Įdarbinimo tarpininkė Sigita Petrylienė (iš kairės), psichologė Dovilė Navikienė, socialinė darbuotoja Asta Griniutė ir draugijos pirmininkė Laura Žiūkienė.

Žmonių su negalia įsiliejimas į darbo rinką – ne tik valstybės, bet ir nevyriausybinių organizacijų rūpestis. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Aš žinau kaip“ įgyvendina ir Kauno miesto neįgaliųjų draugija. Kompleksinės specialistų komandos paslaugos žmonėms su negalia padeda ne tik įsilieti į darbo rinką, bet ir joje išlikti. 

Vytautas Paulikas (dešinėje) su Evaldu Čibirka ir Stasiu Dadūra.

Kodėl šiandien negalią turintys žmonės dar dažnai neranda darbo ir jaučiasi nelaukiami darbo rinkoje? Jiems trūksta ryžtingumo ir motyvacijos? O gal negalią turinčių žmonių gebėjimais dirbti vis dar nepasitiki darbdaviai?

Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekos darbuotojos šiltai sutiko Laurą Marčiutę.

Trečius metus Lietuvoje vykstanti iniciatyva „DUOday“ sulaukia vis didesnio palaikymo. Šiemet prie jos prisijungė ir žmones su negalia priėmė 80 įmonių ir organizacijų. Atsiranda ir vis daugiau „DUOday“ iniciatorės socia­linės įdarbinimo agentūros „SOPA“ bendraminčių – šįkart darbo „šešėliavimo“ akciją ji įgyvendino kartu su 11 partnerių. Tarp jų – ir projekto „Unikalus gyvenimas“, kuriuo siekiama padėti negalią turintiems asmenims įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, sumanytojai. 15 šio projekto dalyvių išbandė save įvairiose darbo vietose – nuo bibliotekos, banko, ministerijos iki prezidentūros.

Vis daugiau dėmesio skiriant žmonių su negalia integracijai į atvirą darbo rinką, potencialiems darbdaviams trūksta informacijos, ko tikėtis ir ką daryti, jeigu norėtų priimti negalią turintį žmogų. Su Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus atstove Milda Jankauskiene kalbamės apie tai, kokia valstybės parama galėtų labiau motyvuoti darbdavius. 

„DUOday“ iniciatyva šiemet vyksta 12-oje Lietuvos miestų.

Birželio 2 d. – tarptautinės „DUOday“ iniciatyvos diena. Visą šią savaitę įmonės ir organizacijos atveria duris ir kviečia žmones su negalia išsibandyti įvairias darbo pozicijas. Lietuvoje prie iniciatyvos šiais metais prisijungė per 80 įmonių ir organizacijų, kurios žmonėms su negalia pasiūlė išbandyti beveik 150 skirtingų darbo vietų.

Susitikimo dalyviams temų diskusijoms netrūko.

Įgyvendindama Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2022 metais projektą Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) šiemet daug dėmesio skirs žmonių su negalia užimtumo atviroje darbo rinkoje skatinimui. Numatyta surengti 3 susitikimus, kuriuose Užimtumo tarnybos (UT), darbdavių atstovai su negalią turinčiais žmonėmis diskutuos apie jų įsidarbinimo galimybes, atviros darbo rinkos poreikius ir lūkesčius. Pirmasis toks susitikimas įvyko Kaune. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 proc. žmonių visame pasaulyje turi negalią. Šis skaičius dėl senstančios visuomenės ir įvairių ligų toliau auga. Nors ši žmonių grupė turi itin daug potencialo sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir mažinti darbuotojų trūkumą, ji visuomenėje apgaubta daugybe progresą stabdančių stereotipų ir yra menkai reprezentuojama. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, kaip kliento kontaktas su negalią turinčiu darbuotoju laužo nusistovėjusius stereotipus ir kokią įtaką turi organizacijos reputacijai. 

Miranda Biretienė.

Žmonėms, turintiems intelekto negalią, vis dar labai sunku rasti darbą. Kokios to priežastys? Daiva Žiuramskaitė, daug metų buvo Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ darbo tarpininkė. Šiuo metu bendrijoje ji dirba sprendimų priėmimo specialiste. D. Žiuramskaitės manymu, ieškant darbo daug lemia paties žmogaus, turinčio intelekto negalią, požiūris į darbą ir jo pasirengimas tam.

Negalią turinčių žmonių nedarbas Lietuvoje – vis dar labai didelis. Dirba tik apie 27 proc. neįgaliųjų. Kodėl žmonių su negalia įdarbinimo problemų nepadeda spręsti net valstybės numatytos subsidijos? Atsakymų į šį klausimą ieškojome specialiai tam surengtoje diskusijoje.

Projekto “Unikalus gyvenimas” komanda: Aurelija Ivanauskaitė - tarpininkavimo veiklų koordinatorė, Gintarė Liutkė - psichologė konsultantė, Ieva Jazavitienė - tarpininkavimo veiklų konsultantė, Rita Žogelė – direktorė, judesio instruktorė.

Judesio instruktorė Rita Žogelė 5-erius metus moko šokti specialiųjų poreikių turinčius vaikus bei jaunuolius. Bendraudama su pačiais šokėjais, jų tėvais pastebėjo, kaip sužimba žmonių akys, kai kalba pasisuka apie darbą. Šokių trenerę tai paskatino imtis naujo iššūkio – ieškoti galimybių padėti jiems įsitraukti į darbo rinką.