Socialinės reabilitacijos projektai: kaip gyvensime šiemet?

Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas susirūpinęs: draugijos parengtas projektas nebuvo finansuotas.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Savivaldybės jau paskirstė lėšas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams įgyvendinti. Pasidomėjome, kokios nuotaikos neįgaliųjų organizacijose ir ką žada negalią turintiems žmonėms šių metų finansavimas. 

Iš valstybės skirta tiek pat, kaip pernai

Neįgaliųjų reikalų departamento Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Šivickienės teigimu, šiemet socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams įgyvendinti iš valstybės biudžeto skirta 4 mln. 775 tūkst. 198 Eur suma.

Pernai šiems projektams iš valstybės biudžeto buvo skirta 4 mln. 775 tūkst. 200 Eur. Dar 1 mln. 74 tūks. 620 Eur skirta iš savivaldybių biudžeto. Taigi iš viso susidarė 5 mln. 849 tūkst. 820 Eur.

Pasak R. Šivickienės, savivaldybių administracijos šiems projektams įgyvendinti papildomai privalo skirti ne mažiau nei 20 proc. valstybės biudžeto lėšų. Dar ne visos savivaldybės atsiuntė duomenis, bet iš jau dabar gautų matyti, kad nemažai savivaldybių skirs tikrai daugiau nei 20 proc., todėl 2020 metų galutinė suma socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams įgyvendinti bus didesnė.


Negavo finansavimo

Pasidomėjome, kokia situacija savivaldybėse. Ji labai įvairi. Pavyzdžiui, Kauno miesto neįgaliųjų draugija šiemet liko be finansavimo. Iš viso socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams Kauno mieste buvo paskirstyta per 0,5 mln. eurų. Jie atiteko 12 organizacijų, tačiau tarp finansuotų nepateko nei Kauno miesto neįgaliųjų draugija, nei Kauno krašto žmonių su negalia sąjunga. Už borto liko ir „Gyvastis“, Caritas, Samariečių bendrija, Socialinis taksi, klubas „Bičiulės“.

Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas stebisi šiemetiniu finansavimo skirstymu. „Pernai už labai panašų projektą gavome 80 balų iš 100. Šiemet jis buvo įvertinas 39 balais, o finansavimą gavo tie, kurie surinko 40 ir daugiau balų. Taigi tik per plauką likome už sąrašo“, – sako I. Mačiukas. Jo teigimu, labai stebina, kai finansuojamos komerciniais pagrindais veikiančios įstaigos, ir gana didelėmis sumomis, o 32 metus gyvuojanti neįgaliųjų draugija priversta stabdyti veiklą. „Vykdome ES projektą „Kauno apskrities neįgaliųjų socialinė, profesinė reabilitacija ir integracija į darbo rinką“, Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektą, tačiau juose nenumatytos lėšos patalpoms išlaikyti. Nežinau, kaip reikės šitą klausimą išspręsti. Taip pat turime 2 automobilius, vežiojame žmones į dializes, bet neturiu už ką įdarbinti vairuotojo. Šiuo metu visi darbuotojai yra atleisti iš darbo“, – apgailestauja Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas. Vis dėlto 5 finansavimo negavusios organizacijos rankų nuleisti nežada – jos susivienijo, parašė ir išsiuntė raštus Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijoms, Valstybės kontrolei, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Tikimasi, kad bus rastas sprendimas.


Sieks pakeisti aprašą

„Labai apgailestauju, kad susidaro tokia situacija, kai daugelį metų gyvuojanti organizacija, vykdanti nuolatinio pobūdžio veiklas, lieka be pragyvenimo šaltinio. Taip neturėtų būti“, – sako Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko. Jos teigimu, labai gaila, kad Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje konkurso tvarkos apraše paliekama galimybė dalį organizacijų palikti rezerviniame sąraše (o tai reiškia – nefinansuoti). Bent kokia nors galimybė išgyventi turėtų būti palikta. „Kauno miesto neįgaliųjų draugija – didelė organizacija, vienija daug žmonių, todėl nukentės paslaugas iki šiol gavę neįgalieji, – sako LND pirmininkė. – Beje, finansavimo negavo ne tik ši, bet ir kitos daug metų veikiančios organizacijos. Joms turėtų būti užtikrinamas finansavimas, ypač regionuose, kur visos paslaugos labai reikalingos. Kas kita – atskiri projektai, jie tikrai turėtų būti finansuojami konkurso būdu.“

J. Ivančenko patikino, kad kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieks pakeisti projektų finansavimo aprašą taip, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų.


Didesnis finansavimas leis padėti daugiau neįgaliųjų

Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aurelija Petronienė patenkinta šiemetiniu finansavimu. „Labai džiaugiamės, kad mūsų projektas buvo gerai įvertintas, gavome 28 tūkst. eurų. Ši suma mums leis toliau plėtoti veiklą draugijos turimuose centriukuose. Teiksime savarankiškumo įgūdžių palaikymo paslaugas – žmonės centriukuose gali išsiskalbti, vyksta muzikos ir poezijos terapija, kūrybiniai, mezgimo užsiėmimai. Neįgaliuosius atvežame, tad prie veiklų gali prisijungti ir žmonės iš nuošalesnių kaimų“, – sako A. Petronienė.

Ji džiaugiasi savo darbuotojais – pavyzdžiui, dailės mokytoja Kristina Rimkienė labai moka bendrauti, sutelkti, rasti priėjimą prie kiekvieno žmogaus. Jos užsiėmimai vyksta visuose centriukuose. „Taip pat labai didžiuojuosi Krekenavos padalinio vadove Vanda Repečkiene – šiame centriuke nuolat pilna žmonių, jos vadovaujamos moterys primezga gražiausių rankdarbių“, – sako A. Pet­ronienė. Ji patenkinta, kad paramos sulaukė ir tradicija tapusi sveikatingumo stovykla Šventojoje. Darbotvarkė čia labai intensyvi, žmonės aktyviai leidžia laiką – vaikščioja su šiaurietiškomis lazdomis, klausosi paskaitų, daro mankštas.

„Džiaugiamės savivaldybės palaikymu, kurį pastaruoju metu jaučiame. Tačiau juk iš visko, ką mes darome, naudą pajunta negalią turintys žmonės“, – sako Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė.


Mažiau lėšų – mažiau paslaugų

Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkę Loretą Stašinskienę šių metų finansavimas nuliūdino – skirta 2 tūkst. eurų mažiau nei pernai. „Pinigų mažėja, tad ir teikti kokybiškas paslaugas sunkiau – kyla trukdžių tiek įdarbinant žmones, tiek apmokant už paslaugas“, – sako L. Stašinskienė. Vis dėlto ji savivaldybės dėl to nekaltina. „Savivaldybėje vieninteliai teikiame projektus, tad mums atitenka visos Pagėgiams skiriamos lėšos. Matyt, mažėja gyventojų, todėl ir pinigų iš valstybės biudžeto skiriama mažiau, – svarsto Pagėgių neįgaliųjų draugijos pirmininkė. – Vis dėlto per daug nedejuoju – nepražūsim. Visas paslaugas teiksime ir toliau, tik su taryba pasitarėme, kad kai kurias iš jų gali tekti apmokestinti. Bandysime išgyventi.“ Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija dalyvauja ir kituose projektuose – sveikatos, NVO fondų, savivaldybė iš jų perka dušo, skalbimo, pavėžėjimo paslaugas.“

Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Janina Žekienė dėl šių metų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektui vykdyti skirto finansavimo nusiteikusi pesimistiškai – lyginant su 2019 m. draugijai skirta 2 tūkst. eurų mažiau. Mažėjimo priežastis – kasmet rajone daugėja paraiškas teikiančių organizacijų. „Tačiau mes draugijoje vienijame 800 žmonių, o projekto veiklose dalyvaus 166 nariai. Kitos organizacijos turi perpus mažiau paslaugų gavėjų, bet jiems skirta panaši pinigų suma, – apgailestauja J. Žekienė. – Esame projekto vykdytojais įdarbinę 8 žmones, todėl išsilaikyti labai sunku. Vadovai draugijos padaliniuose, kurie susikūrę visose Vilkaviškio rajono seniūnijose, daug dirba, lanko žmones namuose, nes norime, kad ir kaimo žmonės turėtų kuo daugiau veiklos, jaustųsi neužmiršti, tačiau pinigų tam skiriama labai mažai.“ Pasak J. Žekienės, veikla vyksta ne tik padaliniuose, bet ir draugijos patalpose Vilkaviškyje – čia rengiamos mankštos, savigalbos užsiėmimai, teikiama emocinė parama, kasdienių įgūdžių palaikymas, renkasi literatai, vyksta meno būrelio repeticijos, veikia amatų būrelis ir kt. Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės teigimu, šiemet dėl sumažėjusio finansavimo vykdyti suplanuotas veiklas bus labai sunku.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt