20
T, Lap
9 Nauji straipsniai

LND: iššūkiai skatina ieškoti naujų sprendimų

LND ataskaitinėje konferencijoje dalyvavę neįgaliųjų draugijų pirmininkai turėjo ir klausimų, ir pasiūlymų.

Integracijos keliu
Nustatymai

Tradicinis Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) renginys – ataskaitinė konferencija kiekvieną pavasarį į Šventosios mokymo ir reabilitacijos centrą sukviečia asocijuotų narių – miestuose ir rajonuose veikiančių neįgaliųjų draugijų pirmininkus. Tai svarbus didžiausios neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos veiklos aptarimas ir įvertinimas. Ir šįsyk jame ne tik išklausytos ir patvirtintos LND veiklos ir finansinės ataskaitos, bet daug diskutuota ir apie ateitį, svarstyta, kaip pasitikti pokyčius, atrasti naujų veiklų, būti dar naudingesniems neįgaliesiems.

LND – autoritetą turinti asociacija

Neįgaliųjų asociacijų veik­los rėmimo projektas – bene svarbiausias daugelio nevyriausybinių organizacijų išgyvenimo šaltinis. LND veiklos ataskaitą pristačiusi pirmininkė Jelena Ivančenko pabrėžė – jau ne pirmi metai LND nesitenkina šiuo vienu projektu. Praėjusiais metais ji įgyvendino net 7 įvairių institucijų finansuojamus projektus. Pasak pirmininkės, tai organizacijos veržlumo, drąsos ryžtis pokyčiams įrodymas. Ir šie projektai skirti ne pačiai asociacijai išlaikyti, o naujoms neįgaliesiems skirtoms paslaugoms ir veik­loms plėtoti, aktyvesnei asociacijos narių įtraukčiai į bendrus projektus, jų stiprinimui. Lietuvos neįgaliųjų draugija vis labiau vertinama kaip stipri, autoritetą turinti nevyriausybinė organizacija, į jos nuomonę įsiklausoma ir atsižvelgiama.

Pernai pirmą kartą iš esmės pakeitusi LND veiklos pristatymą, J. Ivančenko tos pačios taktikos laikėsi ir šiemet – atskiras LND vykdomas veiklas pristatė už tą sritį atsakingi specialistai.


Stiprėja pasitikėjimas LND

LND teisininkė Evelina Kelmelienė, vardydama atliktus darbus, taip pat pabrėžė, kad nuosekliai, profesionaliai ir aktyviai gindama neįgaliųjų teises, LND įgyja vis didesnį autoritetą. „Esame matomi ir žinomi, mumis pasitikima ir norima bendradarbiauti, – konferencijos dalyviams sakė ji. – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba mus pakvietė bendradarbiauti kuriant darbuotojams ir darbdaviams skirtus mokomuosius filmukus, Neįgaliųjų reikalų departamentas patikėjo atlikti didžiulės apimties ir svarbos tyrimus, mūsų atstovai dalyvauja įvairiose darbo grupėse, komisijose, posėdžiuose.“

E. Kelmelienės teigimu, vis daugiau sulaukiama ir pačių neįgaliųjų kreipimųsi. LND neįgaliuosius konsultuoja netiesiogiai (telefonu, elektroniniu paštu) arba tiesiogiai, kai žmonės kreipiasi asmeniškai, savo rūpesčiais pasidalija atėję į draugiją. Palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugo tiesioginių konsultacijų skaičius: 2016 m. kreipėsi 37, 2017 – 44, 2018 – 84 neįgalieji. „Žmonės nebijo, nori žinoti ir ginti savo teises“, – džiaugėsi E. Kelmelienė.

Dažniausiai buvo konsultuojamasi dėl Darbo kodekso taikymo (atleidimo, išeitinių ir kitų garantijų darbuotojams), senat­vės pensijos padidinimo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų taikymo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo, „Sodros“ įstatymo pakeitimo („grindų“ įvedimo), transporto išlaidų kompensacijų ir automobilio pritaikymo neįgaliesiems.

E. Kelmelienė pastebi – ne visas problemas galima išspręsti iš karto, dėl kai kurių tenka kreiptis į įvairias institucijas, Seimo narius. Tačiau kai jas iškelia ne pats neįgalusis, o jam atstovaujanti didelė organizacija, sprendimai būna ir greitesni, ir, ko gero, objektyvesni. Štai kad ir toks pavyzdys – praėjusiais metais LND kreipėsi dėl 4 asmenų neįgalumo ir darbingumo nustatymo peržiūrėjimo. 3 atvejais sprendimai buvo įvertinti iš naujo ir tik vienas skundas atmestas kaip nepagrįstas.

LND gretas papildė trys nauji pirmininkai, vadovaujantys Garliavos, Pasvalio ir Pakruojo neįgaliesiems.

Atsinaujinanti kultūrinė veikla

Kultūrinę veiklą, renginius ir stovyklas konferencijos dalyviams pristatė LND renginių organizatorė Saulė Vėjelienė. Pernai LND savo asocijuotus narius pakvietė į 12 renginių.

Dauguma jų jau yra tapę tradiciniais ir tęsiami ne vienus metus, tačiau, pasak S. Vėjelienės, nuolat ieškoma naujovių, stengiamasi pasiūlyti įdomesnes veiklos formas. Tokiu kasmet vis atsinaujinančiu pavyzdžiu galėtų būti neįgaliems menininkams rengiamos stovyklos. Ne vienus metus į jas kviesti dailininkai jau, ko gero, išmėgino visas tapybos technikas, tad įprastus dailininkų plenerus nutarta paįvairinti kitokiais meninės raiškos būdais: organizuoti dvejus metus trukę raižinių plenerai, baigęsi juose sukurtų darbų parodomis, pernai kūrybinių meno dirbtuvių „Art negalia“ dalyvės iš šiaudelių rišo sodus, o šiemet bus sudarytos galimybės išbandyti karpinių meną. Pasak S. Vėjelienės, norima, kad į šias stovyklas įsitrauktų kuo daugiau įvairių žmonių, kad jie ne tik patys išmoktų naujų dalykų, bet ir perduotų įgytas žinias kitiems.

Dvejus metus Kultūros rėmimo fondas palankiai įvertino LND rengiamą neįgaliųjų meno kolektyvų festivalį-konkursą „Vilties paukštė“. Tačiau, pasak S. Vėjelienės, tai buvo ne vien įvertinimas, bet ir paskatinimas tobulėti, siekti aukštesnio meistriškumo. Nors ne visos neįgaliųjų draugijos sutiko, kad būtų grąžintas šių pasirodymų vertinimas, vis dėlto surengti finaliniai pasirodymai akivaizdžiai parodė, kad kolektyvai pasitempė, labiau stengėsi, jų atliekamos dainos skambėjo darniau.

S. Vėjelienė priminė, kad šiemetinė „Vilties paukštė“ bus skirta Baltijos kelio 30-mečiui paminėti, todėl siūlė nors vieną dainą skirti šiam įvykiui. Gal kas nors išdrįs į programą įtraukti net latvišką ar estišką kūrinį – laiko dar yra, tad tikrai galima apie tai pagalvoti.

Šiemetinė „Vilties paukštė“ vyks 6 regionuose, baigiamąjį koncertą planuojama surengti Anykščiuose. Kasmet šį konkursą stengiamasi organizuoti vis kitame regione, mieste. Deja, tik nedaugelis neįgaliųjų draugijų atsiliepia į kvietimą pasitarti su savo kultūros skyriais ir bendromis jėgomis surengti tokias šventes savo vietos bendruomenėms. „Taip, tai iššūkis, bet mes visada padedame“, – sakė S. Vėjelienė, ragindama neišsigąsti atsakomybės ir vertinti ją ne kaip primestą prievolę, o kaip vertingą patirtį.

Pernai fotografams rengiamus seminarus gražiai papildė palankių vertinimų sulaukusi paroda „Žinia iš Veprių“. „Turime daug šiuose pleneruose sukurtų nuotraukų, iš kurių tikrai galėtume surengti puikią parodą. Toks projektas pateiktas Kultūros rėmimo tarybai, jeigu sulauksime finansinės paramos, galvosime apie tokią parodą“, – kalbėjo S. Vėjelienė. Beje, šiemet fotografuoti mėgstantiems neįgaliesiems numatyta dar viena įdomi galimybė atsiskleisti – tradicinėje Talačkoniuose vyksiančioje šventėje bus surengtas „Blic turnyras“ – jame bus galima įamžinti ir žmones, ir įdomius šventės akcentus.

LND renginius pernai papildė nauja stovykla „Neregėta Aš“. Joje dalyvavusi Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė patvirtino: negalią turinčios moterys labiau nepasitiki savimi nei vyrai, todėl tokios stovyklos išties reikalingos. Šiemet neįgalios moterys taip pat bus pakviestos į panašią stovyklą. Kasmet vis populiaresnės tampa vaikų ir paauglių stovyklos.

Diskusijos dažnai išgrynina atsakymus ir į kebliausius klausimus.

Papildomi projektai – daugiau veikos ir įtraukties

Už papildomo finansavimo paieškas ir projektų rengimą atsakinga Lina Arlauskienė LND pavyzdžiu ragino sekti ir asocijuotas nares. Pasak jos, paraiškas kviečia teikti įvairios institucijos, todėl verta tuo pasinaudoti. Pernai iš Kultūros rėmimo fondo LND gavo papildomą finansavimą 2 projektams („Vilties paukštei“ ir „Žiniai iš Veprių“). Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija skyrė finansavimą dar vienam svarbiam projektui – Lietuvos neįgaliųjų draugijos instituciniam stiprinimui. Jo naudą pajuto ir LND asocijuotos narės – išleisti 10 neįgalių draugijų veiklą pristatantys lankstinukai.

Dar pernai LND pradėjo įgyvendinti projektą „Karjeros galimybių plėtra neįgaliesiems“, kuriam skirtas ES fondų ir valstybės biudžeto finansavimas. LND jį įgyvendina Vilniaus apskrityje. Pasak L. Arlauskienės, teikti paraiškas šiam projektui buvo siūlyta ir kitose apskrityse veikiančioms neįgaliųjų draugijoms, tačiau tokia galimybe pasinaudojo tik Kaunas.

L. Arlauskienė ragino ir kitas draugijas nebijoti rašyti, bandyti, prireikus kreiptis pagalbos į LND, mokytis. Pasak jos, LND taip pat laimi ne kiekvieną konkursą, priežasčių, dėl kurių vienam ar kitam projektui neskiriamas finansavimas, yra daug, tačiau kiekvienas parengtas projektas – tam tikra mokykla. 2018 metais 7 parengtiems projektams LND taip pat negavo finansavimo, tačiau nepaisydama to, ir vėl rengė naujus projektus.

Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aurelija Petronienė pasidalijo savo patirtimi apie savivaldybei teikiamus sveikatinimo projektus. Pernai tokiam projektui gautas finansavimas leido gerokai išplėsti ir paįvairinti LND savarankiško gyvenimo įgūdžių stiprinimui skirtą stovyklą.

Tradiciniame susitikime – ne tik svarbūs darbo reikalai, bet ir jaukus pabuvimas kartu.

Metodinė parama labai reikalinga

Visos LND asocijuotos narės pernai įgyvendino Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus. Vienos gavo didesnį finansavimą, kitoms lėšų pritrūko. Konferencijos dalyviai guodėsi, kad ne visų savivaldybių projektų vertinimo komisijos buvo gerai įsiskaičiusios į Neįgaliųjų reikalų departamento parengtą aprašą ir nesuprato, kad atsisakius finansuoti vieną užimtumo veiklą, organizacija netenka viso užimtumui skirto finansavimo. Tarpininko vaidmens ir čia turėjo imtis LND. Pasak LND projekto vykdytojos Kristinos Vainienės, tokių nesusipratimų būta Kėdainių rajone, Visagine. Tačiau turint stiprų LND, gerai projektų reikalavimus išmanančios organizacijos, užnugarį, kilusias problemas pavyko sėkmingai išspręsti.

Siekdama, kad asocijuotoms narėms tokių rūpesčių kiltų kuo mažiau, LND joms teikia metodinę paramą – prisiima atsakomybę už tikslingą organizacijų projektams skirtų lėšų panaudojimą bei kokybiškų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems ir jų šeimos nariams teikimą, padeda ir rengiant projektus, ir juos įgyvendinant.

Praėjusiais metais už šią sritį atsakingos LND darbuotojos lankėsi 15 neįgaliųjų draugijų. Pasak K. Vainienės, asocijuoti nariai išsakė daug pastabų dėl projekto remiamų veiklų (ypač dėl dienos užimtumo), kurios labiau tinka žmonėms, stokojantiems socialinių įgūdžių, o ne žmonėms su fizine negalia. LND paprašė draugijų kritines pastabas, pasiūlymus surašyti, pateikti argumentus, kad galėtų atkreipti Neįgaliųjų reikalų departamento dėmesį prieš rengiant naujus šių veiklų aprašus.

Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Arbutavičienė prašė nepamiršti ir šių projektų stebėtojų. Pasak jos, nemažai problemų būtų galima išvengti, jeigu nepriklausomi stebėtojai galėtų išsamiau susipažinti su savivaldybėms pateiktais projektais. „Kadangi iš anksto projektų gauti negalima, atidžiai su jais susipažinti ir pamatyti taisytinus dalykus praktiškai nėra galimybių“, – sakė ji.

Nėra nė vienos srities ar darbo, kuriame nekiltų kokių nors rūpesčių ir problemų. Tačiau turint „skėtį“ ir dirbant ranka rankon, juos daug lengviau įveikti.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt