* * *
Visos šalies savivaldybės turi sudaryti sąlygas jų teritorijoje gyvenantiems žmonėms su negalia integruotis į bendruomenę. Tačiau jos – tarsi atskiros kunigaikštystės: ir biudžetą skirsto, ir įvairius projektus vykdo šiek tiek savaip. Todėl kiekvienoje savivaldybėje reikia turėti stiprų žmonių su negalia interesus ginantį balsą. Juo gali tapti Neįgaliųjų reikalų komisijos. Deja, dar ne visur jos yra įsteigtos arba ne visur veikia efektyviai.
Esu Alytaus miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijos narė, todėl noriu plačiau papasakoti apie šios komisijos veiklą. Ji veikia prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir sudaroma jos kadencijos laikotarpiui. Tai yra visuomeniniais pagrindais veikiantis kolegialus organas, įsteigtas vadovaujantis Vietos savivaldos ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymais. Alytuje komisiją sudaro 9 nariai: 4 savivaldybės, 5 įvairioms negalioms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Mane į šią komisiją yra delegavusi Alytaus autizmo asociacija „Lietaus vaikai“. Neįgaliųjų reikalų komisijos posėdžiai pagal nuostatus turi būti šaukiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, tačiau komisijos pirmininko Sigito Leonavičiaus iniciatyva jie vyksta kartą per mėnesį.
2021 m. svarstytas 41 klausimas. Buvo sprendžiamos socialinių paslaugų, socialines ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų patalpų prieinamumo žmonėms su negalia, viešųjų erdvių pritaikymo, ugdymo proceso ir ugdymo įstaigų prieinamumo ir kitos problemos.
Nors šios komisijos sprendimai yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio, tačiau pavyko išspręsti nemažai klausimų: buvo skirtos papildomos lėšos iš savivaldybės biudžeto Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos autobusiuko remontui; keliose žmonėms su negalia svarbiose vietose įrengti šaligatviai, pritaikyti pėsčiųjų ir dviračių takai, pastatyti skiriamieji ženklai „neįgalusis“.
Taip pat Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre pritaikytos prieigos prie pagrindinio įėjimo bei įrengta keletas vietų aikštelėje asmenų su negalia automobiliams pastatyti. Alytaus miesto bendruomenės centro teritorijoje biotualetas pakeistas į pritaikytą žmonėms su negalia, o socialinių paslaugų įstaigose patalpos suženklintos pagal reikalavimus. Su taryba buvo derinamas Renginių organizavimo Alytaus miesto savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašas. Po svarstymo komisijoje numatyta, kad mokėjimo dydis už laikino atokvėpio paslaugas (teikiant trumpalaikę socialinę globą) neturi viršyti 50 proc. asmens pajamų.
Komisija inicijavo Alytaus miesto savivaldybės vadovų ir vaikus su negalia auginančių tėvų susitikimą, po jo buvo išspręsti konkretūs tėvams nerimą kėlę klausimai.
Visi komisijos posėdžių protokolai viešinami Alytaus miesto savivaldybės puslapyje www.alytus.lt.
Vis dėlto yra klausimų, kurių nepavyksta greitai išspręsti. Pavyzdžiui, vis dar nėra galimybės organizuoti transportą asmenims su negalia visomis savaitės dienomis ir valandomis, Baltosios rožės tiltas iki šiol nėra prieinamas visiems, vis dar trūksta informacijos sklaidos daugumoje sričių. Taip pat Alytaus miesto gyventojams nėra užtikrinamos integralios pagalbos paslaugos, stringa žmonių su negalia įtrauktis į atvirą darbo rinką ir pan. Nuolat atsiranda naujų klausimų, kadangi ir mūsų visų gyvenimas keičiasi, o žmonės su negalia kreipiasi pagalbos.
Labai svarbu, kad visose savivaldybėse veiktų panašios komisijos ir kad būtų įsiklausoma į žmonių balsą. Nes būtent žmonių su negalia dalyvavimas savivaldos procesuose lemia pokyčius. Tenka girdėti, kad yra savivaldybių, kur tai nėra daroma, tad ir reikiamo pokyčio nėra.
Kristina DŪDONYTĖ
