Asmeninis asistentas: neįgalieji nori rinktis, kada ir kokios pagalbos jiems reikia

Negalią turintys žmonės nori mokytis, dirbti, stengiasi visur dalyvauti, bet be asmeninio asistento pagalbos tai padaryti gali ne visi.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Daugelyje Europos šalių asmeninio asistento pagalba neįgaliesiems – įprastas dalykas, kurį reglamentuoja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Bandomasis asmeninio asistento projektas vyksta ir pas mus. Ar ši pagalba tikrai įgalins neįgaliuosius ir padės jiems tapti savarankiškiems? Siekdama tai išsiaiškinti asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ surengė virtualią diskusiją „Asmeninio asistento pagalbos įgyvendinimas Lietuvoje“.

Asmeninis asistentas – paskirtas ar pasirinktas?

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, pasak asocia­cijos „Savarankiškas gyvenimas“ narės Kristinos Dūdonytės, akcentuoja, kad žmogus su negalia turi turėti teisę pats pasirinkti asmeninį asistentą, o taip pat laiką, vietą ir būdą, kur, kada ir kaip asmeninė pagalba jam būtų teikiama. Diskusijos dalyviai atskleidė, kad kol kas šių Konvencijos reikalavimų nesilaikoma.

Telšiškė Rasa Ginčauskaitė pasakojo, kad jai ir jos draugui Andriui nustačius tokios pagalbos poreikį asmeninė asistentė buvo tiesiog paskirta. Merginai ši pagalba numatyta du kartus per savaitę, o Andriui – kasdien, bet asistentė jam dėmesio skiria tik tuomet, kai aplanko Rasą. Pasak jos, ši moteris turi ir kitas – socialinio darbuotojo padėjėjos pareigas, lanko sunkią negalią turinčius senolius, todėl jai tiesiog neužtenka laiko visais pasirūpinti.

Klaipėdoje gyvenanti regėjimo negalią turinti Vaida Butautaitė taip pat neslėpė, kad neturėjo galimybės pati pasirinkti ne tik asistento, bet ir laiko, kada ši pagalba bus teikiama. Jai skirta 20 valandų per savaitę pagalbos – kasdien nuo 8 iki 12 valandos. Nurodyto laiko negalima keisti, nes jai skirtas asmeninis asistentas turi ir daugiau prižiūrimų žmonių. Pasak Vaidos, beveik nėra galimybių pasirinkti ir veiklos pobūdžio, nes Klaipėdos miesto savivaldybė pirmenybę skiria būtinosioms paslaugoms (pvz., palydėjimui pas gydytoją ir pan.), o ne individualiems poreikiams.


Asmeniniu asistentu gali tapti ne bet kas

O štai Šiaulių rajone gyvenančiai Vidmantei Raustytei pasisekė labiau – mergina pasakojo ilgokai ieškojusi jauno, fiziškai stipraus asmeninio asistento, kuris jai, sunkiau judančiai, galėtų padėti įlipti į autobusą, įkeltų vaikštynę, palydėtų. Mergina studijuoja Šiaulių kolegijoje, o fakultetas, kuriame mokosi, nepritaikytas neįgaliesiems, tad ir čia reikia nemažai pagalbos. Be to, dėl savo negalios Vidmantei sunku orientuotis aplinkoje, o asistentui padedant gali drąsiai planuoti savo veiklą ir nebijoti pasiklysti. Mergina įsitikinusi, kad asmeniniu asistentu negali būti paskirtas bet kas, nes su tuo žmogumi reikės praleisti nemažai laiko, todėl turi sutapti jų interesai.

Tokios pačios nuomonės ir autistišku sūnumi besirūpinanti Vygaudė Žiūkienė. Moteris atvira: pasireiškus stipriam pykčio priepuoliui ne bet kas pajėgtų sutramdyti autizmo spektro sutrikimų turintį jaunuolį. Todėl, pasak jos, į asmeninius asistentus būtinai reikėtų įtraukti daugiau fiziškai stiprių vyrų, o autistiškiems žmonėms geriausiai galėtų padėti su kovų menais susipažinę asmenys, gebantys pasitelkti savigynos būdus, ir ne tik fizine jėga, bet ir psichologine įtaiga mokantys suvaldyti sudėtingą atvejį.


Vieno asistento per mažai

Diskusijos dalyviai neslėpė nusivylimo, kad tuo pačiu asmeniniu asistentu tenka dalytis su kitais neįgaliaisiais. Pasak jų, tai labai riboja jų laisvę rinktis, kad pagalba būtų suteikta būtent tada, kai jos labiausiai reikia. Pavyzdžiui, vienas asmeninis asistentas paskirtas keletui dirbančių žmonių, bet juk visiems jiems pagalbos nuvykti į darbą bei grįžti iš jo reikia tuo pačiu metu. Šias paslaugas teikiančių organizacijų atstovų teigimu, joms tai – irgi iššūkis, tačiau kol kas, be neįgaliųjų sutikimo dalytis asistento paslaugomis, kito sprendimo nėra.

