Įgyvendindama Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2022 metais projektą Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) šiemet daug dėmesio skirs žmonių su negalia užimtumo atviroje darbo rinkoje skatinimui. Numatyta surengti 3 susitikimus, kuriuose Užimtumo tarnybos (UT), darbdavių atstovai su negalią turinčiais žmonėmis diskutuos apie jų įsidarbinimo galimybes, atviros darbo rinkos poreikius ir lūkesčius. Pirmasis toks susitikimas įvyko Kaune.
Reikia sutelkti jėgas
LND pirmininko Igno Mačiuko teigimu, pirmajam susitikimui Kaunas pasirinktas neatsitiktinai – Kauno miesto neįgaliųjų draugija jau kelerius metus vykdo ES finansuojamą neįgaliųjų integracijos į darbo rinką projektą ir yra sukaupusi nemažai vertingos patirties. Ja gali pasidalyti su kitais, o draugijos įdarbinti žmonės – atskleisti, su kokiomis problemomis dar tenka susidurti. Pasak I. Mačiuko, šioje veikloje sutinkame įvairių kliūčių, todėl reikia sutelkti jėgas, kad padėtume žmonėms.
Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Laura Žiūkienė pasidžiaugė, kad į per nuo 2018 metų įgyvendinamą integracijos į darbo rinką projektą įsitraukė 220 žmonių, 50 iš jų įsidarbino ir sėkmingai dirba, o dar 30 tik pradėjo savo darbinę karjerą. Draugijos pirmininkės teigimu, darbo rinkai reikia ruoštis, įgyti tam tikrų kompetencijų.
Svarbu išsiaiškinti dirbti trukdančias kliūtis
2021 m. pradžioje Kaune buvo užsiregistravę 4 110 darbo ieškančių žmonių su negalia. Per metus įsidarbino 785 asmenys. Kaip šį procesą suaktyvinti, dar labiau motyvuoti negalią turinčius žmones? Apie tai ir diskutuota surengtame susitikime.
Situaciją darbo rinkoje apžvelgusi UT Kauno 2-ojo skyriaus atvejo vadybininkė Kristina Leonavičienė pabrėžė, kad tarnybos specialistai ne vien tik ieško žmogui su negalia tinkančio darbo. Pasak jos, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios kliūtys trukdo negalią turinčiam žmogui įsitraukti į darbo rinką. Galbūt reikia spręsti apgyvendinimo problemą, o gal rasti išeitį, kaip su darbu suderinti vaikų priežiūrą ar tėvų slaugą.
Ne mažiau svarbu ir tai, ar darbo ieškantis neįgalusis turi kokią nors profesiją. UT gali pasiūlyti atnaujinti ar įgyti vienokių ar kitokių kvalifikacinių gebėjimų. Tai padaryti padeda profesinis mokymas, o neįgaliesiems – profesinė reabilitacija. K. Leonavičienė priminė, kad siuntimai į profesinę reabilitaciją skiriami bendradarbiaujant su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Negalią turinčių žmonių integraciją į darbo rinką remia valstybė. Darbdaviams kompensuojama dalis jų darbo užmokesčio: iki 25 proc. darbingumo turintys asmenys remiami neterminuotai ir kompensuojama 75 proc. jų darbo užmokesčio; 30–40 proc. darbingumo asmenys remiami iki 2 metų, skiriant 60 proc. jų darbo užmokesčio kompensaciją, o 45–55 proc. darbingumo asmenims 50 proc. kompensacija mokama iki 6 mėn.
Pasak K. Leonavičienės, įsidarbinimo procesą palengvina ir diegiamos naujos paslaugos. Tai pagalba įsidarbinant (dažniausiai padedama tvarkant įsidarbinimo dokumentus, išsiaiškinant darbo sutarties niuansus, darbo funkcijas ir pan.) ir lydimoji pagalba (pirmaisiais darbo metais padedama darbdaviui ir darbuotojui bendrauti, spręsti kylančias problemas ir kt.).
Žmonės su negalia nori įsitraukti į darbo rinką.
Patraukli užimtumo forma – savarankiškas verslas
UT Kauno 2-ojo skyriaus vedėja Jolanta Gincienė negalią turinčius žmones ragino imtis savarankiško verslo ir patiems susikurti darbo vietą. Pasak jos, jeigu žmogus turi gerą idėją ir yra rimtai nusiteikęs ją įgyvendinti – tai išties puikus variantas. Tokiai darbo vietai steigti skiriamos dotacijos dydis – 22 651,90 eurų. Žinoma, norint gauti šią dotaciją, reikia atitikti numatytus reikalavimus: su UT konsultantu aptarti ir sudaryti individualios užimtumo veiklos planą, o sulaukus UT kvietimo per portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ pateikti parengtą paraišką, pridėti išsilavinimą, darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, nurodyti, kokia įmonė (individuali, uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija) bus kuriama.
J. Gincienė pabrėžia, kad daugelį gąsdinęs verslo arba veiklos planas dabar daug paprastesnis, be to, rengiamos išsamios grupinės konsultacijos, vyksta mokymai. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad darbo vietą susikūręs žmogus ją turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus.
Darbas didina savivertę
Susitikimo dalyviai kėlė ir jiems aktualius klausimus. Vienas tokių – darbo valandos. Jų teigimu, darbdavys ne visada paiso Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, reikalauja dirbti ilgiau. LND teisininkė Agnė Klemanskienė ragino tokiais atvejais nebijoti ginti savo teisių – kreiptis į Darbo inspekciją.
Vis dėlto kartais pelnytų priekaištų sulaukia ir neįgalieji. Susitikimo dalyvių teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, jog negalią turintis žmogus nori, kad jam atlyginimas būtų mokamas vien už tai, kad atėjo į darbą. „Jeigu nori užsidirbti, reikia dirbti“, – sakė susitikime dalyvavęs Žilvinas. Jam pritarė ir sėkmingai įsidarbinęs bei darbdavių įvertinimo sulaukęs Vytautas. Susitikimo dalyviai sutarė, kad darbas didina jų savivertę ir orumą, padeda jaustis nepriklausomiems, bet į darbą reikia žiūrėti rimtai.
Aldona DELTUVAITĖ
Autorės nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
