Korupcija nustatant negalią – ar įmanoma to išvengti?

Seime surengtoje diskusijoje „Korupcija negalios nustatymo srityje – stereotipas ar realybė?“ savo požiūrį išsakė LND pirmininkė Jelena Ivančenko.

Atvira visuomenė
Nustatymai

9 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad negalios nustatymo sistema yra korumpuota arba labai korumpuota. Kas 4 žmogus teigia suprantantis, kad nustatant neįgalumą iš jo yra reikalaujama kyšio. Kas 16 žmogus teigia davęs kyšį. Tokius skaičius rodo 2018 metais Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atliktas tyrimas ir sudarytas Lietuvos korupcijos žemėlapis. Apie tai, ką daryti, kad situacija pasikeistų, kalbėta Seime Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) iniciatyva surengtoje diskusijoje „Korupcija negalios nustatymo srityje – stereotipas ar realybė?“

Tarnyba imasi žingsnių

„Mes, kaip tarnyba, prisi­imame atsakomybę už procesą, už iniciatyvą, už jos skaidrinimą. Faktų, kurie buvo nustatyti, nepaneigsi, bet tarnyba tikrai tų dalykų netoleruoja ir netoleruos“, – sakė NDNT patarėjas Jurgis Kazlauskas. Pasak jo, ir pati NDNT gauna nemažai skundų, kad žmogui neįgalumas nustatytas nesąžiningai. NDNT Antikorupcinė komisija nagrinėja šiuos atvejus ir neretai nustato, kad neįgalumas tikrai skirtas neteisėtai. Pavyzdžiui, viena moteris keletą metų gaudavo neįgalumo išmokas dėl širdies patologijos su širdies nepakankamumu ir stuburo patologijos. Taip buvo nurodyta jos pateiktuose medicininiuose dokumentuose. NDNT Antikorupcinei komisijai paprašius pakartotinės specialistų konsultacijos, diagnozės nebuvo patvirtintos. Nustatyta, kad moters darbingumo lygis – 90 proc.

Pasak J. Kazlausko, kardinaliai pakeisti per 3 dešimtmečius suformuotą nuomonę yra sudėtinga, tačiau nepasitikima ne tiek tarnyba, kiek visu negalios nustatymo procesu, kuriame dalyvauja daug subjektų: pats žmogus, medicinos įstaigos, savivaldybės (nustatant specialiuosius poreikius). Tik bendrų visų pastangų dėka galima pasiekti, kad procesas būtų skaidrus ir sąžiningas. NDNT priima tik administracinį sprendimą ir nevertina medicininių dokumentų tikslingumo.

Pati NDNT pradėjo nemažai iniciatyvų – patvirtinta antikorupcinė programa ir veiksmų planas, atlikta korupcijos rizikos analizė ir pan. Pastaruoju metu teritoriniai skyriai jau ne kartą pranešė apie bandymus papirkti, o tarnyba vykdo nulinę tolerancijos korupcijai, nulinę dovanų politiką (netoleruotina net ir maža dovana).

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad negalios nustatymo sistemą reikia reformuoti. 

Korupcijai mažinti – įvairios priemonės

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasidžiaugė, kad keičiasi NDNT vadovų požiūris – nesistengiama pasakyti, kad viskas gerai, bet žiūrima į situaciją realiomis akimis ir ieškoma sprendimų.

Jo teigimu, prie pokyčių turėtų prisidėti ir tai, kad atsirado galimybės „Sodrai“ tikrinti negalios nustatymo teisingumą samdant nepriklausomus medikus ir kitus specialistus. Kita vertus, NDNT darbuotojus elgtis garbingai turėtų paskatinti tai, kad nuo 2020 metų ši įstaiga pakilo į kitą kategoriją ir jų darbo užmokesčiai padidės. Pasak L. Kukuraičio, NDNT darbuotojų atlyginimai iki šiol buvo vieni mažiausių sistemoje.

„Kai negalios nustatymo sistemoje dalyvauja tiek daug sub­jektų, nustatyti, kada buvo pasinaudota sistema, yra sudėtinga“, – apgailestavo ministras. Jis atkreipė dėmesį, kad prie proceso skaidrumo galėtų prisidėti ir neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, kurioms numatyta galimybė dalyvauti negalios nustatymo procese. Deja, šia galimybe pasinaudojama retai.

L. Kukuraičio įsitikinimu, esminis pokytis įvyks tik reformavus visą negalios nustatymo sistemą. „Žmonės į šią sistemą veržiasi spręsdami skurdo prob­lemą, nes visuomenė nėra tiek atvira ir įtrauki, kad žmonės su negalia turėtų kitų pajamų šaltinių ir kitaip kovotų su skurdu, nei siekdami neįgalumo ir kitų išmokų, – sakė ministras. – Šita nuolatinė kova: duokit man daugiau pinigų, o kažkas remdamasis vienais ar kitais kriterijais duos arba neduos, automatiškai sukuria korupcinį potencialą. Turime koreguoti patį nustatymo procesą, kad jį išsklaidytume.“

Ministras atkreipė dėmesį, kad negalios nustatymo reforma jau vyksta – su Pasaulio banko atstovais stengiamasi sukurti tokią sistemą, kuri nebūtų orientuota į pajamų gavimą, bet pirmiausia įvertintų žmogaus potencialą, įvardintų kliūtis, kurios jam trukdo, ir būtų labai aiškus signalas, kaip mažinti tas kliūtis ir kaip skatinti asmenį dalyvauti. „Estai yra įsivedę – kuo aš aktyvesnis visuomenėje, tuo didesnė mano išmoka. Šitas kelias gali būti svarstytinas“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras.


NVO: neįgalumo nustatymo sistema – reformuotina

Tokiam požiūriui pritaria ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko: „Žmogui neretai neįgalumas yra pragyvenimo šaltinis, todėl jis stengiasi, spaudžia gydytojus dokumentus surašyti taip, kad būtų nustatyta kuo didesnė negalia. Tačiau tai – ne išeitis. Reikia kalbėti apie individualius žmogaus poreikius ir sukurti efektyvią reabilitacijos sistemą, paslaugų įvairovę.“

Kad negalios nustatymo sistema reformuotina, pabrėžė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas. Jo teigimu, pradėti reikia nuo terminologijos suvienodinimo – šiuo metu nustatomas ir neįgalumo lygis, ir darbingumo lygis, ir specialieji poreikiai. Tai sukelia daug painiavos. Be to, dabartinė sistema nepalanki sergantiems onkologinėmis ligomis – daugelis jų negali gauti neįgaliojo statuso, nes teisės aktai nurodo, kad jis nustatomas tik baigus gydymą ir praėjus reabilitaciją, o onkologijos atveju gydymas dažnai nebaigiamas metų metais. Tačiau neįgaliojo statusas – ne vien finansai. Tai reiškia ir teisinę apsaugą bei kitas garantijas, todėl labiausiai reikalingas tuomet, kai žmogus serga. „Negalios nustatymas lemia žmogaus tolesnio gyvenimo kokybę ir pasitikėjimą valstybe“, – apibendrino Š. Narbutas.


Reforma jau vyksta

Šiuo metu Pasaulio banko ekspertai vertina negalios nustatymo sistemą Lietuvoje ir jau sausio mėnesį žada pateikti išvadas visuomenei. Kovo mėnesį planuojama pradėti bandomąjį negalios vertinimą pagal naują modelį. Diskusijoje dalyvavę Pasaulio banko atstovai pabrėžė, kad nustatant neįgalumą turi būti daugiau dėmesio kreipiama į asmens funkcionavimą – t.y. galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. „Neįgalumas pirmiausia pagrįstas medicininiais duomenimis. Tačiau vien šis kriterijus toli gražu nepakankamas. Ne mažiau svarbus ir funkcionavimas – kokios įtakos žmogaus liga ar būklė turi tvarkantis namuose, prižiūrint vaikus, siekiant išsilavinimo“, – teigė Pasaulio banko atstovas Jeromas Bickenbachas. Kompleksiniam negalios vertinimui siūloma pasitelkti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą klausimyną WHODAS. „Tikimės, kad nauja sistema padės ne tik nustatyti neįgalumą, bet ir surinkti informaciją apie kiekvieno žmogaus poreikius, pamatyti, kokių paslaugų jam reikia“, – pritarė Pasaulio banko ekspertė Aleksandra Posarac.

„Tikrai smagu, kad skiriate korupcijai dėmesio, nes aišku, kad NDNT turi korupcijos problemą. Tai jokia naujiena – apie tai žinome labai daug metų. Lietuvoje yra daug institucijų, kurios vengia žiūrėti į tyrimų duomenis ir skiria per mažai dėmesio korupcijos prevencijai“, – NDNT pastangas keistis pasveikino VšĮ „Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas. Jis atkreipė dėmesį, kad palyginti su 2016, 2014 metais pažangos esama. Tuomet vos ne kas antras (4 iš 10, arba 2 iš 5) žmonių sakė, kad nustatant neįgalumą iš jo reikalavo kyšio, o ketvirtadalis teigė tokį kyšį davę.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt