Kodėl subsidijos nepadeda įsidarbinti?

Darbo rinkos pulsas
Nustatymai

Negalią turinčių žmonių nedarbas Lietuvoje – vis dar labai didelis. Dirba tik apie 27 proc. neįgaliųjų. Kodėl žmonių su negalia įdarbinimo problemų nepadeda spręsti net valstybės numatytos subsidijos? Atsakymų į šį klausimą ieškojome specialiai tam surengtoje diskusijoje.

Tikslas – geriau vieni kitus suprasti

Darbdaviai, atstovaujantys socialiai atsakingoms įmonėms, socialinės įmonės ar kitos bend­rovės, pasirengusios prisidėti prie neįgaliųjų nedarbo ir socialinės atskirties mažinimo, gali pasinaudoti valstybės teikiama parama: jiems taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo ar pritaikymo išlaidų kompensavimu. Tačiau statistika rodo, kad žmogui su negalia įsidarbinti vis tiek nelengva. Į mane, Utenos rajono neįgaliųjų draugijos vadovę, per nepilnus du mėnesius kreipėsi 4 negalią turintys žmonės, kurie prašė padėti susirasti darbą. Užimtumo tarnyba, anot jų, nieko nepasiūlo. Tad sukviečiau Utenos rajono savivaldybės, Užimtumo tarnybos, didžiųjų įmonių ir neįgaliųjų asociacijų atstovus, Seimo narį, kavinės „Pirmas blynas“ įkūrėją bei kitus asmenis į diskusiją „Subsidijos (ne)veikia: kodėl neįgalieji lieka be darbo?“

Susitikimas vyko nuotoliniu būdu, jį moderavo Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Paulius Čyvas.


Rizika pasiteisino

Diskusijai toną davė gerąja verslo praktika pasidalinęs kavinės „Pirmas blynas“ įkūrėjas Timas van Wijkas. Jis pasakojo, kad apsigyvenęs Lietuvoje per 5,5 metų beveik nesutiko žmonių su negalia, ypač dirbančių. Jų tarytum nebuvo. Pradėjęs domėtis, kur gi jie, Vilniuje rado du dienos centrus, kur lankėsi neįgalieji. Anot jo, ten viskas gerai, bet nėra laisvės, jie ten uždaryti. Ir tada Timui kilo mintis imtis verslo, kuriame galėtų įdarbinti žmones su negalia. Sumanymas buvo rizikingas, bet pabandyti vertėjo. Ir viskas puikiai pavyko! Tiesa, iš pradžių žmonės į kavinę užsukdavo nedrąsiai, nepasitikėjo darbuotojais. Juk bijome to, ko nepažįstame. Tačiau ledai buvo pralaužti. „Atsiradus mūsų verslui Vilniuje pradėta daugiau šnekėti apie žmonių su negalia įdarbinimą“, – sakė Timas ir pasidžiaugė, kad galėjo pasinaudoti subsidijomis, nes steigiant kavinę jų dėka galėjo įdarbinti žmones su negalia.


Statistika nedžiugina

Ar kažką panašaus turime Utenoje? Diskusijoje dalyvavęs Panevėžio Užimtumo tarnybos direktorės patarėjas Alvydas Sipavičius pateikė nemažai statistikos apie neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. 2021 m. Užimtumo tarnyboje užregistruoti 648 Utenos apskrityje gyvenantys ir darbo ieškantys negalią turintys asmenys. Utenos skyriuje užregistruoti 164 neįgalieji. Didžioji dalis, 123 asmenys, turėjo 45–55 proc. darbingumą, 38 asmenų darbingumas yra 30–40 proc. ir tik 3 turi 0–25 proc. darbingumą. Įsidarbino mažiau nei pusė užsiregistravusiųjų – 74 neįgalieji: 46 turintys 45–55 proc., 26 – 30–40 proc. ir 2 – 0–25 proc. darbingumą. Dažniausiai neįgalieji įdarbinti pagalbiniais darbininkais ir valytojais.

A. Sipavičiaus pateiktais duomenimis, 2020–2021 m. Utenos apskrityje finansuoti 5 neįgaliųjų darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo projektai: Utenoje sukurta viena darbo vieta – UAB „Du puodeliai“ pradėjo dirbti negalią turintis virėjas, Anykščių rajone subsidijuotos 4 darbo vietos (staliaus; 2 lengvojo automobilio vairuotojų; katilinės operatoriaus, medienos džiovintojo).

Pasak A. Sipavičiaus, neįgalusis gali pats įsisteigti darbo vietą, kurią subsidijuoja Užimtumo tarnyba. Nuo vasario 21 d. Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo. Valstybės parama vienai darbo vietai įsteigti – ne daugiau kaip 22 651,90 eurų, o dokumentai bus priimami tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Svarbu žinoti, kad darbo vieta turi būti išsaugota iki trijų metų. Socialinėje įmonėje darbo užmokestį (50–60 proc.) galima subsidijuoti iki pusės metų, kai kurių negalių darbuotojams ir ilgiau.


Svarbu, kad atitiktų reikalavimus

Šiemet Utenos skyriuje jau užregistruota 218 darbo ieškančių neįgaliųjų. Ar jiems pavyks įsidarbinti? A. Sipavičiaus teigimu, Utenos rajono darbdaviai nerodo susidomėjimo ir noro priimti negalią turinčius žmones.

UAB „Utenos mėsa“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovo Gintaro Urbono teigimu, nors jų patalpos ir nėra pritaikytos neįgaliesiems, vis dėlto bendrovėje dirba negalią turinčių žmonių. Pasak jo, jeigu neįgalusis atitiktų darbo vietai keliamus reikalavimus, ir dabar mielai jį priimtų, ir be jokių subsidijų. Šiandien „Utenos mėsa“ ieško daugiau kaip 200 darbuotojų.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filia­lo vadovo Jurgio Dumbravos nuomone, ten, kur yra galimybių ir darbą gali atlikti žmogus su negalia, tikrai kiekviena įmonė mielai priimtų ir pasinaudotų subsidijomis. Įmonėms tai labai naudinga, bet, pasak J. Dumbravos, didžiosiose Utenos įmonėse sudėtinga atrasti tokią darbo vietą, kur neįgalusis dirbtų tokiu pat darbo našumu, kaip ir negalios neturintis darbuotojas. Jo teigimu, žmonėms su negalia labiau tiktų smulkios ir vidutinės įmonės, kuriose gamyba paprastesnė, nekonvejerinė. Tiesa, Panevėžyje jis lankėsi įmonėje „Stiga“, kurioje dirba 15 įvairias negalias turinčių žmonių.


Kodėl darbdaviams trūksta motyvacijos

Seimo nario Gintauto Palucko nuomone, jeigu viskas veiktų gerai, darbo rinkoje matytumėme daug daugiau neįgaliųjų. „Užimtumo tarnybos pranešime girdėjome, kad yra nemažai reikalavimų, biurokratinės naštos, o tai irgi mažina motyvaciją. Be to, jeigu pasinaudoji parama darbo vietai pritaikyti, bet kas nors nepasiteisina, turi grąžinti pinigus. Dažniausiai koją pakiša tai, kad yra daug įpareigojimų, tada visi užstringa ir nieks nieko nedaro“, – kalbėjo Seimo narys. Jo nuomone, didesnę riziką turėtų prisiimti valstybė. G. Paluckas pažadėjo su savo komanda peržiūrėti, ką reikėtų pakeisti, kad tvarka būtų supaprastinta.

J. Dumbrava dar pasiūlė savivaldybei pasvarstyti galimybę prie Užimtumo tarnybos subsidijų numatyti ir tam tik­ras subsidijas žmones su negalia įdarbinusioms įmonėms. Pasak jo, galbūt pasibaigus Užimtumo tarybos finansavimui, savivaldybė kelis mėnesius galėtų pratęsti subsidijavimą. Tokia praktika jau taikoma, kai vasarą įdarbinami moksleiviai ir darbdaviams subsidijuojama jų darbo vieta.

Su diskusiją moderavusiu Utenos rajono savivaldybės tarybos nariu P. Čyvu sutarėme, kad su tarybos nariais aptars galimybes savivaldai prisidėti prie subsidijų ir ieškos galimybių, kaip padėti įdarbinti kuo daugiau negalią turinčių žmonių.

Sandra RAGAIŠYTĖ

 

  Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje