Trečius metus Lietuvoje vykstanti iniciatyva „DUOday“ sulaukia vis didesnio palaikymo. Šiemet prie jos prisijungė ir žmones su negalia priėmė 80 įmonių ir organizacijų. Atsiranda ir vis daugiau „DUOday“ iniciatorės socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ bendraminčių – šįkart darbo „šešėliavimo“ akciją ji įgyvendino kartu su 11 partnerių. Tarp jų – ir projekto „Unikalus gyvenimas“, kuriuo siekiama padėti negalią turintiems asmenims įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, sumanytojai. 15 šio projekto dalyvių išbandė save įvairiose darbo vietose – nuo bibliotekos, banko, ministerijos iki prezidentūros.
Padeda surasti savo kelią
Žmonių su negalia įdarbinimu užsiimančio projekto „Unikalus gyvenimas“ vadovės Ritos Žogelės teigimu, jo dalyviams labai svarbu susipažinti su įvairiomis specialybėmis, jas „pasimatuoti“. Tai padeda apsispręsti, surasti savo kelią, galbūt net įsidarbinti. Pavasarį su 10 negalią turinčių žmonių startavęs projektas šiuo metu į savo dalyvių gretas yra priėmęs dar 30. Gali būti, kad rudenį (jeigu pavyks gauti finansavimą), prie jo prisijungs dar daugiau dalyvių.
„Jau praėjusiais metais atsirado žmones su negalia norinčių priimti įstaigų ir organizacijų įvairiuose šalies miestuose. „SOPA“ savo paslaugas teikia sostinėje gyvenantiems žmonėms, o mūsų projekto dalyviai pasklidę po nemažai šalies miestų – Vilnių, Kauną, Alytų, Telšius, Pakruojį, Uteną, – sako R. Žogelė.
„Unikalaus gyvenimo“ tikslas – jo dalyvius išmokyti „žvejoti“, o ne duoti žuvį. „Planuojame taikyti įvairius metodus, būti tarpininkais tarp darbdavio ir negalią turinčio žmogaus, – sako projekto vadovė. – Skatiname juos savanoriauti, lavinti vieną ar kitą įgūdį, nukreipiame į mokymus.“
Prie „DUOday“ iniciatyvos prisijungė 15 projekto „Unikalus gyvenimas“ dalyvių. „Du susipažino su darbu RIMI prekybos centre Alytuje, po vieną žmogų priėmė bankas „Swedbank“ Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose, dvi projekto dalyvės „šešėliavo“ Pakruojo dvare“, – vardija R. Žogelė ir pasidžiaugia, kad kai kurie potencialūs darbdaviai su negalią turinčiais žmonėmis aptarė jų įsidarbinimo galimybes.
Pašnekovė pabrėžia ir dar vieną svarbų „DUOday“ iniciatyvos privalumą – joje dalyvaujantys darbdaviai, kolektyvai taip pat artimiau susipažįsta su negalią turinčiais žmonėmis, sužino, kaip jiems reikėtų pritaikyti darbo aplinką, patobulinti savo veiklą ar teikiamas paslaugas, kad jos būtų prieinamos visiems.
Karolina Kaunaitytė susipažino su darbu banke „Swedbank“.
Turi pats ieškoti galimybių
Telšiškė Laura Marčiutė negalią turi nuo vaikystės. Cerebrinis paralyžius pažeidė visas jos galūnes. „Situacija sunki, bet rankų nenuleidžiu. Man negalia – tik dar viena savybė, ji manęs nepadaro prastesniu žmogumi. Tai priimu be jokios dramos, – samprotauja mergina ir pasakoja, kad Telšių „Džiugo“ gimnazijoje mokėsi kartu su visais – turėjo mokytojo padėjėją, su kuria keliaudavo iš vieno kabineto į kitą, įveikdavo kitas kliūtis. – Tuometinė Žemaitijos kolegija, sužinojusi, kad į ją įstojau, padarė šiokį tokį įvažiavimą, paskaitas perkėlė į pirmą aukštą. O man padėjusios socialinį darbą drauge studijavusios merginos įgijo praktinių įgūdžių, kaip elgtis su negalią turinčiu žmogumi“, – juokauja Laura.
Prieš keletą mėnesių ji prisijungė prie projekto „Unikalus gyvenimas“, nes nori susirasti darbą. Kuratorės Ievos Jazavitienės paskatinta pasirinko Telšių Karolinos Praniauskaitės viešąją biblioteką. Ir tai padarė dėl kelių priežasčių. Viena jų – biblioteka prieš keletą metų renovuota, įrengtos modernios skaityklos, tad rateliais judanti mergina gali patekti ne tik į pastatą, bet laisvai judėti visuose keturiuose jos aukštuose. Kita priežastis – Lauros pomėgis knygoms. „Nuo mažens patiko skaityti, todėl kai mane vienai dienai padirbėti sutiko įsileisti Telšių Karolinos Praniauskaitės biblioteka, man tai buvo tarsi svajonės išsipildymas“, – neslepia mergina. Ji jau seniai yra šios bibliotekos skaitytoja. Ir šįkart pasiėmė jau perskaitytą knygą, kurią norėjo pasikeisti. Tik tądien ne bibliotekos darbuotoja, o ji pati atliko visas knygos priėmimo ir išdavimo procedūras.
„Labiausiai man patiko Informacinių išteklių formavimo skyriuje – vietoje, kur knygos įprastai pradeda ir baigia savo kelią, – sako Laura. – Sužinojau, kaip išrenkamos knygos, kurias biblioteka pirks, kaip pildomas archyvas. Buvo tikrai labai įdomu.“
Merginą maloniai nustebino ir tai, kaip šiltai ir draugiškai ją sutiko bibliotekos kolektyvas. „Darbuotojos buvo įsisegusios specialius „DUOday“ ženkliukus, daug ką aptarėme prie arbatos puodelio, – pasakoja Laura ir priduria, kad vos ne visą darbo dieną praleidusi bibliotekoje pavargo, tad bibliotekininkės ir vežimėlį geranoriškai pastumdavo. – Ir aš šį bei tą nuveikiau – Vaikų ir jaunimo skyriuje kūriau skaidres apie pavydą.“
Laura džiaugiasi ir savo pačios atradimais – ji pirmą kartą vartė neregiams skirtas knygas. Didelį įspūdį padarė Leonardo da Vinči pasakų knyga „Sparnuotosios raidės“. Jos tekstas pateiktas ne tik įprastu, bet ir akliesiems skirtu Brailio raštu, čia yra ir iškilių iliustracijų, kurias galima apčiuopti pirštais.
Per vieną dieną Laura susipažino su visos bibliotekos darbu. Mergina sako, kad su bibliotekos darbuotojomis buvo aptarta ir galimybė čia įsidarbinti. Dabar joje puse etato dirba ukrainietė. Jeigu karui pasibaigus ji nuspręs grįžti į tėvynę, galbūt Laura galės pretenduoti į jos vietą.
L. Marčiutė pasakoja, kad prieš 5-erius metus su dar dviem bičiuliais sukūrė tinklaraštį, kuriame dalijasi įžvalgomis apie knygas, kalbina pradedančius rašytojus („Pelėdų knygynėlį“ galima rasti feisbuke). „Turime per 2700 sekėjų, o tai savanoriškai idėjai tikrai nėra mažai“, – pasidžiaugia mergina ir dar kartą patvirtina, kad knygų pasaulis jai labai artimas.
„Manau, man patiktų toks darbas“
Šiaulietė Karolina Kaunaitytė banko „Swedbank“ interneto svetainę nuo šiol atsidarys ne tik norėdama atlikti kokią nors bankinę operaciją, bet ir sužinoti, ar skiltyje „Karjera“ nėra jai tinkamos darbo pozicijos. Toks poreikis atsirado po to, kai ji prisijungė prie „DUOday“ iniciatyvos ir vieną dieną paskyrė artimesnei pažinčiai su šio banko darbu. Tai padaryti pasiūlė jos kuratorė „Unikalaus gyvenimo“ projekte Gintarė Liutkė.
Nuo mažens merginą lydintis cerebrinis paralyžius netrukdo drąsiai svajoti apie ateitį. „Vaikystėje turėjau daugiau problemų ir dėl akių, ir dėl vienos trumpesnės kojos, ir dėl spastikos. Tačiau tėvai nenuleido rankų – buvo reabilitacijos, sanatorijos, operacijos. Ir situacija pasikeitė: atsistatė akys, pagerėjo fizinė sveikata. Nors šlubuoju, greičiau pavargstu, bet viskas tikrai gana stipriai pagerėjo. O daktarai buvo sakę, kad nevaikščiosiu, nekalbėsiu“, – pasakoja Karolina ir pasidžiaugia, kad gali judėti be jokių pagalbinių priemonių, jaučiasi savarankiška.
Gerą pusdienį praleidusi „Swedbank“ skambučių centre, Karolina pamatė, kas vyksta klientui surinkus banko telefono numerį, kokių kompetencijų reikia turėti darbuotojui, kad žmogus gautų jį dominančią informaciją, kaip bendrauti ir pan. „Stebėjau ir naujų darbuotojų mokymus, mačiau, kaip ruošiamas banko personalas, – sako mergina ir priduria, kad visa tai ją ne tik labai sudomino, bet ir paskatino save įsivaizduoti šioje vietoje. – Manau, man patiktų toks darbas.“
Bendrauti mėgstanti Karolina neslepia, kad po šios pažinties ji rimtai pagalvojanti apie galimą darbo karjerą banke. Juolab kad apie tai diskutavo ir „DUOday“ metu: „Aptarėme tokias galimybes, pasikeitėme kontaktais. Jeigu reikėtų darbuotojų, radusi skelimą galiu kreiptis.“
K. Kaunaitytė yra baigusi Šiaurės Lietuvos kolegiją, įgijusi vadybininko kvalifikaciją, turi darbo su klientais patirties. Mergina supranta, kad prireiktų naujų įgūdžių, bet neabejoja, kad banko organizuojami specialūs mokymai leistų jų įgyti, o mentoriaus pagalba – tinkamai atlikti pavestas užduotis.
Aldona MILIEŠKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
