18
Pirm, Lap
9 Nauji straipsniai

Poros dešimtmečių tradicija nenutrūko – neįgalieji ralį įveikė nebodami kliūčių

Ralio „Aplink Lietuvą“ neįgaliųjų klasės nugalėtojams įteiktos taurės.

Integracijos keliu
Nustatymai

Kauno Rotušės aikštėje startavęs tradicinis ralis „Aplink Lietuvą“ baigėsi iškilminga apdovanojimų ceremonija S. Daukanto aikštėje. 1 150 kilometrų trasą sėkmingai įveikė ir 4 neįgaliųjų ekipažai. Šiemetinis ralis jiems buvo ne tik ištvermės ir meistriškumo išbandymas, bet ir nemenkas finansinis iššūkis – pirmą kartą per daugiau kaip 20 metų visas su dalyvavimu ralyje susijusias išlaidas turėjo padengti patys. 

Trečią kartą – absoliučių nugalėtojų taurė

Algimanto Kojo ir Vytauto Barecko ekipažas trečią kartą iš eilės iškovojo neįgaliųjų klasės lyderių titulą ir nusipelnė pagrindinio apdovanojimo – socialinės apsaugos ir darbo ministro įsteigtos taurės. Vyrai gavo ir dar po dvi taures – už pirmą vietą tarp neįgaliųjų ir greičiausia įveiktą 17-ąjį greičio ruožą Akmenės rajone.

Naujais trofėjais turimą apie 70 taurių kolekciją papildęs A. Kojis neslepia visai rimtai svarstęs, ar šiemet dalyvauti ralyje. „Automobilių sportas – brangus pomėgis. Ypač jeigu nori siekti rezultatų. Vien kiek kainuoja automobilio paruošimas varžyboms, papildomos padangos. O čia – dar ir dalyvio išlaidos: starto mokestis, degalai, nakvynės.“

Vis dėlto daugybę kartų patirtas varžybų azartas, užplūstantis adrenalinas, pergalės jausmas neleido Algimantui vienu mostu visko nutraukti. Galutinai šių abejonių atsikratyti padėjo pokalbis su Širvintų rajono mere Živile Pinskuviene. Pernykščio ralio apdovanojimų ceremonijoje už rajono garsinimą ji Algimantui pažadėjo naujų padangų komplektą automobiliui. Artėjant šiemetiniam raliui užsukęs pas merę jis pasidalijo ir savo dvejonėmis dėl naujo starto. Pokalbis buvo trumpas ir dalykiškas, o į Algimanto sąskaitą pervestų pinigų užteko ne tik naujų padangų komplektui, bet ir starto mokesčiui, degalams. „Pirmą kartą gyvenime kreipiausi dėl paramos, – atvirauja Algimantas. – Nė pats nesitikėjau, kad tai – toks įsipareigojimas ir dviguba atsakomybė. Nors varžybose ir šiaip visada stengiuosi, šįkart reikėjo pateisinti ne tik savo, bet ir kitų lūkesčius.“

Pateisino su kaupu – dar metams apgynė geriausio neįgaliųjų ekipažo titulą.

Pasak Algimanto, šiemetinis ralis turėjo ne vieną itin sunkų ruožą: beveik pusė kelio driekėsi žvyrkeliais, be to, ralio dalyviai buvo patekę į tokią molio ir šlapio žvyro pelkę, kurioje buvo neįmanoma suvaldyti automobilio – jis klimpo, slydo. Lengviau atsikvėpti – tik kelios akimirkos, nes priekyje – naujas posūkis, šuolis per trasą kertančią perkasą ar nors ir nedidelį skardį. Prireikė ne tik ypatingų vairavimo įgūdžių (Algimanto automobilis – su rankiniu valdymu, tad vairą sukioti jis tegali viena ranka), bet ir šaltų nervų.

Ir taip – visas tris dienas iš eilės. O reikia ne tik trasą greičiausiai įveikti, bet ir automobilį pasaugoti, nes kitądien su juo į darbą teks važiuoti... Laimė, viskas gerai baigėsi.

Algimanto Kojo (dešinėje) ir Vytauto Barecko ekipažas trečius metus iš eilės tapo neįgaliųjų klasės nugalėtojais.


Kito šturmano nebeieškojo

Antrąją vietą laimėjęs šeimyninis Rolando Šukio ir antrąkart šturmanės pareigas atlikusios 14-metės Ramintos Šukytės ekipažas ralyje „Aplink Lietuvą“ taip pat ne naujokas. „Ralyje dalyvauju jau šeštą kartą, – pasakojo lenktynėms neabejingas Rolandas. – Buvo visko: esu laimėjęs ir antrą, ir trečią vietą. Buvo ir taip, kad dėl automobilio gedimo lenktynių nebaigiau. Kiek­vieną kartą būna kažkas naujo, nepatirto, nenumatyto.“ Šįkart, pasak jo, daugiausia meistriškumo jų ekipažui prireikė įveikiant slalomo trasas, nes buvo labai daug kūgelių ir posūkių, o tai pareikalavo itin didelės koncentracijos. „Rimtesnių netikėtumų pavyko išvengti, bet niekada negali žinoti, kas gali nutikti“, – mintimis dalijosi R. Šukys.

Pernai kartu su tėčiu pirmą kartą į trasą išvažiavusiai Ramintai ralis buvo tikras išbandymas. Mergina šį iššūkį priėmė palaikydama tėtį, kai prieš pat lenktynes paaiškėjo, kad šis nebeturi šturmano. Buvo ir itin sunkių momentų, bet ekipažas finišą pasiekė sėkmingai. „Ralis „Aplink Lietuvą“ Ramintą labai nustebino ir sudomino, todėl nusprendėm, kad kito šturmano šiemet net neieškosim, – sako Rolandas. – Dabar Raminta jau šturmanauja su dideliu noru ir užsidegimu, greitai mokosi. Kas žino, gal ateityje taps profesionalia šturmane.“

Specialiai raliui skirto automobilio R. Šukys taip pat neturi – su tuo pačiu ir į trasą leidžiasi, ir į darbą važiuoja. Tiesa, kiekviename ralyje išbando vis kitą – nuolat ieško geresnio, greitesnio, patvaresnio. „Svarbiausia prieš ralį paruošti automobilį – pasirūpinti dugno apsauga, padangų komplektu ir pozityviai nusiteikti“, – sako vilties, kad ateityje pavyks pelnyti ir neįgaliųjų klasės nugalėtojo titulą, neprarandantis R. Šukys. Žinoma, jei tik sveikata ir lėšos leis...

Linas Četkauskas (vežimėlyje) ir Alfredas Ukrinas.


Prizinės vietos – įprastas dalykas

Trečios vietos taures bei apdovanojimus už Kupiškio rajone greičiausiai įveiktą ruožą atsiėmė Alfredo Ukrino ir Lino Četkausko ekipažas.

Linas šiemetiniame ralyje dalyvavo kaip patyrusio lenktynininko A. Ukrino ekipažo šturmanas. Nuo 2000-ųjų, kai „Bičiulystėje“ perskaitė kvietimą dalyvauti, į ralį „Aplink Lietuvą“ įsitraukęs vyras pasakojo praleidęs tik vienas varžybas. Deja, progresuojanti raumenų distrofija privertė Liną objektyviai įvertinti besikeičiančias aplinkybes ir persėsti į šturmano vietą. Pasak jo, keičiasi ralio trasos, sudėtingesni darosi greičio ruožai, atsiranda daugiau slalomų, kuriuos, silpstant rankų raumenims, vis sunkiau įveikti. O, pasak Lino, jis visada norėjęs būti tarp pirmųjų. Sukauptų taurių kolekcija – geriausias įrodymas, kad automobilių sporto entuziastui prizinės vietos buvo įprastas dalykas.

Tiesa, šiemetiniame ralyje Linas nesiruošė dalyvauti – planavo savaitgalį su dukra praleisti Vilniuje. Bet likus vos parai iki starto sulaukė netikėto A. Ukrino skambučio. Gerai pažįstamas lenktynininkas, su kuriuo ne vienus metus ralio trasose varžėsi dėl prizinių vietų, paprašė pakeisti jo sunegalavusį šturmaną. Linas sutiko – aistra automobiliams, lenktynėms, adrenalinui visada nugali.

Tris dienas trukęs ralis nebuvo lengvas. Kartais važiavimą apsunkindavo priekyje lekiančių automobilių sukeltas dulkių debesis, kartais – netikėta kliūtis. Vienu didžiausių iššūkių tapo šuolis per skardį Marijampolės apylinkėse. „Visa laimė, gražiai nusileidome ir nulėkėme toliau“, – pasakoja L. Četkauskas. Žinoma, tam įtakos turėjo A. Ukrino profesionalumas, greita orientacija, gerai parengtas sportinis automobilis.

Į apdovanojimų ceremoniją S. Daukanto aikštėje suvažiavusių ralio dalyvių laukė ne tik orkestras, taurės, bet ir išsirikiavę senoviniai automobiliai, nuo kurių Linas negalėjo atitraukti akių. „Mano garaže stovi 3 žiguliai, 2 moskvičiai, 5 volgos, – apie dar vieną su automobiliais susijusią aistrą prasitaria vyras. – Labai mėgstu senovinius automobilius, važiuoju į retro automobilių šventes.“ Be tikrų automobilių, Linas kolekcionuoja ir automobilių modeliukus, daugiau kaip 300 jų yra sukaupęs.

Astos Džiugelytės (viduryje) ir Igno Biliaus debiutu džiaugiasi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė (dešinėje) ir Dalia Tarailienė (kairėje).


Debiutas neišgąsdino

Asta Džiugelytė į 1150 kilometrų besidriekiantį ralį „Aplink Lietuvą“ leidosi pirmą kartą. Mergina sako seniai apie jį svajojusi, bet vis atsirasdavo pristabdančių kliūčių. Pagrindinė – senas automobilis. Pagaliau įsigijusį tokį, su kuriuo galėtų startuoti, daugiau šių lenktynių neatidėliojo.

Savo sprendimo nepakeitė ir tada, kai sužinojo, jog šiemet neįgalių ralio dalyvių niekas neremia. Asta juokauja: „Kaip tik gavau neįgalumo išmoką, visą ir aidėjau raliui. Bulvių turim – nenumirsiu. Mėnesį liesiau pagyvensiu, bet savo svajonę įgyvendinsiu.“

Tiesa, buvo dar viena svarbi kliūtis – Asta neturėjo šturmano, be kurio į ralį neišvažiuosi. Bet, pasak jos, kai labai nori, išeitį visada randi. Paskambino neįgaliuosius ralyje globojančiai Daliai Tarailienei, pasiguodė nežinanti ką daryti, kur tokio žmogaus ieškoti. Ir ši surado patikimą šturmaną – ne vienus metus ralyje dalyvavusį Igną Bilių. Asta džiaugiasi – su juo jautėsi labai saugi.

Didelių lūkesčių su pirmuoju raliu mergina sako nesiejusi – tenorėjo pajusti, koks jis, ar labai sunku tuos slalomus ir žvyro ruožus įveikti. Svarbiausią tikslą – nuvažiuoti visą trasą ir finišuoti – pasiekė. „Įspūdžiai – patys geriausi. Įgijau patirties, dabar įsivaizduosiu, ko galiu tikėtis“, – sako minties ir kitąmet stoti prie starto linijos neatmetanti Asta.

Raminta Šukytė antrą kartą sėdo į šturmano vietą tėčio Rolando Šukio automobilyje. Šeimyninis ekipažas laimėjo antrą vietą.


Laikinas nesusipratimas?

Nuo pirmųjų neįgaliųjų startų ralyje „Aplink Lietuvą“ šių ekipažų dalyvavimu besirūpinanti D. Tarailienė sako jau gerokai iš anksto žinojusi, kad keb­lumų šiemetiniame ralyje išvengti nepavyks. Pasak jos, kad neįgalieji būtų atleisti nuo starto mokesčio, jiems nekainuotų degalai, nereikėtų rūpintis nak­vynėmis, viena ar kita nevyriausybinė neįgaliųjų organizacija parengdavo projektą ir iš jam skirto finansavimo būdavo padengiamos šios išlaidos. Prieš kelerius metus šiuos projektus rengė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija, kelių paskutinių ralių dalyviams tokias lengvatines sąlygas padėjo sukurti Lietuvos paraplegikų asociacija.

Pasak D. Tarailienės, ne visi lenktynininkai net žinodavo, iš kur atsiranda tos lėšos. Buvo manančių, kad nuolaidas jiems daro ralį organizuojantis Lietuvos automobilių klubas „Iš tik­rųjų klubas mūsų niekada nerėmė. Patys turėjome ieškoti būdų, kaip apmokėti neįgaliųjų išlaidas“, – sako D. Tarailienė. Ir priduria, kad pati skambinusi ne vienai neįgaliųjų nevyriausybinei organizacijai ir prašiusi padėti – parengti projektą, kad šie žmonės ir toliau galėtų dalyvauti ralyje. Deja...

Šįkart ralyje „Aplink Lietuvą“ neįgalieji dalyvavo tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir visi kiti automobilių sporto entuziastai. Vis dėlto D. Tarailienė džiaugiasi – neįgalieji šį iššūkį įveikė. Nors mūsiškių ekipažų buvo perpus mažiau – vietoje įprastų 8 ar 10 į trasą leidosi tik 4, visi sėkmingai finišavo, o svarbiausia – daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančios tradicijos nenutraukė. O kad ji būtų išlaikyta ir kitąmet, reikia susirūpinti jau dabar – juk prasideda projektų rengimo metas.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt