Šiuo metu bene kiekvienas žmogus kasdieniame gyvenime pasitelkia technologijas. Naudojamės išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir įvairiomis jų programomis, grindis valo siurbliai robotai, šaldytuvas pats reguliuoja savo temperatūrą, skalbimo mašina pati paskaičiuoja, kiek reikia įdėti skalbimo miltelių ir t.t. Technologijų paskirtis – pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, palengvinti buitį ir gyvenimą.
Ne išimtis ir specifiniai, su negalios keliamais ribojimais susiję aspektai. Šioje srityje technologijos taip pat turi didelį potencialą būti naudingos. Kurtiesiems girdėti padeda kochleariniai implantai, egzoskeletai leidžia judėti paralyžiuotiems žmonėms. Šias ir gausybę kitų technologijų, skirtų socialinės globos ir pagalbos sričiai, pamatė ir išbandė grupė Vilniaus universiteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkių, apsilankiusios 46-ojoje tarptautinėje globos namuose ir reabilitacijos parodoje, kuri vyko Tokijuje, Japonijoje.
Tai yra didžiausias tokio pobūdžio renginys Azijos regione. Per tris dienas parodoje apsilankė daugiau nei 105 tūkst. lankytojų. Joje gamintojai ir tiekėjai pristatė pačias įvairiausias technologijas: nuo specialių indų, padedančių įvairių fizinių negalių turintiems žmonėms pavalgyti savarankiškai, iki robotų kompanionų, bendraujančių su žmogumi, ir automobilių, kurių ne tik vairuotojo sėdynė išsisuka taip, kad vežimėliu judantis žmogus gali patogiai persėsti į automobilį, bet ir speciali automobilio „ranka“ paima vežimėlį nuo vairuotojo durelių ir padeda jį į bagažinę. Paroda sulaukė didelio socialinės gerovės institucijų, globos namų atstovų, globos paslaugų teikėjų namuose susidomėjimo. Čia jie susipažino ir rinkosi technologijas, padedančias jų klientams būti savarankiškesniems.
Paralyžiuotam žmogui vaikščioti padedantis egzoskeletas. Jį naudojantis žmogus gali žingsniuoti, įdėdamas minimalias pastangas.
Lietuvos mokslininkės parodoje domėjosi technologijomis, kurios didina negalią turinčių asmenų savarankiškumą: buvo pristatoma sunkiai suskaičiuojama įvairovė neįgaliųjų vežimėlių su gausybe pačių įvairiausių funkcijų, tarp jų – ir lipti laiptais; keltuvai, leidžiantys tiek asmenį globojantiems žmonėms, tiek jam pačiam saugiai ir patogiai persikelti į lovą ar vonią; pagalbinės priemonės, tausojančios globėjų ir slaugytojų fizinę sveikatą, sutvirtinančios nugarą keliant asmenį ir t.t. Taip pat buvo pristatoma daugybė mažesnių, bet labai reikalingų pagalbinių technologijų: batai su GPS sistema, informuojantys globėją apie neįprastą globojamojo maršrutą ir jo buvimo vietą; prietaisai, matuojantys miegantiems asmenims šlapimo kiekį pūslėje jų nežadinant ir informuojant globėją apie poreikį pažadinti asmenį konkrečiu metu; ergonomiškos, nuo griuvimo apsaugančios ir neribotą garantiją turinčios vaikščiojimo lazdelės; vaistų vartojimą stebinčios ir analizuojančios bei apie reikiamus pokyčius įspėjančios sistemos bei platus spektras kitų priemonių.
Vizitas vyko įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos mokslo skatinimo organizacijos finansuojamą projektą „Technologijų naudojimas socialinėje globoje: diskusijos apie socialinio darbo profesionalų ateities veiklos kryptis Japonijoje ir Lietuvoje“ (sut. Nr. P-LJB-19-8). Lietuvos mokslininkes priėmė Japonijos Liuteroniškosios kolegijos atstovai. Vizito tikslas buvo bendradarbiaujant Japonijos ir Lietuvos mokslininkams aptarti naujausių technologijų taikymo socialiniame darbe galimybes bei iššūkius diegiant šias naujoviškas technologijas į socialinio darbo praktiką. Lietuvos atstovės su kolegomis japonais pasidalijo patirtimi tarptautiniame seminare, taip pat aplankė Tokijo universitetinę ligoninę, kurioje susipažino su socialinio darbo ir reabilitacijos skyrių veikla. Taip pat nuvyko į pagyvenusių žmonių globos namus, kurie veikia drauge su vaikų dienos centru.
Tikimasi, kad šis vizitas padės pagrindus bendriems technologijų panaudojimo socialinėje globoje ir reabilitacijoje tyrimams Lietuvoje ir Japonijoje, o tai leis ieškoti galimybių didesniam senyvo amžiaus negalią turinčių asmenų savarankiškumui kasdieniniame gyvenime.
Dr. Jurga MATAITYTĖ-DIRŽIENĖ
Vilniaus universitetas, Sociologijos ir socialinio darbo instituto asistentė
