Neįgaliųjų pilietinės teisės baigiasi... ties laiptais

Prie VRK surengto piketo dalyviai reikalavo ne apgailestavimų, o atsakomybės ir tvarių pokyčių.

Aš – pilietis
Nustatymai

Artėjant rinkimams daugėja įvairių renginių, susitikimų, diskusijų su kandidatais į Seimą. Televizijos debatuose kalbama ir apie negalią turinčių žmonių problemas. Vis dėlto dažniausiai jas kelia ne patys neįgalieji, o kiti partijų atstovai, nors negalią turinčių kandidatų į Seimą jų sąrašuose tikrai esama. Viena to priežasčių – neįgalieji tiesiog negali patekti į nepritaikytuose pastatuose rengiamus debatų filmavimus. Dėl to prie Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pastato jie surengė piketą.

Pilietinių teisių apribojimas – nepatogumas?

Vienoje iš sostinės vienmandačių apylinkių kandidatuojanti rateliais judanti Monika Ošmianskienė suplanuotuose debatuose buvo pasirengusi kalbėti apie negalią turintiems žmonėms kylančius iššūkius, jų atskirtį, išdėstyti savo nuomonę, ką daryti, kad jie galėtų jaustis lygūs su visais. Deja, šia vizija ji nepasidalijo – prie pastato, kuriame buvo filmuojami debatai, ją pasitiko... laiptai.

Apie tai, kad gali patekti į tokią situaciją, Monika buvo perspėta – išvakarėse debatuose dalyvavęs kolega, žinodamas, jog kitą dieną turės filmuotis rateliais judanti moteris, apie tai perspėjo ir debatų organizatorius, ir pačią Moniką. Ji susisiekė su VRK, pasidomėjo, kaip reikės patekti į filmavimą. Atsakymas, kad ją užneš, nes taip esą jau darę, Monikos netenkino. „Kai suprato, kad „užnešimas“ nėra prieinamumo užtikrinimas, o fizinės aplinkos neprieinamumas yra ne tik diskriminacija negalios pagrindu, bet taip pažeidžiamos ir mano konstitucinės bei politinės teisės, ėmė krutėti, – pasakoja Monika. – Žadėjo perskambinti, bet skambučio taip ir nesulaukiau.“

Nepasikeitė ir požiūris į galimybę užnešti, o kai Monika atsisakė būti nešiojama it daiktas, sulaukė dar vieno kirčio. Viešojoje erdvėje pasirodė VRK pranešimas: „Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, jog vienai laidos dalyvių – kandidatei į Seimo narius Monikai Ošmianskienei atsisakius priimti debatų organizatorių pagalbą patenkant į patalpas, kuriose š. m. rugsėjo 15 d. vyko kandidatų į Seimo narius vienmandatėje Žirmūnų rinkimų apygardoje diskusijų laidos filmavimas, VRK prašymu, laida bus filmuojama iš naujo.“ Tiesa, jame dar pažymėta: „Nuoširdžiai apgailestaujame, kad kandidatei Monikai Ošmianskienei filmuojant kandidatų diskusijas teko patirti nepatogumų.“

Monika tai įvertino kaip jos orumo pažeminimą. Pasak jos, apribota galimybė per rinkimus prisistatyti, pristatyti savo vertybes nėra nepatogumai. „Mes kalbame apie esminius pilietinių ir politinių teisių apribojimus, apie prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus, apie Lietuvos teisės aktų nevykdymą. Negalime rinkiminių debatų metu diskutuoti socialinės atskirties ir žmogaus teisių tema ignoruodami esamą situaciją“, – įsitikinusi ji.

Piketo dalyviai piktinosi dėl neįgaliesiems nesudarytų tinkamų sąlygų dalyvauti rinkimuose. 

Pastatų prieinamumas į reikalavimus neįtrauktas

Piketo dalyviai reikalavo, kad VRK prisiimtų atsakomybę už tai, kad nesudarė sąlygų visiems kandidatams dalyvauti debatuose ir viešai atsiprašytų neįgaliųjų bei pasižadėtų, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos.

Su į piketą prie VRK susirinkusiais žmonėmis, tarp kurių buvo ir žmogaus teisių ekspertas prof. Dainius Pūras, Neįgaliųjų departamento direktorė Eglė Čaplikienė, išėjo pasikalbėti VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Ivanauskaitė-Pettinari ir vyriausioji specialistė Indrė Ramanavičienė. Atsiprašiusios dėl susiklosčiusios situacijos jos patikino, kad debatų organizatoriai (VšĮ „Pilietinė medija“) įsipa­reigojo prie šios studijos įrengti specialią konstrukciją, kuri leis į pastatą patekti ir neįgaliojo vežimėliu judantiems žmonėms.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas pasisiūlė prieš pradedant tą konstrukciją naudoti patikrinti, ar ji iš tiesų bus patogi neįgaliesiems. Pasak jo, dažnai pasitaiko, kad statybos techninių reglamentų neišmanantys žmonės tokius pritaikymus padaro „dėl paukščiuko“: nuolydžiai būna per statūs, be turėklų ir pan.

Seimo nario Justo Džiugelio nuomone, jeigu VRK, kaip po praėjusių rinkimų pasirašydama memorandumą pasižadėjo VRK pirmininkė Laura Mat­jošaitytė, būtų tarusis su neįgaliųjų atstovais, formuluojant viešųjų pirkimų sąlygas viešinimo paslaugoms, į jas neabejotinai būtų įtraukti reikalavimai aplinkos prieinamumui užtikrinti. Tai svarbu ne tik fizinę, bet ir regėjimo, kitas negalias turintiems žmonėms. „Jeigu būtumėte tai darę, abejoju, ar šiandien būtume čia susirinkę ir vėl kėlę šį klausimą“, – sakė J. Džiugelis.

K. Ivanauskaitės-Pettinari teigimu, rengdamasi rinkimams VRK tikrai nemažai bendrauja su neįgaliaisiais: kartu ruošė rekomendacijas dėl rinkimų pritaikymo akliesiems, psichosocialinę negalią turintiems asmenims parengė leidinį lengvai suprantama kalba ir pan. Gaila, kad į pastatų prieinamumą niekas neatkreipė dėmesio. Nors, pasak jos, formaliai pakeisti jau nieko negalima, nes pirkimas yra įvykęs, vis dėlto su paslaugos teikėjais sutarta, kad speciali konstrukcija bus įrengta, o ateityje viešųjų pirkimų sąlygos bus papildytos aplinkos prieinamumo reikalavimu.


Pritaikytos ne visos rinkimų apylinkės

Po 2016 m. Seimo rinkimų, kai neįgalieji kreipėsi į teismą dėl judėjimo negalią turintiems žmonėms nesudarytų tinkamų sąlygų balsuoti ir laimėjo bylą prieš VRK, Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybes, buvo daug diskutuojama apie aplinkos pritaikymą, tariamasi, kad savivaldybės pritaikytų rinkimų apylinkes, o negalėdamos to padaryti skirtų kitas patalpas ir pan.

Situacija tikrai pasikeitė į gera, vis dėlto, pasak VRK atstovės I. Ramanavičienės, likus 25 dienoms iki rinkimų, iš 1938 apylinkių 210 dar buvo nepritaikytos negalią turintiems rinkėjams. Daugiausia – Vilniaus miesto savivaldybėje, regionai, pasak jos, tvarkosi geriau.

R. Dubicko nuomone, reikėtų atidžiau vertinti savivaldybių pateikiamą statistiką. Neseniai Alytuje domėjęsis aplinkos prieinamumu, jis užsuko ir į rinkimų apylinkes. „9 iš 13 neįgaliesiems nebuvo nepritaikytos, – sakė asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas. – Kai savivaldybės pačios vertina patalpų prieinamumą, jų pateikiami skaičiai dažnai neatitinka realybės. Į vieną ar du laiptelius prie įėjimo į pastatą ar aukštoką slenkstį net nekreipiama dėmesio, problemos nematoma ir dėl stataus panduso, prie jo neįrengto turėklo. Norint turėti objektyvią statistiką, reikėtų, kad rinkimų apylinkes įvertintų neįgaliųjų organizacijų atstovai.“

Piketo dalyviai buvo įsitikinę, jog VRK turi imtis ryžtingesnių priemonių, kad negalią turintys žmonės galėtų pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt