Baigiamajame „Vilties paukštės“ koncerte – puiki nuotaika ir skambios dainos

Geriausiu kolektyvu šiais metais išrinktas Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Viltis“.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Anykščių kultūros centre surengtame „Vilties paukštės“ koncerte nuskambėjo paskutiniai per visą Lietuvą nusiritusio festivalio-konkurso akordai. Į sceną kopė Dusetose, Plungėje, Jonavoje, Tauragėje, Šeduvoje ir Varėnoje išrinkti geriausi kolektyvai. Šventės dalyvius linksmino grupė „16Hz“. 

Anykščiams surengė šventę

Neįgaliųjų mėgėjų kolektyvai šiemet jau atsisveikino su žiūrovais – neįgaliųjų draugijų ansamblių konkursas-festivalis „Vilties paukštė“ baigėsi skambia nata. Į neseniai atnaujintą ir svetingai neįgaliuosius pasitikusią Anykščių kultūros namų salę susirinko apie pusę tūkstančio žiūrovų. Jie atvyko ne tik iš Anykščių, bet ir iš kitų miestų bei rajonų – daugeliui norėjosi pamatyti, kaip pasirodys regio­niniuose turuose nugalėję ansambliai: „Laukuva“ iš Rokiškio, „Viltis“ iš Šiaulių rajono, „Žara“ iš Elektrėnų, „Dzūkijos atgaiva“ iš Alytaus, „Goda“ iš Ukmergės ir „Medlieva“ iš Kazlų Rūdos.

Renginio pradžioje šventės dalyviams koncertavo Anykščių kultūros centro folklorinis ansamblis „Valaukis“ (vad. Regina Stumburienė), o juos pasveikino Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis, Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė Zita Urbienė.

„Aš džiaugiuosi, kad „Vilties paukštė“ į Anykščius užsuko tada, kada anykštėnai mini savo veiklos 30-metį. Jūs mums padarėte didelę šventę. Gyvenkite su daina, džiaukitės likimu ir gyvenimu“, – sakė Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė.

„Ši šventė suteikia labai daug minčių ir emocijų. Tenka dažnai išgirsti, kad neįgaliųjų organizacijos labai daug dainuoja. LND, viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, kiekvienoje draugijoje turi po kolektyvą. Tai nėra tik susirinkimas, tik pasidainavimas. Mes rengiame šventes, konkursus, ruošiamės, repetuojame, taip galime atskleisti savo talentus, sielas. Per dainą gali atsipalaiduoti, užmiršti rūpesčius ir judėti pirmyn“, – renginio dalyvius sveikino ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.

Antra vieta atiteko Alytaus miesto kolektyvui „Dzūkijos atgaiva“.

Konkursas skirtas Lietuvai

Šiemetinis festivalis buvo skirtas „Baltijos kelio“ 30-mečiui. Tad ir daugelis kolektyvų rinkosi dainas apie Lietuvą, gimtinę, laisvę. Daugelis kolektyvų atliko bent po vieną liaudies dainą. Na, o spalvingą programą surengę ukmergiškiai į salę netgi atnešė 3 Baltijos šalių-sesių vėliavas. Renginio žiūrovai pasirodymų dalyviams negailėjo aplodismentų, skandavo „bravo“, dainavo kartu. Ansambliai – skirtingi, bet visi savitai įdomūs.

Vis dėlto „Vilties paukštė“ – konkursas, tad ir šį kartą teko išrinkti nugalėtojus. Į komisiją buvo pakviesti anykštėnai – etnografė Regina Stumburienė, vargonininkas Rimvydas Griauzdė ir muzikinių kolektyvų vadovė Rūta Aglinskienė. Daugiausiai komisijos balsų pelnė ir geriausiu šių metų kolektyvu buvo išrinktas Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Viltis“, antrą vietą laimėjo Alytaus miesto kolektyvas „Dzūkijos atgaiva“, trečia prizinė vieta atiteko Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos ansambliui „Goda“. Kolektyvai buvo vertinami atsižvelgiant į kūrinių atlikimo techniką, sceninį įvaizdį ir repertuaro sudėtingumą, atlikimo ansambliškumą bei įdomiausią programą.


„Turbūt paveikė mūsų nuoširdumas“

Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Viltis“ – iš nedidelio Meškuičių miestelio Šiaulių rajone. Jo vadovė Rasa Zelbienė neslėpė džiugesio dėl laimėtos pirmos vietos. „Turbūt mūsų nuoširdumas paveikė. Tik­rai nedainavome kažkokių ypatingų dalykų, moteriškės neįgalios, mokomės to, kas joms išeina“, – sakė R. Zelbienė. Pasak vadovės, repetuodamos apie laimėjimus moterys negalvoja – tiesiog labai mėgsta dainuoti. Jos repetuoja visus metus, o prieš konkursinį pasirodymą – kasdien. Šiemet kolektyvas atidžiai rinkosi repertuarą – labai stengėsi atitikti nuostatus. Šiauliečiai parengė programą „Čia mūsų namai“, kuriai dainas aranžavo pati vadovė.

R. Zelbienė meno vadove dirba beveik 30 metų. Neįgaliųjų kolektyvui vadovauja pusę tiek. Ji prisimena, kad prieš 14 metų Vitalija Juotkevičienė paprašė pamokyti moteris dainuoti. Nuo tada ir tęsiasi jų draugystė. Per tuos metus ansamblis dalyvavo daugelyje konkursų, koncertuoja bendruomenės renginiuose, globos namuose, visur, kur kviečia. „Turiu 5 kolektyvus, bet šitas yra pats nuoširdžiausias, pats geriausias. Esame visos draugės. Labai nuoširdžios moterys, į repeticijas jų nereikia kviesti – kaip žirniukai 2 kartus per savaitę subyra į mano kabinetą“, – dalijasi mintimis vadovė. Jos teigimu, nors visos „Vilties“ ansamblio moterys turi negalią, kitos ir sunkiau vaikšto, jos namuose neužsidaro. Daugelis neapsiriboja tik dainavimu – randa ir daugiau įdomių veiklų neįgaliųjų draugijoje. „Kur daugiau tam žmogui integ­ruotis, jei į darbą neina. Vasarą atostogavau, moterys sakė pasigedusios repeticijų“, – R. Zelbienė yra įsitikinusi, kad žmogui labai svarbu pasirinkti mėgiamą veiklą, o „Vilties paukštė“ – labai reikalingas renginys, kuriame gali pasirodyti, ką per metus išmoko.

Gerą nuotaiką šventės dalyviams dovanojo grupė „16 Hz“.

Nepasiduoda negaliai

Daug žiūrovų simpatijų sulaukė ir Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Dzūkijos atgaiva“, kuriam komisija skyrė II vietą. Šis kolektyvas išsiskiria ypatinga balsų darna, šviesiu skambesiu. Ansamblietė Genutė Čepulevičienė patikino, kad nė viena jos narė nėra profesionalė – jei kuri ir dainuoja, tai nebent chore, savo malonumui. Visa paslaptis – labai reik­lus vadovas, kuris stengiasi moteris išjudinti ir pasiekti maksimalų rezultatą.

Alytiškės visada pasitempusios, todėl kartais sulaukia pastabų – esą kokios jos neįgalios, jei taip gražiai atrodo. Tačiau, pasak G. Čepulevičienės, visos kolektyvo moterys turi vienokią ar kitokią negalią. Juk ne visos jos matomos. Genutės įsitikinimu, negaliai negalima pasiduoti. „Esu toks žmogus, kad nemėgstu būti susiraukusi. Muzika irgi duoda džiaugsmo gyvenime. Kažkas nesveika, skauda, nueini į repeticijas – viskas kitaip. Jei dejuosi, tai tik ir galvok apie mirtį. O man dar norisi gyventi. Nežinau, ką reikėtų veikti, jei neičiau dainuoti. Užsidaryčiau namuose“, – sako G. Čepulevičienė.


„Nematėme nė vieno neįgalaus“

„Vilties paukštės“ finalinio koncerto dalyviams koncertavo visada nuotaikinga grupė „16 Hz“. Jiems tokie koncertai – ne naujiena. „16 HZ“ nevengia pasirodyti neįgaliųjų renginiuose, dalyvauja ir įvairiose labdaringose akcijose. Grupės narys Petras Jucevičius bendraudamas su neįgaliaisiais sako įsitikinęs, kad šiems žmonėms nereikia jokio gailesčio – su jais reikia elgtis taip kaip su visais.

Kadangi grupės repertuaras toks, kad skatina linksmai judėti, „16 HZ“ pavyko išjudinti visą salę. Vyrai juokavo, kad nematė ne vieno neįgalaus – tokie visi buvo linksmi ir energingi, o salėje buvo jausti labai gera energija. „Užtenka to skausmo, norime duoti žmonėms džiaugsmą. Publika dūko, šoko, linksminosi, vadinasi, viskas gerai“, – sako Robertas Jucevičius.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Saulė Vėjelienė pasidžiaugė, kad galimybė žmonėms dovanoti tokius koncertus atsiranda dėl to, kad jau kelintus metus „Vilties paukštės“ koncertą remia Lietuvos kultūros taryba, o prie regioninių turų organizavimo prisideda Neįgaliųjų reikalų departamentas. „Šis renginys, pasklidęs po visą Lietuvą, įtraukia labai daug žmonių. Džiaugiamės, kad žmonės nori dainuoti, noriai renkasi į tokius koncertus, o labiausiai džiugina, kai į sceną žengia gerai pasiruošę, daug širdies į savo pasirodymą įdėję kolektyvai.“

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt