Su Aiste Krušinskaite susipažinome beveik prieš šešerius metus. Mergina pasakojo, kad po stuburo traumos sėdus į neįgaliojo vežimėlį, baigė profesinės reabilitacijos kursus ir susikūrė darbo vietą, dalyvaudama tuometinės Darbo biržos subsidijuojamoje programoje. Kaip jai sekasi šiandien? Ar išlaikė privalomą trejų metų savarankiškos veiklos gyvavimo egzaminą? Ką galėtų patarti norintiems pasekti jos pavyzdžiu?
„Viską dariau pati“
Nusprendusi kurti savarankišką verslą, Aistė prisimena turėjusi labai daug rūpesčių, kol susitvarkė dokumentus, todėl manė, kad nebekurs darbo vietų kitiems. „Viską dariau pati“, – sako ji ir neslepia: biurokratiniai iššūkiai atėmė daugiau laiko ir jėgų, nei atnešė naudos. Vis dėlto šiandien Aistės įkurta odinių dirbinių įmonė „Tobulas eskizas“ ne tik sėkmingai gyvuoja, bet joje dirba 4 negalią turintys žmonės.
„Kai įsteigiau įmonę, stengiausi įkurti darbo vietą naudodamasi Užimtumo tarnybos (tada Darbo biržos) programa. Gavau subsidiją negalią turinčio asmens darbo vietai įsteigti ir pritaikyti. Tačiau buvo labai sudėtinga“, – prisimena Aistė. Norėdama įdarbinti vieną žmogų ji turėjo įveikti daugybę biurokratinių kliūčių. Procesas užtruko 10 mėnesių. Per tą laiką keitėsi įstatymai, buvo priimtos jų pataisos. „Bėda ta, kad atsakingos institucijos, pavyzdžiui, „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba, viena su kita nebendrauja. Teko pačiai iš vienos instancijos paimti dokumentus ir nešti į kitą. Pasitaikė klaidelė – ir vėl turėjau važiuoti iš vienos įstaigos į kitą. Įdėjau daug emocinių ir fizinių pastangų, – pasakoja Aistė. – Šiuo metu situacija geresnė. Pandemija parodė, kad visi mokam ir gebam dirbti nuotoliniu būdu.“
Ilgainiui Aistė išmoko bendrauti su už įdarbinimą ir subsidijavimą atsakingomis tarnybomis. „Padėjo ir mano pačios įgyta patirtis, ir kitų žmonių, kuriančių ar sukūrusių darbo vietas, patyrimai, kuriais visi dalijamės internete rengiamuose forumuose, negalią turinčių žmonių stovyklose. Daugiau žinių – dirbti paprasčiau“, – sako mergina. Kiekvieną naują darbuotoją Aistei įdarbinti tapo lengviau, nes jau žino įstatymus.
Subsidija – tik skatinamoji priemonė, o ne esminis kriterijus
A. Krušinskaitė dalyvauja įvairiose konferencijose, vis daugiau laiko ir jėgų atiduoda pranešimams skaityti, renginiams moderuoti – taigi, plečia veiklą. Tad ir savo įkurtą mažąją bendriją ji perorganizavo į viešąją įstaigą.
Neatsisakė ir odinių dirbinių gamybos. Ji atlieka pradinį darbą – išpjauna, parenka spalvas ir veža pas siuvėją. Aistės įmonėje yra įsteigtas pardavimų vadybininko ir projektų vadovės etatas. Projektų vadovė organizuoja konferencijas. „Mano įkurtos įmonės darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, siuvėjas savo namuose (garaže) įsikūręs dirbtuvėles, o aš nuvažiuoju, pasiimu gaminius, – pasakoja Aistė. – Galiu pasidžiaugti, kad žmonės mane susirado patys, parašė, kokių gebėjimų turi ir ką galėtų dirbti. Svarbu pranešti apie save, skleisti žinią, ir kuo plačiau.“
Su savo pirmąja darbuotoja Aistė mokėsi profesinėje reabilitacijoje. „Išgirdusi, kad ruošiuosi atidaryti odinių dirbinių įmonę, pati pasisiūlė joje padirbėti. Dabar ji dirba savarankiškai“, – pasakoja A. Krušinskaitė.
Visi Aistės vadovaujamos viešosios įstaigos darbuotojai turi judėjimo negalią. Tačiau subsidijas gauti nebuvo lengva. „Beveik visuose miestuose, kur man teko kreiptis dėl subsidijų darbuotojams, pirmas atsakymas, kurį išgirsdavau, buvo: „Nėra pinigų!“ Tačiau aš nepasiduodavau – pateikdavau raštišką prašymą, jame išdėstydavau visus punktus, pagal kuriuos priklauso subsidija. Tuomet Užimtumo tarnybos darbuotojai neturėdavo kur trauktis ir subsidiją gaudavome“, – patirtimi dalijasi Aistė ir pabrėžia, kad svarbu žinoti, kas tau priklauso ir kodėl. „Jei esi pasiruošęs ir neišsigąsti neigiamo atsakymo, sulauksi ir teigiamo“, – tvirtina viešosios įstaigos vadovė.
Aistė dažnai negalią turintiems žmonėms kalba apie įdarbinimą, apie projektų rašymą. Ji pataria, kad svarbu kiekvienam atrasti savo vietą darbo rinkoje. Pasak jos, svarbu nepradėti kurti verslo neišsiaiškinus įstatymų, teisės aktus skaityti papunkčiui, kreiptis pagalbos į teisininką. „O svarbiausia – gavę neigiamą atsakymą nenuleiskite rankų ir jei esate tvirtai pasiryžę, pasieksite savo – su subsidija, ar be jos. Nereiktų visas mintis nukreipti į tai, ką gali gauti kaip paramą ar paskatą, svarbu galvoti, kaip siekti pelno ir asmeninės saviraiškos. Subsidija tėra tik skatinamoji priemonė, o ne esminis kriterijus priimant sprendimą kurti verslą“, – įsitikinusi A. Krušinskaitė.
Ką reikia žinoti norint imtis savarankiško verslo
Kokia šiuo metu negalią turinčių žmonių neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje? Ką turėtų žinoti neįgalūs žmonės, norintys susikurti sau darbo vietą, įkurti įmonę? Į šiuos klausimus atsako Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovė Milda Jankauskienė.
Jos teigimu, neįgalieji sau darbo vietas kuria nedrąsiai, žiūri atsargiau – labiau atsižvelgia į ekonominę ir pandeminę situaciją, taip pat įvertina savo sveikatos būklę. „Galime pasidžiaugti, kad į Užimtumo tarnybos organizuojamas aktyvios darbo rinkos politikos priemones 2021 metais įsitraukė 1,6 tūkst. negalią turinčių asmenų. Daugiausia – 902 – įdarbinant buvo skirtos subsidijos, 230 asmenų įgijo profesiją, 88 neįgaliųjų pasinaudojo paramos judumui priemone, įgijo kompetencijų neformaliu būdu, 11 dalyvavo darbo įgūdžių įgijimo programoje, 9 stažavosi ir 2 ėmėsi pameistrystės“, - sako M. Jankauskienė.
Pernai įdarbinti 294 neįgalūs asmenys, iš jų pagal savarankiško užimtumo priemonę – 48, darbo vietų steigimo – 206 ir 40 – pagal vietinių užimtumo projektus. Negalią turintiems asmenims šalies darbdaviai pernai sukūrė 147 darbo vietas (2020 m. – 102, 2019 m. – 34).
Daugiau darbo vietų neįgaliesiems įsteigta pasitelkus savarankiško užimtumo priemones (SUR): 2019 m. tokių buvo 11, 2020 m. – 10 vietų, 2021 – 36.
95,1 proc. darbo vietų įsteigta jas subsidijuojant, veikla vykdoma po 36 mėn. ir toliau.
Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu SUR priemonės atranka nepaskelbta. Šiuo metu dar diskutuojama ir ieškoma sprendimų dėl šios priemonės paraiškų atrankos. Paskelbus konkursą, į Užimtumo tarnybą dėl darbo vietos sau steigimo gali kreiptis darbingo amžiaus darbo neturintys neįgalieji, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumo lygis.
Kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu žmogus turėtų aptarti individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta SUR priemonė, ir steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje.
Užimtumo tarnybai paskelbus konkursą, negalią turintis asmuo turi pateikti paraišką ir prie jos pridėti dokumentų, pagrindžiančių lėšų darbo vietoms steigti poreikį, ir ne mažiau kaip 3 tiekėjų pasiūlymų dėl planuojamų įsigyti, montuoti bei pritaikyti darbo priemonių ir (ar) techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems kopijas.
Pateiktus dokumentus nagrinėja ir vertina SUR atrankos komisija. Ji nagrinėja SUR paraiškų teikėjų ir pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o pateiktas paraiškas vertina balais. Įvertinus turimas lėšas į finansuojamų projektų sąrašą įtraukiami aukščiausius balus surinkę projektai.
Būtina pateikti šiuos dokumentus:
- dokumentų, patvirtinančių teisę į nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomą nekilnojamąjį turtą, jei jis būtinas darbo vietoms įsteigti, kopijas, jeigu šių duomenų nėra Nekilnojamojo turto registre;
- užpildytą Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją;
- kopijas leidimų, licencijų, jeigu šios informacijos nėra Licencijų informacinėje sistemoje, higienos pasų, reikalingų numatomai vykdyti / vykdomai veiklai, kuriuos galima gauti prieš atliekant SUR paraiškoje numatytus darbus;
- vienos įmonės deklaraciją;
- de minimis ( nedidelės vertės valstybės pagalbos) gavėjo atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapą.
Užimtumo tarnyba, gavusi nurodytus dokumentus, per 10 darbo dienų priima sprendimą dėl subsidijos skyrimo / neskyrimo arba siūlo bedarbiui ar asmeniui, registruotam Užimtumo tarnyboje, patikslinti pateiktus dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
Šiuo metu neįgaliam asmeniui, kuriančiam sau darbo vietą, finansinė parama siekia iki 22 651,90 Eur. Svarbu žinoti dar ir tai, kad norintiems kurti sau darbo vietas Užimtumo tarnyba organizuoja mokymus paraiškų rengimo klausimais, taip pat pateikia gerosios patirties pavyzdžių, kai darbo vietos gali būti kuriamos namie.
Eglė VARPIOTAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
