18
Pirm, Lap
9 Nauji straipsniai

Fotografija – pomėgis visam gyvenimui

Įdomesnis kadras V. Žemaičiui rūpėjo net parodos pristatyme.

Integracijos keliu
Nustatymai

Seime pristatyta Vytauto Žemaičio paroda „Skiriu jums... tylą“ – jau antroji šiose erdvėse eksponuojama jo autorinė paroda. Jos centre – Trakų apylinkių kraštovaizdis: istorinės pilies vaizdai, ežerų mėlis, besikeičiantys metų laikai.

Parodos pristatyme – ir nuotraukos, ir eilės

Parlamente surengtos parodos iniciatorius – Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys daug metų pažįsta V. Žemaitį. „Vytautas – senas trakiškis, menininkas, fotografas, poetas, geras žmogus. Jam rūpi ir gamta, ir žmonės, ir socialiniai reikalai“, – parodos pristatyme kalbėjo jis. Važinėdamas po Trakų rajoną Seimo narys ne kartą matė bibliotekose, bendruomenių centruose, kitose lankomose vietose žmonių dėmesį traukiančias Vytauto parodas, pasakojančias šio krašto istoriją, įamžinusias įsimintinus įvykius, gamtos grožį. Taip gimė mintis šias fotografijas pristatyti ir Seime.

Į ramybe, nostalgija alsuojančios parodos pristatymą susirinko būrelis V. Žemaičio bičiulių. Daugiau kaip prieš 50 metų toje pačioje Rūdiškių mokykloje kartu su Vytautu mokslus krimtusi klasės draugė Vanda Budėnienė prisiminė: jau tais laikais Vytautas išsiskyrė kūrybingumu – jam puikiai sekėsi rašiniai, už juos visada gaudavo geriausius įvertinimus. Todėl jam buvo patikėtas ir mokyklos sienlaikraščio leidimas. Dar besimokydamas ir fotografuoti pradėjo. Moteris sako dažnai su Vytautu susitinkanti, pasikalbanti, jo parodomis pasigėrinti.

„Vytautas moka pastebėti grožį“, – į parodos atidarymą susirinkusiuosius tikino seniausias Trakų krašto karaimas Romualdas Tinfavičius. Į Seimą jis atsinešė puikų savo žodžių įrodymą – žmonos poezijos tomelį, kurio viršelį puošia V. Žemaičio nuotrauka.

Be poezijos neapsieita ir šiame renginyje. Parodą surengusio Seimo pirmininko pavaduotojo J. Liesio patarėja Auksė Petruškevičiūtė pažintį su V. Žemaičio kūryba paįvairino jo eilėraščiu. Ir pats Vytautas neliko skolingas. Vytauto Didžiojo tėvonijoje gyvenantis kūrėjas eilėmis kvietė aplankyti Senuosius Trakus, vietas, kuriose jis semiasi įkvėpimo, kurių kiekvieną kampelį yra įamžinęs daugybėje nuotraukų.

V. Žemaičio (kairėje) fotografijų paroda Seime surengta parlamentaro J. Liesio (centre) iniciatyva.

Su fotoaparatu – daugiau kaip 50 metų

Gyvenimo talismanu fotoaparatą vadinantis Vytautas su juo beveik nesiskiria. Nemažai jų turėjo. Fotografijos pradžiamokslį pradėjo nuo netikėtai vos už 3 rublius nusipirkto juostinio fotoaparato „Smena 2“, vėliau fotografavo su „Vilia auto“. „Mėgėjiški fotoaparatai – mėgėjiškos ir nuotraukos“, – prisimena Vytautas pirmuosius klasės draugų portretus, gamtos vaizdelius. Pradėjęs fotografuoti su tuomet pusiau profesionaliu vadintu „Fedu“, paskui ir „Zenitu“, paties susimeistrautoje fotolaboratorijoje atspausdindavo kur kas geresnės kokybės nuot­raukas, kurių neatsisakydavo ne tik rajono, bet ir respublikiniai laikraščiai.

Prasidėjus skaitmeninių fotoaparatų laikams fotografuoti tapo daug įdomiau ir paprasčiau. „Kai iš karto matai, kaip atrodo nufotografuotas vaizdas, nepavykusį kadrą gali pakartoti, paieškoti geresnės kompozicijos, – sako Vytautas. – Tai didelis palengvinimas ir darant reportažines, ir menines nuotraukas.“

Tiesa, skaitmeniniai fotoaparatai buvo brangūs, neįgaliam fotografui sunkiai prieinami. Tačiau Vytauto potraukis fotografijai buvo toks didelis, kad aplinkiniai jam padėjo nesustoti pusiaukelėje. Pirmąjį skaitmeninį „Kodak“ fotoaparatą jam padovanojo Trakų šilumos tinklai, antrąjį – „Pentac“ gavo iš tuometinės Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorės Astos Kandratavičienės rankų, o pinigų dabartiniam „Niconui“ suaukojo žmonės – lėšų rinkimą inicijavo Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Dubauskaitė.

Tokio savo krašto žmonių palaikymo ir paskatinimo sulaukęs Vytautas sako negalėjęs liautis fotografuoti. Be jo neapsiėjo nė vienas svarbesnis rajono renginys, jis fiksavo neįgaliųjų gyvenimo akimirkas, vis dažniau objektyvą nukreipdavo į gamtos grožį. Vytautas juokauja: dabar atsirado naujas iššūkis – iš daugybės užfiksuotų vaizdų atrinkti geriausias nuotraukas. Savamoksliui fotografui tai nelengva.


Pasisemti žinių – į LND seminarus

Fotografijos mokslų nekrimtęs Vytautas po kruopelytę rinko šio meno paslaptis: mokėsi iš Trakų krašto fotomenininko Vytauto Monkevičiaus, Anapilin jau iškeliavusio fotožurnalisto Alfredo Girdziušo. Nemažai žinių pasisėmė ir dalyvaudamas Lietuvos neįgaliųjų draugijos organizuojamose fotografų kūrybinėse stovyklose, kurioms taip pat vadovavo patyrę profesionalai Valentinas Algirdas Kaliūnas, Algimantas Žižiūnas ir kiti. Nuo seminaro Zypliuose iki kūrybinių stovyklų Šventojoje, Nidoje – Vytautas prisimena ir vertina ne tik vadovų, bet ir kolegų patarimus, čia išmoktas pamokas. Tarp parodoms atrinktų seminarų dalyvių nuotraukų visada būdavo ir Vytauto užfiksuotų akimirkų.

Fotografas sako nebesuskaičiuojąs, kelių fotografijų parodų bendraautoriumi buvo, yra surengęs daugiau kaip porą dešimčių autorinių parodų. Ypač palankių atsiliepimų sulaukė teminės V. Žemaičio parodos: „Sudeginto kaimo aidai“, skirta Bakaloriškių kaimo tragedijai atminti, ir ramybe, nostalgiška nuotaika alsuojanti „Skiriu jums... tylą“.

V. Žemaičio nuotraukomis galima pasigrožėti ne vien paro­dose, bet ir „Bičiulystės“ puslapiuose. Jomis ne tik paįvairinami reportažai iš Trakų krašto, Vytautas – ir aktyvus savaitraštyje skelbiamų fotografijų konkursų dalyvis, ne kartą tapęs jų prizininku.

V. Žemaitis neslepia ir pats svajojantis išleisti savo nuotraukų albumą. Pasak jo, daugiau kaip pusę amžiaus kaupiamame archyve tikrai yra puikių nuotraukų, kurios, paįvairintos eilėmis, galėtų sulaukti žmonių dėmesio.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt