18
Pirm, Lap
9 Nauji straipsniai

Kariais tapę neįgalieji laužo stereotipus: ginti Tėvynę gali kiekvienas

Būrys negalią turinčiųjų išbandė kario duoną.

Integracijos keliu
Nustatymai

„Ypatingas būrys“ – taip vadinasi bendras LRT, Krašto apsaugos ministerijos ir neseniai įkurto judėjimo Parateam Lietuva projektas. Ypatingą būrį sudaro būrelis negalią turinčių žmonių, tarp kurių daugiausiai paralimpiečų ir sužeistų karių. Jie išbando, ką reiškia tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 

Sieks laužyti stereotipus

„Bandome sulaužyti tam tik­rus stereotipus ne tik apie paralimpiečius, bet ir apie kariuomenę. Kariuomenė gali būti atviresnė nei buvo anksčiau – turime priimti visai kitokių fizinių standartų žmones, – projekto pristatyme sakė krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas. – Priimdami juos mes keičiamės ir keičiame visuomenę.“

Jam pritarė ir LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas: „Nacionalinis transliuotojas turi skatinti visų visuomenės grupių dialogą. Lietuvoje yra beveik 250 tūkst. su skirtinga negalia gyvenančių žmonių ir dažniausiai žiniasklaidoje jie matomi dviem aspektais – pasakojama apie jų problemas, tai yra reikalinga, arba jie yra parodomi per dramatizmo ir liūdesio akinius. Norėtųsi tą požiūrį pakeisti.“

R.Oganausko teigimu, šiame projekte susiduria 2 stereotipiškai skirtingi pasauliai: kariuomenė, kuri paprastai yra įsivaizduojama kaip prieinama tik patiems stipriausiems ir ištvermingiausiems, ir žmonės su negalia, kurie stereotipiškai įsivaizduojami kaip užsidarę tarp 4 sienų, niekur neinantys, nieko negalintys. „Žmogaus ribos ir galimybės yra begalinės ir tie žmonės savo ryžtu ir drąsa tai parodo kasdien. Tai yra dar vienas pavyzdys, kuris parodo, kad ginti tėvynę gali visi“, – teigia LRT generalinės direktorės pavaduotojas.

Iniciatyva pasidžiaugė ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas bei judėjimo Parateam Lietuva iniciatorius Mindaugas Bilius. Jo teigimu, tai pirmas toks projektas pasaulyje, kai neįgalieji dirba kartu su kariais.

 


Išbandė daug naujų dalykų

Entuziazmo neslėpė ir projekto dalyviai. Didžiausias iššūkis buvo ulonų trasa, kurią įveikti nelengva net vadinamiesiems sveikiems kariams. Pasak lengvaat­lečio Egidijaus Valčiuko, įveikus sudėtingą trasą apima labai geras jausmas. Jam pritarė ir šaulė Raimeda Bučinskytė. Jos teigimu, buvo tokių trasų, kurių, atrodo, sėdint neįgaliojo vežimėlyje niekaip nepavyks įveikti, tačiau veikiant kartu tai pavyko padaryti. Jai daugiausiai džiaugsmo suteikė šaudymas – nors ginklai ne sportiniai, daug sunkesni, jų veikimo principas panašus, tad Raimeda ne vieną patyrusį karį nustebino taiklumu. Aušrinei Packevičiūtei bene didžiausią įspūdį paliko nusileidimas virve nuo aukščiausio Lietuvos tilto – pasirodo, ir tai įmanoma, tik reikia žinoti, kaip. Paralimpiečius maloniai nuteikė tai, kad šarvuočiai, pasirodo, pritaikyti judantiems neįgaliųjų vežimėliais. Per pirmąją pratybų savaitę negalią turintys kariai susipažino ir su teoriniais dalykais, mokėsi naudotis ryšio priemonėmis, išbandė naktinio matymo prietaisus ir pan.

Triatloninkinkas Ernestas Česonis įpratęs įveikti ištvermės reikalaujančias trasas: jis kasdien bėgioja, keletą kilometrų plaukia, po to 50 km nuvažiuoja dviračiu, tačiau ir jam kariuomenėje nebuvo paprasta. „Galbūt žmonės pamatys, ką mes įveikėm ir pagalvos: „Jeigu jie gali, gal ir aš ne prastesnis, gal ir aš daugiau galiu“, – linki triatlonininkas.

Savo galimybes projekto dalyviai parodė ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje surengtame projekto pristatyme – jie turėjo perlipti sieną, šliaužti pažeme pro tinką. Turint omeny, kad didžioji dalis jų arba neturi kojų ar rankų arba jas silpniau valdo, tai buvo nelengva užduotis. Tačiau visa tai pavyko tik dirbant darnioje komandoje, padedant draugui ten, kur jis negali.


Ginti tėvynę gali visi

Šio projekto iniciatorius žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kuris taip pat yra šaulys ir karys savanoris, gyrė kario duoną išbandžiusius neįgaliuosius: „Jų komandiniai įgūdžiai nepalieka abejingų.“

„Manau, kad abejingų šiam projektų nebus – bus tokių, kuriuos atstums, kuriems nemalonu matyti žmones kariuomenėje, kitiems galbūt tai bus stereotipų laužymas, kad žmones su negalia kažko negali. Jie viską gali, tik kitaip. Jie veikia kartu. Tas, kuris neturi kojų ir tas, kuris neturi rankų, tampa vos ne vienu žmogumi“, – įžvalgomis dalijosi E. Jakilaitis. Jo teigimu, dar nėra įprasta matyti žmones su aiškiai matoma fizine negalia vilkinčius uniformą – to Lietuvoje tiesiog nėra. Ir visame pasaulyje tas pats.

„Šiame projekte kalbame ne tik apie neįgaliuosius, bet apie visuomenės ir kariuomenės suartinimą. Kita vertus, ko verti mūsų kasdieniai sunkumai, kai mes matome žmones, kurie nevaldo rankų ir kojų arba jų tiesiog neturi, įveikiančius pačius sudėtingiausius fizinius iššūkius tam, kad būtų pasirengę tarnauti Tėvynei, – sako žurnalistas. – Koks sveikas 19-metis turi teisę pasakyti, kad jis nenori tarnauti Lietuvos kariuomenėje, kai mes matome, kad tai daro žmonės, neturėdami kojų ir rankų.“

E. Jakilaičio manymu, šiuolaikiniuose karuose fizinė jėga nėra tokia reikšminga – svarbu technologijos, propaganda, kibernetinis saugumas, logistika, administravimas, ryšiai, daugybė įvairiausių dalykų, kuriuos norint įveikti nebūtinai turi turėti kojas ir rankas – svarbu, kad turi didelę širdį ir galvą ant pečių.

Kario uniforma tinka ir sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje.


Jei esi bailus – eik į kariuomenę

Negalią turinčių karių būriui vadovavo Algimantas Valaitis, buvęs specialiųjų pajėgų karys. Jis tarnaudamas Afganistane buvo sunkiai sužeistas, neteko dešinės kojos. Po ilgo gydymo ir reabilitacijos Amerikoje sugrįžęs į Lietuvą jis įkūrė Sužeistų karių asociaciją. „Būdamas šalia tokios komandos, šalia tokių žmonių tu visą laiką save motyvuoji. Labai džiaugiuosi galimybe prisijungti prie jų visų“, – projekto pristatyme sakė A. Valaitis.

Eduardas Strašunskas, šio projekto dėka įgyvendinęs viso gyvenimo svajonę tarnauti kariuomenėje, neslėpė savo požiūrio: „Jei esi kvailas ir bailus, eik į kariuomenę, būsi protingas ir drąsus.

Realybės dokumentikos projektas „Ypatingas būrys“ per LRT televiziją bu transliuojamas nuo rugp­jūčio 28 d. kiekvieną trečiadienį po „Panoramos“ 21 val. 30 min.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt