06
P, Gruo
10 Nauji straipsniai

Pažeidimai globos įstaigose – nuo nepritaikytos aplinkos iki žeminimo

unsplash.com nuotr.

Integracijos keliu
Nustatymai

Seimo kontrolieriaus įstaigos atstovai nuo 2014 metų apsilankė dešimtyse šalies globos įstaigų ir įvertino žmogaus teisių situaciją jose. Paviešinto naujausio atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne visi globos namuose dirbantys specialistai turi būtinų žinių apie tinkamą gyventojų teisių užtikrinimą. Dažnai itin pažeidžiamų gyventojų teisės yra nepagrįstai varžomos, tačiau nepagarbiai su gyventojais besielgiantys specialistai savo veiksmų ydingumo nesuvokia, nes neturi reikiamos kompetencijos.

Trūksta žinių

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas teigia, kad tokio neįprasto pobūdžio tyrimo poreikį pajautė, kai suprato, kad dauguma žmogaus teisių pažeidimų socialinėse globos įstaigose yra susiję su darbuotojų žinių trūkumu. O šių įstaigų personalo dažnas negebėjimas atliepti į taip reikiamą žmogaus teisių užtikrinimo poreikį daro itin didelę neigiamą įtaką socialinių globos įstaigų gyventojų gerovei, kartais netgi jų saugumui bei teikiamų paslaugų kokybei. Seimo kontrolierius apgailestauja, kad taip pat ne visi socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių studijas baigę asmenys įgyja taip reikiamų žinių, susijusių su žmogaus teisių apsauga bei įgyvendinimu.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas. 

Sulaukia nepagarbaus elgesio

Keletą metų Seimo kontrolierių įstaigos atstovai ir socialinio darbo ekspertai vertino situaciją globos įstaigose. Pastebėta įvairių žmogaus teisių pažeidimų.

Nors didesnėje dalyje globos namų gyventojai buvo patenkinti darbuotojais, jų atliekamomis pareigomis ir bendravimu, tačiau kai kurių įstaigų globotiniai skundėsi netinkamu darbuotojų elgesiu. Visagino globos namuose apgyvendinti žmonės nurodė, kad darbuotojai kelia balsą, šaukia, vartoja orumą žeminančius žodžius, nesisveikina, ne visuomet padeda; Krizių centre „Angelų pieva“ apgyvendintieji aiškino, kad personalas rėkia, sunkiai prisišaukiamas prireikus pagalbos, ypač naktį. Nemunėlio Rad­viliškyje įsikūrusių O. Milienės senelių globos namų gyventojai teigė, kad darbuotojai apšaukia, verčia daryti tai, ko žmogus nenori. Taip pat sulaukta skundų, kad darbuotojai yra „ypatingai neatsakingi, dirba atmestinai ir nesuteikia reikalingos pagalbos“, kartais organizuoja darbą taip, kaip nėra patogu gyventojams, pvz., gulintys asmenys keliami prieš 6 val. ryto tam, kad būtų apiprausiami. Pasitaiko, kad administracijos darbuotojai vartoja stigmatizuojančius epitetus ir pan.

Tyrimas parodė, kad kai kuriuose globos namuose personalui trūksta konfliktų psichologijos, smurto prevencijos žinių, taip pat įgūdžių, kuriuos pasitelkus būtų lengviau valdyti agresyvų elgesį, užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių socialinės globos teises ir pan.


Ne visose įstaigose pritaikyta aplinka

Asmens teisių suvaržymai pastebimi netgi tokiose srityse, kaip aplinkos prieinamumas. Yra įstaigų, kurios visiškai nepritaikytos judėjimo sunkumų arba fizinę negalią turintiems gyventojams: Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro pagrindinis įėjimas ir teritorija nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams (prie įėjimo neįrengtas pandusas, nėra kiemelio, pavėsinės, suoliukų, takelių važiuoti vežimėliu). Įstaigos patalpos taip pat nepritaikytos: koridoriuje yra slenksčiai, trūksta 8 turėklų, nėra lifto arba keltuvo. Yra ne vienas atvejis, kai judėjimo negalią turintys žmonės apgyvendinti II aukšte, nors nėra nei lifto, nei keltuvo. Legailių (Biržų r.) globos namuose žmonėms nesudarytos galimybės nuolat naudotis įstaigoje įrengtu liftu, nes jis užrakintas ir pan.

Kai kuriose suaugusiųjų globos įstaigose tik iš dalies pritaikytos higienos patalpos: nepakankamo pločio durys / nedidelė erdvė, dėl to sudėtinga įvažiuoti į patalpą, nėra galimybės su vežimėliu privažiuoti prie kriauklės, trūksta ranktūrių. Neretai regėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams nepritaikytos laiptinės, koridoriai ir pan.

Ne visose įstaigose yra galimybė asmenis, turinčius sunkią judėjimo negalią (gulinčius), išvežti į lauką. Kai kur nėra pritaikyta globos namų teritorija – nepatogūs pasivaikščiojimo takeliai (juos sunku pravažiuoti neįgaliojo vežimėliu, duobėta danga), neįrengti suoliukai. Ne visose įstaigose asmenims, turintiems judėjimo negalią, užtikrinta, kad gyvenamajame kambaryje langų aukštis ir (arba) lovos vieta būtų tokia, kad būtų galima sėdint arba gulint pro langą stebėti aplinką. Kai kur per langą galima matyti tik aukštą mūrinę tvorą.


Nepakanka techninės pagalbos priemonių

Ne visos įstaigos yra apsirūpinusios techninės pagalbos priemonėmis, kuriomis naudodamiesi darbuotojai galėtų saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienes funkcijas: trūksta specialių kėdučių, naudojamų maudant sunkiai vaikštančius gyventojus, žmonės skundžiasi nepatogiomis vaikštynėmis ir pan.

Seimo kontrolieriaus ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas dėl socialinės globos normų reikalavimo, kad globos įstaigose, kuriose nuolat gyvena senyvo amžiaus asmenys, suaugę asmenys su negalia, turintys įvairių judėjimo, koordinacijos sutrikimų ir pan., turi būti sudarytos sąlygos gyventojams lengvai ir saugiai judėti įstaigos patalpose ir teritorijoje. Aplinkos pritaikymas, naudojami įrengimai, priemonės turi užtikrinti kuo savarankiškesnį, lengvesnį ir saugesnį socialinės globos gavėjų mobilumą. Globos įstaigose, kuriose gyvena itin silpnai matantys arba regos negalią turintys gyventojai, turėtų būti ieškoma galimybių pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas šių asmenų poreikiams: laiptinėse ir koridoriuose prieš slenksčius galėtų būti įrengta skirtingo reljefo grindų danga, savarankiškai naudotis liftu padedantys iškilūs reljefiniai informaciniai užrašai.


Dažnai pažeidžiamas privatumas

Seimo kontrolierius, atlikęs patikrinimus socialinės globos įstaigose, ne kartą yra konstatavęs sisteminius gyventojų teisės į privatumą pažeidimus bei tai, jog socialinių globos įstaigų darbuotojams trūksta žinių apie asmens teisės į privatumą užtikrinimą. Ne visose globos įstaigose paisoma tokių paprastų dalykų, kaip belstis įeinant į kambarius, garantuoti asmens privatumą atliekant higienos bei medicinines paslaugas, bendraujant su artimaisiais ir pan.

Be to, kai kuriose globos įstaigose nėra atskiros patalpos, kur gyventojai galėtų valgyti, nėra sudaromos sąlygos patiems gamintis valgyti, tvarkytis kambarius, rūpintis drabužiais.

Yra įstaigų, kuriose ribojama gyventojų galimybė laisvai judėti po įstaigos teritoriją ir už juos ribų (užrakinamas koridorius, kai kada ir kambarys, naudojamos tramdomosios priemonės). Tačiau esama ir gerų pavyzdžių – 2018 metais tikrintuose Švč. Marijos globos namuose (Marijampolės apskritis) visi gyventojai skatinami bent kartą per dieną išeiti į lauką, įskaitant ir tuos gyventojus, kurie turi judėjimo negalią. Netgi tie gyventojai, kurie sunkiai orientuojasi erdvėje, gali laisvai judėti įstaigos pastate; jų judėjimą iš šalies stebi paskirti darbuotojai ir padeda gyventojams susiorientuoti arba užtikrinti, kad gyventojai neišeitų iš įstaigos nepastebėti.

Seimo kontrolieriaus įstaigos atstovai pastebėjo, kad globos įstaigose yra pageidaujančių gyventi savarankiškai, tačiau bendruomenėje nėra jiems reikalingų priežiūros ir pagalbos paslaugų sistemos.

Išsakyta pastabų ir dėl nepakankamo gyventojų užimtumo – kai kuriose įstaigose nėra užimtumo specialistų, kurie užtikrintų kokybišką gyventojų laisvalaikį, įstaigose nėra užsiėmimams (laisvalaikiui) skirtų patalpų ir pan. Taip pat ne visose įstaigose sudaromos galimybės išsakyti savo pageidavimus bei pastabas, išsikviesti pagalbą. Ne visur užtikrinama psichologo pagalba.


Siūlo kurti specializuotus globos namus

Tikrinant globos įstaigas pastebėta, kad jose yra gyventojų, kuriems reikalingos specializuotos paslaugos ir priežiūra, o įstaiga nėra pajėgi jų suteikti. Pavyzdžiui, Suvalkijos globos namuose (Marijampolės apskritis) apgyvendintas asmuo, kuriam reikalinga nuolatinė intensyvi specialistų (psichiatrų, slaugytojų, sanitarų ir socialinių darbuotojų) priežiūra, kitaip yra didelė rizika, kad pasikartos smurtinis elgesys. Dėl savo psichikos sveikatos būklės pavojų kitiems gyventojams keliančių asmenų yra ir Adakavo, Smalininkų globos namuose, Kazlų Rūdos socialinės paramos centre. Tokiais atvejais pažeidžiama globojamų asmenų teisė į kokybiškas, jų poreikius atitinkančias socialines paslaugas, neužtikrinamas globojamų asmenų ir darbuotojų saugumas.

Seimo kontrolierius rekomenduoja socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui apsvarstyti galimybę steigti specializuotas globos įstaigas (skyrius): asmenims su psichikos / proto negalia, kuriems reikalinga nuolatinė darbuotojų priežiūra (pavyzdžiui, įstaigas, kuriose vienas darbuotojas prižiūrėtų ne daugiau kaip 2–3 asmenis), taip pat asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų (gydytojų psichiatrų, psichologų) priežiūra (pavyzdžiui, globos skyrius vienoje iš psichiat­rijos ligoninių).


Pinigų socialinei globai – per mažai

Seimo kontrolierius, pristatęs ataskaitą, kreipėsi į Prezidentą, Ministrą Pirmininką, Žmogaus teisių komiteto pirmininką bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, prašydamas skirti didesnį dėmesį žmogaus teisių užtikrinimo bei apsaugos temoms rengiant specialistus.

Asmenų su sunkia negalia socialinei globai kitąmet valstybės biudžete numatyta 34,2 mln. eurų – maždaug 10 mln. eurų daugiau negu buvo skirta pernai ar užpernai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, komentuodamas šią sumą sako, kad ir didėjančio finansavimo nepakanka. „Poreikis globai auga drastiškai. Per 10 metų beveik dešimt kartų išaugo poreikis globai. Tai rodo senstančios visuomenės situaciją“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete per 2020 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą teigė L. Kukuraitis.

Aurelija BABINSKIENĖ
Seimo kontrolierių įstaigos nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt