Nauja valdžia ir vėl, atrodo, viskas iš naujo

Kristina Dūdonytė.

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Keičiantis valdžioms vis norisi tikėtis darbų tęstinumo ar didesnio proveržio užtikrinant žmonių su negalia teises. Tačiau šiuo metu viešojoje erdvėje girdime, kad tėvai ketina valstybę paduoti į teismą dėl neteikiamų paslaugų jų negalią turintiems vaikams. Tai leidžia manyti, kad mes dar beveik niekur nepajudėjome įgyvendindami Lietuvos tarptautinį įsipareigojimą – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kuriai šiais metais sukanka jau 10 metų. Vadinasi, mūsų valstybė jau 10 metų yra skolinga žmonėms su negalia.

Tačiau norisi tikėti, kad visgi nors kažkiek pajudėsime tos skolos grąžinimo link. Džiugu, kad šiuose rinkimuose negalia buvo suvokiama daug plačiau nei anksčiau, kadangi negalios tema atsirado ne vienos politinės partijos programoje. Tiesa, dažniausiai buvo apsiribojama socialine ir švietimo sritimis. Beveik visos partijos paminėjo negalią turinčius žmones, tačiau tik kelios gebėjo įvardyti konkrečias problemas ar siekius. Socialdemokratų programoje skelbiama, kad bus įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai žada, kad žmonių su negalia skurdo rizikos lygis sumažės iki 30 proc. (šiandien – 35 proc.); Liberalų Sąjūdis rašo, kad bus sukurta miestų infrastruktūros pritaikymo žmonėms su negalia sistema. Į negalios temą labiau įsigilinusi ir naujai susikūrusi Laisvės partija, kadangi joje yra aktyvi negalią turinti politikė. Kitos partijos negalią savo programose minėjo fragmentiškai ir abstrakčiai. Šį kartą į Seimą išrinkti jau du politikai su regima negalia, kurie yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai ir, kas be ko, dirba valdančiojoje daugumoje. Tai šiek tiek įkvepia. Tačiau dar pažiūrėsime – jų darbus iš anksto vertinti dar gana sudėtinga.

Šiuo metu, ko gero, aktualiausias klausimas politikoje yra ministrų skyrimas. Kaip žinia, kandidate į socialinės apsaugos ir darbo ministres numatyta Monika Navickienė, kuri anksčiau taip pat dirbo Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete ir skyrė daug dėmesio šeimos politikai, socialinių paslaugų prieinamumo didinimui, socialinių darbuotojų padėties gerinimui, geresnei žmonių su negalia integracijai. Yra tekę klausytis ir jos pasisakymų socialiniais klausimais, kai kalbino žurnalistai. Jaučiamas negalią turinčių žmonių problemų supratimas – kad trūksta paslaugų ar nesudarytos tinkamos sąlygos kitose gyvenimo srityse. Norisi tikėti, kad sulauksime teisingų sprendimų bei proveržio įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

Pratęsiant temą apie Konvenciją ir praėjusio Seimo narių priimtą Švietimo įstatymo pataisą dėl įtraukiojo ugdymo, kuri įsigalios nuo 2024 metų rugsėjo, svarbu paminėti, kad viešojoje erdvėje šiuo metu aktualus klausimas yra tam skiriamas biudžetas. Jau rengiami planai šiai pataisai įgyvendinti, bet kitiems metams lėšų dar neskirta. Būtent dėl to Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Vilija Targamadzė ir Tomas Bičiūnas ragina kitų metų biudžete numatyti papildomus 28,8 mln. eurų bazinėms švietimo paslaugoms vaikams su negalia užtikrinti. Tokį pasiūlymą biudžeto projektui registravę Seimo nariai primena, kad dar 2010 m. Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, pagal kurią Lietuva įsipareigojo užtikrinti ir imtis atitinkamų priemonių, kad asmenys „dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliesiems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese“. Norisi tikėti, kad ir kitos priemonės bus įgyvendinamos atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas.

Kristina DŪDONYTĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje