Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 proc. žmonių visame pasaulyje turi negalią. Šis skaičius dėl senstančios visuomenės ir įvairių ligų toliau auga. Nors ši žmonių grupė turi itin daug potencialo sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir mažinti darbuotojų trūkumą, ji visuomenėje apgaubta daugybe progresą stabdančių stereotipų ir yra menkai reprezentuojama. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, kaip kliento kontaktas su negalią turinčiu darbuotoju laužo nusistovėjusius stereotipus ir kokią įtaką turi organizacijos reputacijai. 

Projekto “Unikalus gyvenimas” komanda: Aurelija Ivanauskaitė - tarpininkavimo veiklų koordinatorė, Gintarė Liutkė - psichologė konsultantė, Ieva Jazavitienė - tarpininkavimo veiklų konsultantė, Rita Žogelė – direktorė, judesio instruktorė.

Judesio instruktorė Rita Žogelė 5-erius metus moko šokti specialiųjų poreikių turinčius vaikus bei jaunuolius. Bendraudama su pačiais šokėjais, jų tėvais pastebėjo, kaip sužimba žmonių akys, kai kalba pasisuka apie darbą. Šokių trenerę tai paskatino imtis naujo iššūkio – ieškoti galimybių padėti jiems įsitraukti į darbo rinką.

Miranda Biretienė.

Žmonėms, turintiems intelekto negalią, vis dar labai sunku rasti darbą. Kokios to priežastys? Daiva Žiuramskaitė, daug metų buvo Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ darbo tarpininkė. Šiuo metu bendrijoje ji dirba sprendimų priėmimo specialiste. D. Žiuramskaitės manymu, ieškant darbo daug lemia paties žmogaus, turinčio intelekto negalią, požiūris į darbą ir jo pasirengimas tam.

Aistė Krušinskaitė įkūrė darbo vietą ir sau, ir dar keliems negalią turintiems žmonėms.

Su Aiste Krušinskaite susipažinome beveik prieš šešerius metus. Mergina pasakojo, kad po stuburo traumos sėdus į neįgaliojo vežimėlį, baigė profesinės reabilitacijos kursus ir susikūrė darbo vietą, dalyvaudama tuometinės Darbo biržos subsidijuojamoje programoje. Kaip jai sekasi šiandien? Ar išlaikė privalomą trejų metų savarankiškos veiklos gyvavimo egzaminą? Ką galėtų patarti norintiems pasekti jos pavyzdžiu?

Negalią turinčių žmonių nedarbas Lietuvoje – vis dar labai didelis. Dirba tik apie 27 proc. neįgaliųjų. Kodėl žmonių su negalia įdarbinimo problemų nepadeda spręsti net valstybės numatytos subsidijos? Atsakymų į šį klausimą ieškojome specialiai tam surengtoje diskusijoje.

Saulė Stankevičiūtė dirba RIMI prekybos centre.

Šiuo metu šalyje gyvena apie 230 tūkst. negalią turinčių žmonių, 147 tūkst. iš jų – darbingo amžiaus. Vis dėlto dirba tik apie 30 proc. neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsibrėžusi siekti, kad 2025 m. dirbtų 39 proc., o 2030 m. – 47 proc. žmonių su negalia. Tam sukurtas naujas neįgaliųjų užimtumo modelis, kuris turėtų padėti lengviau įsidarbinti.