Panaši situacija ir dėl individualios pagalbos savaitgaliais. Nors asmeninio asistento paslaugų apraše nurodyta, kad ji teikiama 7 dienas per savaitę, šeštadienį, sekmadienį jos sulaukti labai sunku. Pasak Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ Marijampolės skyriaus atstovės Ilonos Muraškienės, jų asmeniniai asistentai savaitgaliais nedirba, bet jeigu neįgaliajam labai reikia kažkur nuvykti – nuvažiuoja ir padeda. Maltos ordino Pagalbos tarnybos atstovė Gražina Semėnienė ragino atsižvelgti ir į asmeninių asistentų interesus – jie taip pat negali dirbti be poilsio dienų.

Ieškodami išeities, diskusijos dalyviai siūlė keisti tvarką ir vienam neįgaliajam leisti turėti du asmeninius asistentus, kad šie galėtų lanksčiai derinti būtiną pagalbą.

Diskusijos iniciatorius – asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas.

Asmeninis asistentas dubliuoja kitas paslaugas?

Pasak „Savarankiško gyvenimo“ nario Martyno Vitkaus, asociacija sulaukia ir nusiskundimų, ypač iš regionų, kad asmeninis asistentas neskiriamas dienos centrus lankantiems neįgaliesiems, nors po užsiėmimų jiems irgi reikėtų tokios pagalbos. „Kodėl žmogus verčiamas rinktis tik vieną paslaugą?“ – klausė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios patarėjos neįgaliųjų klausimais Eglės Čaplikienės teigimu, taip neturėtų būti, nebent neįgaliam asmeniui teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba, kurios vertinamos kaip paslaugų kompleksas, į kurį įeina ir individuali pagalba. Tačiau jeigu žmogui skirta socialinė priežiūra, tai, pasak E. Čaplikienės, asmeninis asistentas gali jį lydėti į dienos užimtumo centrą.

Vis dėlto „Savarankiško gyvenimo“ narės Monikos Ošmianskienės bei kitų diskusijos dalyvių teigimu, žmonių su negalia netenkina tokia tvarka, kai nustačius specialiuosius poreikius, net jei tai būtų ir slauga, jie nurašomi kaip nieko negalintys. Iš tikrųjų, pasak M. Ošmianskienės, yra daugybė pavyzdžių, kai tokie žmonės mokosi, dirba, kitaip save realizuoja, todėl asmeninė pagalba jiems taip pat reikalinga.

E. Čaplikienė sutiko, kad šioje srityje yra susikaupę nemažai problemų, todėl rengiant naują negalios nustatymo tvarką kartu bus vertinami ir kiekvieno asmens individualūs poreikiai, kurie turės būti tenkinami.


Savivaldybių atstovai diskutuoti nepanoro

Diskusijos organizatoriai tikėjosi išgirsti ir asmeninio asistento bandomąjį projektą įgyvendinančių savivaldybių atstovų nuomonę, tačiau į kvietimą atsiliepė tik sostinė. Pasak „Savarankiško gyvenimo“ prezidento Ričardo Dubicko, į asociaciją kreipiasi nemažai regionuose gyvenančių neįgaliųjų, kad savivaldybės neretai savaip interpretuoja šios pagalbos teikimo tvarką: jos sulaukia ne visi norintys (dvi savivaldybės tokios pagalbos apskritai neteikia), ne visada atsižvelgiama į tai, kada neįgaliesiems tokios pagalbos labiausiai reikėtų ir pan. Savivaldybės neretai teisinasi, kad visiems poreikiams patenkinti trūksta lėšų, tačiau R. Dubickas ne pirmą kartą atkreipė dėmesį į kasmet nepanaudojamas socialinei piniginei paramai skirtas lėšas, kurias atsakingai perskirsčius, būtų galima išspręsti ne vieną socialinę problemą.

R. Dubicko teigimu, savo lėšomis savivaldybės galėtų prisidėti ir prie asmeninių asistentų skaičiaus, ir prie jų darbo užmokesčio padidinimo. Dabartinis valandinis įkainis (5,51 euro) nelabai motyvuojantis. Pasak G. Semėnienės, rasti gerą darbuotoją nelengva. „Darbas nestabilus, uždarbis kintantis. Jeigu tai pagrindinė žmogaus darbovietė, išgyventi tikrai sudėtinga“, – sako ji.


Vertinimai skiriasi

Asmeninio asistento pagalbos projektą jau išbandė Kauno ir Šiaulių regionų proto ir psichikos neįgalieji, į antrąjį bandomojo projekto etapą, skirtą fizinę ir kompleksinę negalią turintiems asmenims, įsitraukė 58 šalies savivaldybės. Pasak SADM viceministrės Vilmos Augienės, šios paslaugos papildo savarankiško gyvenimo įgalinimui skirtų priemonių paketą, kuriame – aplinkos ir būsto pritaikymas, aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis ir kt. Nors Lietuvos tempai gal ir ne tokie spartūs, kaip norėtume, vis dėlto, pasak V. Augienės, pažangą tikrai esame padarę, o diskusijoje išsakytos neįgaliųjų įžvalgos padės ieškant naujų sprendinių.

E. Čaplikienės teigimu, jau yra parengtas asmeninio asistento pagalbos teisinio reglamentavimo projektas ir netrukus Vyriausybei bus pristatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimas. Planuojama, kad asmeninio asistento pagalba nuo 2021 m. liepos 1 d. turėtų tapti nuolatine paslauga.

Neįgalieji šiandieninę situaciją vertina ne taip optimistiškai. M. Ošmianskienės teigimu, mes gerokai atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių, o tai, ką dabar turime, dar negalime vadinti tinkamu Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimu.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt