Padėti gali ne tik žodis, bet ir menas

Parodos autorę Tatjaną Čapkovskają (kairėje) sveikina Jadvyga Rostovskaja.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Lietuvos medicinos bibliotekoje pristatyta Tatjanos Čap­kovskajos fotoparoda – tai kvietimas akimirkai stabtelėti, numoti ranka į nuolatinę skubą ir kitomis akimis pažvelgti į pasaulį. „Naujos gyvenimo spalvos“ – taip pavadinta Tatjanos paroda skirta išreikšti solidarumą su onkologinių ligų paliestais žmonėmis, pabrėžti bendrystės, pagalbos vieni kitiems svarbą.

Visada svarbu turėti tikslą

„Ačiū visiems, kad atėjote. Ne dėl manęs – dėl savęs. Kad radote laiko būtent sau“, – į parodos atidarymą susirinkusius žmones kreipėsi jos autorė. – Ši paroda, kaip relaksacija, kaip spalvų ir vaizdų terapija, labai svarbi ne tik onkologiniams ligoniams, bet ir kiekvienam iš mūsų.“

Apie sunkiai sergančius žmones Tatjana užsiminė ne be reikalo – su jais Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje kineziterapeute dirbanti moteris susitinka kasdien. Ji stengiasi ne tik padėti šiame sudėtingame gyvenimo tarpsnyje neprarasti vilties, bet ir įkvėpti ryžto išsikelti kokį nors naują tikslą ir drąsiai eiti jo link. „Visada gyvenime reikia turėti tikslą. O susirgus – dar svarbiau nusimatyti sau kokį nors naują siekį, nukreipiantį mintis nuo ligos. Dažnai bendraudama su onkologiją išgyvenančiomis moterimis išgirstu, kad pirmiausia jos nori rūpintis šeima, užauginti vaikus, sulaukti anūkų, bet ne kažką padaryti dėl savęs. Netgi vardydamos jų gyvenime svarbiausius žmones, mini artimuosius, draugus, giminaičius ir beveik nė viena į šį sąrašą neįtraukia savęs, – apgailestauja Tatjana. – O juk gyvenimas – toks trapus. Juo reikia džiaugtis, mėgautis, o ne vien rūpesčiuose skęsti. Liga sustabdo, priverčia įsiklausyti į save.“

Tatjana neabejoja: gydo ne tik vaistai, bet ir teigiamos emocijos. Pati patyrė, kad gydomąjį poveikį turi ir menas.

Medicinos bibliotekos atstovė Regina Vaišvilienė.

Fotografija – naujas kelias į save

Prieš penkerius metus į fotografiją panirusi moteris neslepia – tai buvo vienas iš naujų jos pačios gyvenimo tikslų, naujas kelias į save.

Visos parodoje eksponuojamos nuotraukos padarytos Vilniaus universiteto botanikos sode. „Tai vienos dienos nuotraukos, gal keturių valandų fotosesija. Kiekvienoje jų – sustabdytas ypatingas vaizdas, kuris nepasikartoja, – pasakoja Tatjana. – Buvo paskutinė šilta spalio diena...“ Jos noras užfiksuoti trapų gamtos grožį netikėtai įgijo dar gilesnę prasmę – kitą rytmetį, ir tai labai simboliška, šio trapaus grožio nebeliko, nes prasidėjo žiema...

Tatjana neslepia – prie kiekvieno gėlės žiedo ar kito jos dėmesį patraukusio augalo, vaizdo praleido nemažai laiko. Apie būsimą nuotraukos kompoziciją moteris prisipažįsta iš anksto negalvojanti, bet aklai spaudyti fotoaparato taip pat nepuolanti. Dažniausiai pasikliauja vidine nuojauta, intuicija.

Iš pradžių Tatjana fotografavo telefonu, bet nusprendusi, kad jo galimybės per menkos, įsigijo pusiau profesionalų foto­aparatą. Savo nuotraukomis ji sako norinti perduoti paprastą, bet kartu ir svarbią žinutę – reikia branginti vos sekundę, minutę tetrunkančias gyvenimo akimirkas, kurios niekada daugiau nepasikartos.

Per penkerius metus Tatjana sukaupė tikrai nemenką nuot­raukų archyvą – jose ne vien gamtos, bet ir miesto vaizdai. Nėra tik žmonių portretų. Jiems Tatjana vis dar nesiryžta. Ir ne tik todėl, kad kiekvieno galimo fotomodelio reikia atsiklausti, atsakingai pasirengti tokiai fotosesijai. Ji prisipažįsta svarsčiusi apie nuotraukų iš Nacionalinio vėžio instituto ciklą. Pirmiausia galvojo apie medikų nuotraukas. Bet kol kas neišdrįso. „Tie gydytojai atlieka labai atsakingą darbą – gelbsti žmonių gyvybes, nenoriu brautis į jų erdvę, trukdyti. O pacientai... Jų išgyvenimai – ne fotoaparatui“, – sako Tatjana, nors neslepia, kad iš jos vedamų kineziterapijos užsiėmimų, kuriuose, be mankštos pratimų, ji dalijasi ir savo patirtimi, patarimais bei padrąsinimais, jie išeina spindinčiomis akimis.


Padėti kitiems – tarsi jai skirta misija

Kuo pastaraisiais metais Tat­jana beužsiimtų, jai svarbiausia padėti kitiems. Masažuotojos dip­lomą turėjusi ir veiklos tikrai nestokojusi moteris trejus metus dirbo Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijoje, pati tapo jos nare, stengėsi padėti susigrąžinti sveikatą vienokią ar kitokią negalią turintiems žmonėms. Pajutusi, kad norėtų ir galėtų pagelbėti dar labiau, nusprendė mokytis kineziterapijos. Tuomet ir įsidarbino Nacionaliniame vėžio institute, kur su čia besigydančiais žmonėmis gali kalbėti jiems suprantama kalba. „Kadangi daug suprantu apie kelionę per vėžį, galiu patarti, kitaip prieiti prie tos problemos, – sako ji ir priduria, jog tai – tarsi jai skirta misija. – Matau, kad esu čia reikalinga.“

Prie šios misijos prisideda ir Tatjanos fotografijų paroda – moteris nori dalytis ne tik savo ištobulinta masažo, kineziterapijos metodika, bet ir meno terapija.


Atvira bibliotekos erdvė

Lietuvos medicinos bibliotekos patarėja informacijos sklaidos klausimais Regina Vaišvilienė sako, kad bibliotekos erdvėse dažniausiai eksponuojami medikų kūriniai – per metus čia surengiama apie 10 įvairaus žanro parodų. Tiesa, neretai tenka ieškoti savo kūryba norinčių pasidalyti medikų, įkalbinėti atsiskleisti. „O štai Tatjana pati mums pasiūlė savo darbų parodą“, – pasakojo bibliotekos atstovė. Pasak jos, čia savo gerbėjų yra atradę ir daugiau negalią turinčių kūrėjų. R. Vaišvilienė iki šiol puikiai atsimena bibliotekoje eksponuotą Jasiuliškių pensiono gyventojos Elenos Vaicikauskaitės (jau mirusios) dantyse laikomu teptuku sukurtų darbų parodą (pora jų iki šiol saugoma bibliotekoje), ir rateliais judančios Alinos Myšalo tapybos ir grafikos darbų ekspoziciją. Gražiai šią tradiciją pratęsė ir T. Čapkovskajos fotoparoda.

Parodos pristatyme apsilankiusi Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jadvyga Rostovskaja juokauja – ir tai ne pabaiga. „Draugijoje veikiantis fotografų būrelis turi paruošęs kelias įdomias parodas. Ypač graži paroda apie Vilnių“, – džiaugiasi ji. Pasak J. Rostovskajos, sostinės neįgaliųjų draugijos nariai būtų labai dėkingi, jeigu ir jiems atsirastų galimybė savo darbus pristatyti Lietuvos medicinos bibliotekoje.

Aldona DELTUVAITĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt