Ar dvasingumas vis dar svarbus?

Irmina Beneševičiūtė.

Prašau žodžio
Nustatymai

* * *

Šiandienos įvykiai nedžiugina, yra daug negatyvo, susipriešinimo, kaltinimų vieni kitiems, o širdyse – tiek daug sumaišties. Ar šiandien žmogaus dvasingumas dar yra vertybė? Gal jau nebemadinga puoselėti nuoširdumą, pagarbą, orumą, pagalbą žmogui? Gal pamirštamos tikrosios vertybės?

Viena iš reikšmingų ir svarbių vertybių yra žmogaus dvasingumas. Ypač jis turėtų pasireikšti bendruomenėse, NVO. Požiūris į žmogų kaip į vertybę gali atgaivinti bendruomenės narių gyvenimus, kurie kartais būna pažeisti ar suskilę.

Svarbu ne tik burtis bendruomenėse, bet ir dalintis savo dvasinio pasaulio lobiais – empatija, jautrumu, supratingumu. Bet ar šiandien susiskaldžiusioje visuomenėje vis dar įmanoma palaikyti žmogaus dvasingumą kasdieniuose dalykuose, veiklose, santykiuose tarp žmonių? Ar žmonės patys bendruomenėse puoselėja nuoširdų bendravimą, ar išsaugo ryšį vienas su kitu?

Žmogaus dvasingumas – mūsų gyvenimą laikanti jėga. Nelengva būti atviriems gyvenimui, bet jeigu kartais būname užsidarę, nusivylę bendruomene, mūsų vidinė šviesa prigęsta.

Verta susimąstyti, kodėl taip sunku bendruomenėse, NVO puoselėti narių dvasines vertybes. Gal nemanoma, kad visi žmonės svarbūs? Galima daryti prielaidą, kad mažai dėmesio skiriama tam, kas svarbiausia, tam, kas žmogui gali padėti augti. Būtų visai kitaip, jei žmogus būtų motyvuojamas, juolab kad daugelis yra prislėgti liūdesio, beviltiškumo. Pačių bendruomenių, NVO stiprybė – nuoširdumas. Kartais tiek nedaug reikia, kad būtų surastas raktas į negalios paliesto asmens širdį, nes žmogus turėtų jaustis svarbus ir reikalingas narys bendruomenėje.

Šiandien dalis žmonių bendruomenėse, NVO patiria dvasinę tuštumą, nemotyvaciją, nusivylimą, neviltį. Žmonės yra labai skirtingi, nepriklausomai nuo to, kokia mūsų negalia, liga, socialinė padėtis ar kaip atrodome. Bet sutikime, kad mus vienija bendras vardiklis – visi norime jaustis gerai ir būti laimingi bendruomenėse, NVO. Žmonės dažnai klysta, per daug ieškodami laimės ir vartotojiško patogumo; tai liudija pykčiai ir konfliktai bendruomenėse, NVO. Pasitaikantys nesutarimai tarp narių, o ir neretai pačios bendruomenės administracijos nejautrumas, dar labiau verčia susiskaldyti grupėse, nutrūksta gražus santykis tarp žmonių. Tai slegia ne tik konfliktuojančius narius, bet ir visą bendruomenę.

Ar visada į bendruomenes, NVO mes ateiname tiesiog pasikalbėti ir gauti pagalbą? O gal kartais atvirkščiai – suardyti tai, kas buvo sukurta? Šaukti, reikalauti, nepasitenkinti, nesuprasti. Tai riboja veiklas, kuriose dalyvauja tie, kuriems jų reikia, kurių balsas yra per silpnas. Toks negatyvumas kelia įtampas organizacijų ir bendruomenių viduje, neskatina veiklų proveržio, noro būti bendruomenės nariu. Kiekvieno nesutarimo pradžia yra žmogaus širdį užvaldęs pyktis ir nenoras suprasti, išklausyti ir išgirsti kitą. Kita vertus, tai parodo, kad jam pačiam labai skauda.

Galbūt nesusikalbėjimą įmanoma nugalėti gerumu, ypač tiems, kuriems reikia daug supratimo ir palaikymo, įkvėpimo? Galbūt vertėtų paskambinti seniai pakalbintam bendruomenės, NVO nariui, paklausti, gal galime tau kuo nors padėti? Būnant kartu su negalios paliestu žmogumi svarbūs ne vien strateginiai bendruomenės, NVO tikslai, bet ir žmogiškumas. Bendruomenių stip­rybė – tai pasitikėjimas vieni kitais. Būtina išgirsti tuos, kuriems skauda, žinoti, ką jaučia pažeistas žmogus.

Tai yra žmogiškumo paieškos. Ar silpnas žmogus turi jaustis blogai, kad prašo pagalbos ir paprasto žmogiško supratimo? Ne. Būtina tikėti geriausia savo gyvenimo versija, tokia versija, kurioje augame kaip žmonės. Negalios paliestas žmogus pasaulyje nėra atsiradęs atsitiktinai. Jis turi išliekamąją vertę santykiuose su kitais.

Bendruomenė, NVO turi padėti augti bendrystėje, neužgesinti kito žmogaus širdies gerumo. Kiekviename žmoguje slypi gerumo ir nuoširdumo pradas ir svarbu trapiame žmoguje auginti širdies gerumo sėk­las. Pasak Valerio Albiseti, „gyventi dvasingai – reiškia tikėti, kad viskas, kas nutinka, turi prasmę ir mus moko.“

Irmina BENEŠEVIČIŪTĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje