„Andrii yra tikras super tėtis. Jis vienas augina 4 dukras, iš kurių dvi – įvaikintos, o viena mergaičių, Alina, – neįgali. Prasidėjus karui šeima per keletą valandų susikrovė būtiniausius daiktus ir skubiai paliko namus. Šiuo metu Andrii svarbiausia – pasirūpinti dukrų saugumu, sveikata ir emocine būsena“, – taip interneto svetainėje https://contribee.com/vienybetezydi# pristatoma į Lietuvą atvykusio Andrii Palei šeimos istorija.
Negalėjo leisti patirti dar vieno šoko
Andrii su dukrelėmis gyveno kaime, už 15 kilometrų nuo Kryvyj Riho. „Prasidėjus karui virš mūsų namo pradėjo skristi rusų lėktuvai. Jie skrido labai žemai. Viena iš mergaičių net pradėjo mikčioti, – sako vyras ir prisimena, kad prieš 2,5 metų dukros jau išgyveno didžiulį sukrėtimą – neteko cukriniu diabetu sirgusios mamos. – Negalėjau joms leisti patirti dar vieno šoko, todėl nusprendėme nieko nelaukti ir išvažiuoti.“
Kovo 14-ąją prasidėjusi kelionė truko iki kovo 18 dienos. Lietuvos pasienyje įsikūrusiame ukrainiečių priėmimo punkte Andrii pasakė, kad nori vykti į Klaipėdą – ten gyvenantis draugas žadėjo padėti įsidarbinti. Tad lukterėjo iš uostamiesčio atvykstančio savanorio ir netrukus jau susitiko su bičiuliu. „Pernakvoję jo namuose kitą dieną užsiregistravome Klaipėdos migracijos tarnyboje, – prisimena Andrii. – Iš pradžių mus apgyvendino 2 kambarius turėjusios močiutės namuose: viename gyveno ji, kitame – mes. 2,5 mėnesio ten prabuvome. Penkiese viename kambarėlyje labai ankšta, todėl po kurio laiko išsinuomojome atskirą 3 kambarių butą. Aš įsidarbinau statybose. Dvi dukrelės – 5-erių Veronika ir 6-erių Zlata – pradėjo lankyti vaikų darželį, vyresnės – mokyklas: Marija „Santarvės“, Alina – specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą „Sveliačiok“.
17-metė Alina turi negalią – jai diagnozuota hidrocefalija bei kietojo ir minkštojo gomurio nesuaugimas. Merginos laukia ir sudėtinga galvoje esančio šunto keitimo operacija. Lietuvoje Alinai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (iki 18 metų) ir paskirta 225 eurų išmoka. „Didžiąją dalį gaunamų pinigų atiduodame „Svetliačiok“ mokyklai – ji nevalstybinė, todėl reikia mokėti abonentinį mokestį, taip pat už 2 iš 4 maitinimų“, – pasakoja Andrii. Vyras skaičiuoja ir kitas išlaidas – daugiausiai pinigų pareikalauja buto išlaikymas: apie 300 eurų atsieina komunaliniai mokesčiai, dar 100 buto nuoma. „O statybose gaudavau tik 440 eurų. Todėl projekto „Vienybė težydi“ pagalba mums labai svarbi“, – sako Andrii. Jis neslepia neseniai išėjęs iš menkai apmokamo darbo ir pasiryžęs susirasti kitą. Ir Klaipėdos savivaldybei pateikė prašymą skirti didesnį būstą: „Lapkričio 30 dieną susituokiau. Dabar mūsų šeimoje nebe 5, o 8 žmonės.“
Lietuvoje sujungė likimus
„Yuliana viena augina dvi dukteris – Veroniką ir Kristiną. Kristina turi negalią. Į Lietuvą šeima atvyko tik liepos mėnesį – iki paskutinio momento tikėjosi, kad karas aplenks jų namus, bet virš galvos švilpiančios raketos privertė palikti gimtąją Ukrainą“, – taip interneto svetainėje https://contribee.com/vienybetezydi# pristatoma Andrii sutuoktinė Yuliana Andieieva.
„Buvome pažįstami ir Ukrainoje – kaimynystėje gyveno jos tėvai, pas kuriuos Yuliana lankydavosi. Vėl susitikome Klaipėdoje. Ir po kurio laiko nutarėme sujungti savo likimus, kartu rūpintis mergaitėmis, – pasakoja Andrii. – Dabar mūsų šeimoje dvi Veronikos: susitarėme didžiąją vadinti Nika, mažąją – Veronika.“
Epilepsija sergančiai 8-erių Kristinai Lietuvoje nustačius negalią nereikia mokėti už jai skiriamus vaistus, tačiau kainuoja specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro „Svetliačiok“ lankymas. Nors Yuliana taip pat negali pasigirti stipria sveikata, vis dėlto rankų nenuleidžia – kryželiu gražiai siuvinėjanti moteris išsiėmė individualios veiklos pažymą ir tikisi sulaukti užsakymų.
Per mėnesį – beveik 10 tūkst. eurų
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Komunikacijos skyriaus specialistė Milda Vibrantytė sako, kad projekto „Vienybė težydi“ idėja priklauso reklamos agentūrai „Ogilvy Vilnius“: „Jos atstovai atkeliavo pas mus su projekto idėja ir pasiūlymu bendradarbiauti. Matėme labai didelę prasmę vykdyti tokį projektą, todėl iškart sutikome tai daryti kartu. Negalią turintiems žmonėms, šeimoms integracija svečioje šalyje daug sunkesnė, todėl jie sugalvojo, kaip finansiškai padėti.“
– Šiuo metu projekto svetainėje – daugiau kaip pusšimtis ukrainiečių gyvenimo istorijų. Ir vis dėlto tai tik nedidelė Lietuvoje prieglobstį radusių negalią turinčių žmonių dalis. Kaip jie sužino apie galimybę tokiu būdu kreiptis pagalbos?
– Reklamos agentūra prašė mūsų padėti pasiekti negalią turinčių asmenų šeimas. Mes išplatinome žinutę apie projektą savo socialinių tinklų paskyrose, internetiniame puslapyje, išleidome pranešimą spaudai, dalyvavome įvairiose televizijos ir radijo laidose, pasakojome apie šį projektą ir kvietėme žmones dalyvauti. Taip pat turime privačią ukrainiečių grupę Telegram kanale, kuriame dalijamės informacija, aktualiomis žinutėmis. Per mėnesį prie projekto prisijungia 3–5 naujos šeimos. Žmonės kreipiasi patys, paskatinti tai padaryti mūsų darbuotojų, kurie teikia pagalbą šeimoms LRK vardu.
– Yra nustatyti kriterijai, kas gali prašyti pagalbos?
– Programoje dalyvaujančias šeimas atrenka LRK regioniniai skyriai, kurie joms teikia humanitarinę pagalbą. LRK specialistai kartu su partneriais, reklamos agentūra „Ogilvy Vilnius“, atrenka labiausiai socialiai pažeidžiamas šeimas, kurioms skubiai reikalinga finansinė pagalba.
Visi norintieji dalyvauti pildo anketą, kurioje reikia pateikti kontaktus, informaciją apie savo arba šeimos nario negalią, atvykimo datą ir t.t. bei sutikti pasidalinti savo istorija ir nuotraukomis.
– Teko girdėti, kad lietuviai dosnesni mažus negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms, o vyresniems aukoja mažiau.
– Kadangi žmonės patys renkasi, kam aukoti pinigus, galbūt kažkiek dažniau jų širdis paliečia šeimos, kuriose yra vaikų. Tačiau mes nematome tokios tendencijos, kad suaugusieji gauna akivaizdžiai mažiau pinigų. Dažniausiai lietuviai per mėnesį renkasi aukoti reguliarią 20 eurų sumą. Daugiausiai šeima per mėnesį gauna 495 eurus. Yra šeimų, kurios prie projekto prisijungė visai neseniai, todėl kol kas dar neturi nuolatinių rėmėjų. Iš viso per mėnesį šeimoms išskirstoma beveik 9 500 eurų, skirtų 447 rėmėjų.
Yra buvę atvejų, kai didelės organizacijos nori tam tikrą sumą pinigų pervesti šiame projekte dalyvaujančioms šeimoms. Vienintelis mūsų prašymas tokiu atveju – neskirstyti, kam skiriami pinigai, o leisti lėšas išdalinti visoms šeimoms po lygiai. Todėl taip ir darome – gavę paramą iš didelės įmonės, organizacijos (pavyzdžiui, Tele2 darbuotojai dalyvavo pačių organizuotame bėgime ir kiekvieną darbuotojo nubėgtą kilometrą pavertė eurais, kuriuos pervedė „Vienybė težydi“ projektui, tada šeimoms išskirstėme apie 10 tūkst. eurų).
– Esate numatę, kiek šis projektas tęsis?
– Kol kas nesame numatę projekto pabaigos. Viskas klostosi sėkmingai ir šeimos tikrai yra nuoširdžiai dėkingos, rašo mums padėkos laiškus, dalinasi savo istorijomis įvairiuose kanaluose. Grįžtamojo ryšio tikrai sulaukiame ir labai džiaugiamės, kad tokiu būdu galime bent kiek palengvinti sudėtingą ir iššūkių pilną negalią turinčių žmonių ir jų šeimų iš Ukrainos integraciją Lietuvoje,
– Projektas „Vienybė težydi“ – ne vienintelė Raudonojo Kryžiaus pagalba nuo karo Ukrainoje kenčiantiems žmonėms? Kokių dar iniciatyvų imatės?
– LRK nuolat teikia Ukrainos žmonėms įvairią humanitarinę pagalbą: dalina higienos paketus, kanceliarines priemones šeimoms su vaikais, kitus reikalingus daiktus, vykdo projektą, kurio metu dalina 130 eurų vertės dovanų korteles apsipirkti prekybos centruose tam tikrų pažeidžiamų grupių žmonėms. Taip pat mokome ukrainiečius lietuvių kalbos, padedame jiems rasti darbus, teikiame įvairias konsultacines paslaugas, organizuojame renginius, skirtus suaugusiems lengviau integruotis vietinėse bendruomenėse, bei renginius ir stovyklas vaikams ir t.t.
Dabar intensyviai dirbame, kad surinktume reikalingą paramą miegmaišiais ir elektros generatoriais. Šiuo metu esame nupirkę ir netrukus išgabensime 220 elektros generatorių, tačiau poreikis yra didesnis, kadangi elektros deficitas Ukrainoje – milžiniško masto. Todėl kviečiame žmones prisidėti ir padėti surinkti pinigų didesniam kiekiui elektros generatorių nupirkti. Iš kolegų Ukrainoje gavome prašymą atsiųsti miegmaišių, kadangi šiuo metu maždaug 12 mln. žmonių neturi elektros ir gyvena šaltyje.
Aldona DELTUVAITĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
