Nevirskime pelke

Virginija Dambrauskaitė.

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Reklama yra tapusi neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Mes ją matome ir girdime visur: televizijoje, per radiją, internete, viešojo transporto stotelėse, stenduose. Dažniausiai žmonės mano, kad reklamos tikslas – parduoti kuo brangiau ar kuo daugiau, kad tai tiesiog būdas išvilioti iš žmonių kuo daugiau pinigų. Aš irgi taip galvojau prieš pradėdama studijuoti marketingą ir reklamą. Reklama, tokia, kokią ją matome ir girdime, yra palyginti nedidelė sudėtingo marketingo proceso dalis. Jo principai universalūs, juos panaudoti galima labai plačiai. Parduoti galima ne tik prekes ar paslaugas, bet ir idėjas (ekologiška produkcija yra geresnė ir naudingesnė), gyvenimo būdą (vegetarizmas yra sveika), politikai prieš rinkimus pardavinėja save. Netgi socialinės reklamos pardavinėja – daro įtaką, keičia tam tikrą elgesį ar požiūrį.

Bestudijuodama ir besigilindama supratau, kad jei nevyriausybinės organizacijos savo veikloje naudotų marketingo principus, žmonių su negalia integracija vyktų daug sparčiau ir kokybiškiau. Pavyzdžiui, viena iš sudėtinių marketingo dalių yra komunikacija. Komunikacija – tai ne tik bendravimas su kažkuo ar tarp ko nors, bet ir tai, kaip organizacija save pateikia visuomenei, kaip atrodo jos interneto puslapis, kaip viešinamos veiklos, kaip bendraujama socialiniuose tink­luose, ką rašo apie juos žiniasklaida, kaip dažnai jie yra girdimi, kaip bendrauja su savo nariais. Pripažinkime, kad labai dažnai mes net nežinome, ką vienos ar kitos organizacijos veikia savo narių labui, tik kartais išlenda informacija apie kokį nors projektą, ypač jei biudžete buvo numatytas viešinimas. O plačioji visuomenė apie tokias organizacijas išgirsta tik tada, kai kas nors nutinka arba kai surengiamos kokios nors eitynės. Taip neturėtų būti. Jei organizacijos pakeistų savo komunikaciją, galėtų prisitraukti daugiau aktyvių narių, didėtų informacijos skaida visuomenėje, atsirastų galimybė rasti rėmėjų.

Dar vienas marketingo pritaikymo būdas – pardavimai. Ką gi organizacijos galėtų pardavinėti? Ogi savo narių darbus. Deja, ne visi negalią turintys žmonės gali visavertiškai dirbti atviroje darbo rinkoje. Tai lemia daugybė veiksnių – sveikata, amžius, įgūdžiai, gyvenamoji vieta. Tačiau tokie žmonės dažnai būna labai nagingi – jie pina, drožia, mezga, siuva, siuvinėja, piešia, daro papuošalus, neria. Jų darbai būna gražūs ir kokybiški. Tik mažai kas apie tai žino, juo labiau neaišku, kur tuos darbus galima įsigyti. Prekybos porą kartų per metus mugėse tikrai nepavadinčiau rimtais pardavimais.

Funkcionali elektroninė parduotuvė, kokybiškos nuotraukos ir aprašymai, logistika, vadyba, reklama ir galiausiai patenkintas pirkėjas – štai kas yra pardavimai. Sudėtinga? O taip. Tam reikia rimtos profesionalų komandos ir viena organizacija su tuo nesusidorotų. Bet jei organizacijos susivienytų ir tai padarytų kartu, įsivaizduojate, kiek naudos būtų! Kiek neįgaliųjų galėtų užsidirbti, o tai pagerintų ne tik jų gyvenimo kokybę, bet ir psichologinę savijautą. Juk motyvuotas ir aktyvus žmogus kur kas geriau nei gyvenantis depresijoje, ant skurdo ribos. Nauda būtų ir organizacijoms – jos ne kalbomis, o darbais parodytų, kad realiai atstovauja ir padeda neįgaliesiems. Geras įvaizdis ir viešumas pritrauktų rėmėjų, kurie savo ruožtu padėtų įgyvendinti dar daugiau gerų idėjų. Na, o visuomenė pamatytų, kad žmonės su negalia yra ne nelaimingi ir viskuo nepatenkinti pašalpų bei lengvatų prašytojai, o tokie pat žmonės. Tad gal organizacijoms reikėtų projektuose ir veiklose nusimatyti ne tik socialinius darbuotojus, asistentus ar kitokius pagalbininkus, bet ir marketingo ar komunikacijos specialistus? Gal tada organizacijos tikrai būtų nevyriausybinės, o ne valstybės išlaikomos?

Graži mano svajonė, tiesa? Kaip iš reklaminio filmuko. Pabaigoje noriu pasidalyti liaudies išmintimi: stovintis vanduo genda ir galiausiai virsta pelke. Nevyriausybinėms organizacijoms būtų pats laikas nustoti virti savo sultyse ir pradėti žiūrėti plačiau, ne kasmet štampuoti vienodos projektus, o kurti kažką naujo ir vertingo, gal tada ir mano svajonė virs realybe.

Virginija DAMBRAUSKAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje