Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) jau nuo savo įsikūrimo daug dėmesio skiria žmonių su negalia užimtumui. Šiemet, įgyvendinant Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektą, rengiami susitikimai įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose negalią turintys žmonės turi galimybę pabendrauti su Užimtumo tarnybos atstovais ir darbdaviais, sužinoti apie galimybes įsitraukti į įvairias projektines veiklas.
Klausimų kyla nemažai
Vienas iš tokių susirinkimų rugsėjį vyko Marijampolėje. Į jį atvyko negalią turintys žmonės, norintys kažką keisti savo gyvenime, ieškantys galimybių įsidarbinti. Susirinkusieji domėjosi tiek savarankiško darbo galimybėmis, tiek įsidarbinimu baigus socialinio darbuotojo padėjėjo ar slaugytojo padėjėjo kursus, kaip prisidurti išėjus į pensiją.
LND teisininkė Agnė Klemanskienė sako sulaukianti nemažai klausimų, susijusių su darbu. „Dėl to ir rengiami tokie susitikimai, kad tiek darbdaviai, teik žmonės su negalia pasakytų, su kokiomis kliūtimis susiduria, galbūt kažkokie Užimtumo įstatymo punktai yra neišnaudoti“, – susitikimą pradėjo A. Klemanskienė.
LND pirmininkas Ignas Mačiukas taip pat atkreipė dėmesį, kad draugija daug dėmesio skiria žmonių su negalia užimtumui. Nemažai žmonių yra įdarbinta ir pačiose neįgaliųjų organizacijose.
Galima gauti paramą darbo vietai sau steigti
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė priminė, kad nuo liepos 1 d. keitėsi įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, dėl to klausimų gali kilti nemažai. Žmonės dažnai domisi galimybe gauti paramą darbo vietai sau steigti.
„Šiemet paraiškų atranka dar nebuvo paskelbta. Žinome, kad nuo paskelbimo per mėnesį reikės paruošti ir pateikti paraišką. Pirmiausia atranka paskelbiama tinklalapyje, dėl to rekomenduočiau užsisakyti Užimtumo tarnybos naujienas, kad to skelbimo nepraleistumėte“, – perspėja Ž. Povilaitienė.
Jos teigimu, šiemet savarankiško rėmimo tvarkoje įvyko nemažai pokyčių. Nebeliko nuostatos, kad į šią paramą gali pretenduoti tik konkrečius kriterijus atitinkantys asmenys (žmonės su negalia, jaunimas ir pan.). Dabar savarankiško užimtumo rėmimo paraišką gali teikti kiekvienas, kuris jaučia, kad gali pradėti verslą. Tiesa, reikia turėti ne tik idėją, bet ir matymą, kaip tą verslą išlaikyti. Be to, šiemet atsiranda naujovė – savo verslo idėją reikės viešai pristatyti. Anksčiau buvo vertinama pagal paraišką.
Ž. Povilaitienė Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiesiems rekomenduoja apie savo planus steigti verslą perspėti aptarnaujančius specialistus ir būtinai dalyvauti mokymuose (juos organizuoja ir Mokesčių inspekcija). Be to, visada galima konsultuotis tiek su Užimtumo tarnybos, tiek su Mokesčių inspekcijos darbuotojais.
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus darbuotojos pristatė nuo šių metų įsigaliojusius pokyčius.
Savarankiškas verslas – tik labai motyvuotiems
A. Klemanskienė atkreipė dėmesį, kad žmonėms su negalia gali būti sunku parengti paraišką, kai kada nelengva net ir suprasti aprašus, jei jie nėra pateikiami lengvai suprantama kalba.
Pasak Ž. Povilaitienės, ši paramos forma ir yra skirta žmonėms, kurie yra labai motyvuoti ir tikrai turi verslo viziją. Reikia turėti arba patirtį, arba kvalifikaciją pagrindžiantį pažymėjimą, gerai įvertinti savo kompetencijas, situaciją darbo rinkoje. Neišlaikius darbo vietos 3 metus, reikės grąžinti pinigus.
Tačiau žmonių su negalia, kurie pasinaudoja parama ir įsisteigia sau darbo vietą, yra. Tarkim, buvo finansuota fotografo, mikroautobusiuko vairuotojo, pagalbos kelyje darbuotojo darbo vietos. Už šias lėšas galima pirkti reikiamą įrangą, pritaikyti darbo vietą ir pan.
Ž. Povilaitienė atkreipia dėmesį, kad yra įvairių kitų galimybių dirbti: pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą ir pan. Ypač daug žmonių su negalia yra išsiėmę verslo liudijimus.
Marijampolės I grupės neįgaliųjų draugijos pirmininkės Irmos Kavaliauskienės teigimu, dažnai profesinę reabilitaciją baigę žmonės yra priversti išsiimti verslo liudijimus, tačiau pagal juos nedirba.
Parama ir darbdaviams
Kita paramos forma skirta darbdaviams – darbo vietų steigimas žmonėms su negalia. Vasario mėnesį vykusioje atrankoje Kauno klientų aptarnavimo departamentui, kuris aptarnauja Marijampolės, Alytaus ir Kauno apskritis, buvo pateiktos 33 paraiškos, tačiau finansuota buvo tik kas trečia. Užimtumo tarnybos atstovės vardina, kad pasinaudojus parama buvo įsteigta darbo vieta krautuvo vairuotojui, valymo paslaugų teikėjui, medienos apdirbimo įmonė įsigijo stakles, vėdinimo įrangą ir pan.
Ne kiekvienam negalią turinčiam ar ilgai nedirbusiam žmogui paprasta nueiti pas darbdavį, pradėti dirbti. Dėl to Užimtumo tarnyboje atsirado 2 naujos paslaugos: įsidarbinimas su pagalba ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Pasak Ž. Povilaitienės, Marijampolėje tokios paslaugos dar nebuvo teiktos.
Užimtumo tarnybos atstovės neslepia, kad ne visi besiregistruojantys žmonės nori dirbti. „Pagrindinis dalykas – motyvacija. Jei žmogus motyvuotas, sveikatos problemų neakcentuos, bet jei nemotyvuotas, visada kalbės apie sveikatos būklę ir įsidarbinti bus sunkiau“, – sako Ž. Povilaitienė. Jos teigimu, svarbu, kad žmogus, atėjęs į Užimtumo tarnybą, būtų atviras ir kuo geriau įvardintų savo poreikius, tada ir padėti galima. Lengviau surasti darbą ir dėl to, kad keičiasi darbdavių nuostatos – jie linkę pritaikyti darbo vietas, lanksčiai žiūrėti ir į kliento galimybes.
Naujos iniciatyvos – kad įsidarbinti būtų lengviau
Martynas Vitkus turi dvigubą negalią (regos ir judėjimo), tačiau sako niekada neįsivaizdavęs, kad galėtų nedirbti. Šiuo metu jis padeda ir kitiems žmonėms pakeisti požiūrį ir įsidarbinti. Ritos Juškytės vadovaujama VšĮ „Unikalus šokis“ įgyvendina projektą „Unikalus gyvenimas“. Į jį įsitraukę žmonės su negalia turi galimybę dalyvauti įvairiuose mokymuose, individualiose konsultacijose, kurios padeda vėliau ieškant darbo. „Pradedame ne nuo gyvenimo aprašymo, bet nuo paties žmogaus. Vyksta grupinės paskaitos su įvairiais ekspertais, bandome motyvuoti žmogų, kad vėliau jis galėtų save pristatyti. Duodame meškerę“, – pasakoja Martynas.
Viena iš projekto koordinatorių Aurelija Ivanauskaitė sako, kad kartais norą ieškoti darbo stabdo kažkokie Užimtumo tarnyboje pasakyti žodžiai, šeimos nepalaikymas: „Dažnai nepavyksta, jei nėra palaikymo komandos. Mano negalia – neturiu kojų ir rankų pirštų. Negalėjau pavyti bendraamžių, bet kaip tik norėjau įrodyti kitiems, kad galiu.“
Rita pasakoja, kaip įsitraukimas į projektą pakeitė vieno ar kito žmogaus gyvenimą. Tarkim, Laura atėjo į darbą po finansinio raštingumo paskaitos. Ji buvo labai aktyvi, bet nedrįso darbintis, nesitikėjo, kad gali dirbi. Po paskaitos išdrįso svajoti. Kreipėsi į darbdavį pati, pasakė, ką gali dirbti. Ir ją priėmė. „Pokytis yra labai džiuginantis. Ji sako, kad dabar gali ir dukrytei kažką nupirkti, daugiau sau leisti“, – pritaria Martynas.
Panašų projektą įgyvendina ir „Socialinis taksi“. Projekto „Be kliūčių“ tikslas – suteikti reikiamą pagalbą ir žinias negalią turintiems darbingo amžiaus žmonėms bei darbuotojų ieškančioms įmonėms.
Grigas Sakalis yra neregys, jis baigė istorijos studijas universitete. Šiuo metu ruošiasi skambučių operatoriaus darbui „Socialiniame taksi“. „Dažnai darbdavių požiūriu neįgaliesiems iš viso nereikia dirbti. Klaidingas toks mąstymas. Man tokių klausimų niekada nekilo. Aišku, gali trukdyti konkreti negalia. Bet reikėtų daugiau lankstumo“, – įsitikinęs Grigas.
„Mes esame Užimtumo tarnybos papildymas. Tik galime daugiau dėmesio skirti žmogui. Kalbėdami su savo klientais, kalbamės ir apie psichologinius momentus, šeimos problemas“, – sakė projekto „Be kliūčių“ karjeros konsultantė Normantė Balčiūnaitė. Tokiam požiūriui pritaria ir Ž. Povilaitienė – kiekviena iniciatyva yra svarbi ir prisideda prie žmonių su negalia įtraukties į darbo rinką.
Aurelija BABINSKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
