Negalios žmonių teisių stebėsena – atsakingas darbas

Kristina Dūdonytė.

Prašau žodžio
Nustatymai

* * *

Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (Konvencija), pagal kurią įsipareigojo išlaikyti, stiprinti, paskirti ar sukurti struktūrą, prireikus apimančią vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą. 2019 m. liepos 1 d. kaip nepriklausomas mechanizmas Lietuvoje įsteigta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (Komisija). Ji nuolat tikrina, kaip įgyvendinama Konvencija; Seimui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams teikia rekomendacijas dėl Konvencijos įgyvendinimo; rengia Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Komisija turi teisę gauti iš fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių informaciją, būtiną jos funkcijoms atlikti; pasitelkti ekspertus, siūlyti lygių galimybių kontrolieriui atlikti tyrimus, sudaryti darbo grupes; teikti nuomonę bei pastabas dėl galiojančių teisės aktų ir jų projektų atitikties Konvencijai.

Komisija stebi ir vertina konkrečius įvykius bei pokyčius žmonių su negalia ir jų šeimų gyvenime, tačiau kol kas svarbių Konvencijos nuostatų įgyvendinimo pasiekimų fiksuoti negali, tai pateikta ir jos darbinėse veiklos ataskaitose. Komisijos nariai dalyvavo daugelyje susitikimų dėl netinkamo deinstitucionalizacijos proceso ir atsakingoms institucijoms pateikė rekomendacijas dėl Socialinių paslaugų katalogo atitikties Konvencijai, tačiau kaip jos bus įgyvendintos ir kokios tam bus taikomos priemonės, atsakymo iki šiol negavo.

Komisija inicijavo susitikimą su Seimo kontrolieriumi ir siūlė atlikti bendrą tyrimą dėl galimos prievartos socialinės globos įstaigose, tačiau nors konkretaus atsakymo negavo, vis dėlto ataskaitoje apie situaciją Aknystos socialinės globos namuose buvo atsižvelgta į jos pastabas ir, vykdant socialinės globos namų stebėseną, įtrauktas ir negalios aspektas – kaip socialinės globos namai užtik­rina negalios poreikius pagal Konvencijos nuostatas.

Siekdama pristatyti Konvencijos neįgyvendinimo pasekmes, Komisija inicijavo susitikimus su atsakingais valstybės asmenimis: Prezidentu, Vyriausybės atstovais ir Premjere, Pirmąja ponia ir kitais, kuriuose buvo išsakyti argumentai ir pastabos dėl netinkamai vykdomo globos namų pertvarkos proceso; statistikos pagal negalios pobūdį trūkumo; šeimų, kuriose gyvena žmonės su negalia, padėties sudėtingumo (pagalbos stokos, skurdo rizikos dėl socialiai prieštaringo teisės aktų reglamentavimo, neužtikrintų sąlygų mokytis visą gyvenimą, užimtumo ir kt.).

Šiais metais Komisija organizuoja tikslinius susitikimus su savivaldybėmis, kuriuose dažnai paaiškėja, kad apie Konvencijos nuostatų įgyvendinimą kalbėtis sudėtinga, nes apie šį teisės aktą girdima vos ne pirmą kartą.

Komisija taip pat teikia pasiūlymus dėl įstatymų projektų atitikties Konvencijai (dėl asmeninės pagalbos, šalies strateginio valdymo įstatymo papildymo, negalios strategijos) ir aktyviai dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose; kreipiasi į įvairias institucijas dėl lygių galimybių užtikrinimo asmenims su negalia ir jų šeimų nariams visose visuomenės gyvenimo srityse. Jos iniciatyva buvo sparčiau atliktas JT Neįgaliųjų teisių komiteto visų Bendrųjų pastabų vertimas į lietuvių kalbą ir kt.

Pasitelkusi mokslininkus ir ekspertus nuo 2020 m. Komisija atlieka tyrimą apie šeimų, kuriose gyvena slaugomi/prižiūrimi/globojami žmones su negalia, situaciją, karantino metu valstybėje paskelbus griežtus ribojimus. Pradėtas ir antras tyrimas dėl žmonių su negalia mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo, nes tai turi įtakos asmens galimybėms lygiai su kitais dalyvauti visose gyvenimo srityse. Abiejų tyrimų duomenų ir medžiagos pagrindu bus parengtos ir pateiktos rekomendacijos atsakingoms valstybės įstaigoms.

Deja, dėl neužtikrinto tinkamo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos finansavimo nuo 2020 m. Komisijos pajėgumai sumažėjo trečdaliu, t. y. netekome dviejų žmonių: sekretoriaus ir teisininkės, tad iki šiol vienas iš Komisijos narių priverstas nuolat atlikti šias pareigas, o tai gerokai apsunkina Komisijos darbą ir funkcijas, numatytas Lygių galimybių įstatyme.

Kristina DŪDONYTĖ

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje