rašiau trumpais sakiniais. Tekstas tokiuose leidiniuose turi būti erdvus ir papildytas paveikslėliais, kadangi būtent jie padeda skaitytojui suprasti turinį.

Net ir skaitant tekstą lengvai suprantama kalba kai kuriems žmonėms su intelekto negalia gali prireikti pagalbos, ypač kai tekste pateikta sudėtinga informacija. Pagal europines rekomendacijas ir kaip patarė buvęs Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Stigas Langvadas, informaciją lengvai suprantama kalba turi įvertinti intelekto negalią turintys žmonės. Todėl mano parengtus leidinius pirmieji skaitė ir vertino Kauno „Arkos“ bendruomenės bičiuliai, o darbuotojai fiksavo vietas, kurios jiems buvo neaiškios. Gavusi iš šių bičiulių pastabas, stengiausi tas vietas ištaisyti – vienur paveikslėlis ne visiškai atitiko sakinio reikšmę, kitur sakinys buvo neaiškus, kai kur buvo naudojami sudėtingi žodžiai. Iš tikrųjų bičiuliams šiuos leidinius vertinti nebuvo lengva – jie tai darė pirmą kartą, be to, ir tekstai buvo apie sudėtingą dalyką – žmonių su negalia teises.

Labai norėtųsi, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų ne rengiama ne tik pavienių iniciatyvų dėka. Visi žmonės turėtų turėti galimybę skaityti valstybės, savivaldybių informaciją, svarbiausias naujienas ta forma, kuri jiems priimtina ir suprantama.

Kristina DŪDONYTĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt