Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė: turime imtis lyderystės

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Eglė Čaplikienė.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Daugiau kaip metus be nuolatinio vadovo dirbęs Neįgaliųjų reikalų departamentas (Departamentas) turi naują direktorę. Ja tapo 23 metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirbusi Eglė ČAP­LIKIENĖ. Du dešimtmečius savo žiniomis ir patirtimi prie socialinės politikos formavimo prisidėjusi socialinio darbo magistrės išsilavinimą turinti specialistė dabar imsis praktinio jos įgyvendinimo.

Dažnai girdime, kad priimta daug gerų įstatymų, deja, jie neįgyvendinami. Turėsite gerą progą bent iš dalies tai pakeisti. Ar esate svarsčiusi, kokių aktyvesnių veiksmų turėtų imtis Departamentas, kad šis atotrūkis būtų kuo mažesnis?

Departamentas nėra vienintelė socialinę politiką įgyvendinanti institucija. Jam deleguotas tik tam tikrų integracijos priemonių įgyvendinimas ir kontrolė. Manau, kad pagal suteiktas funkcijas ir savo galimybes Departamentas gerai įgyvendino jam skirtas socialinės politikos priemones. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje – kiekvieną dieną laukia nauji iššūkiai. Todėl manau, kad atėjo laikas Departamentui parodyti inicia­tyvą ir pačiam aktyviau dalyvauti politikos formavime. Kai pats įvairias priemones koordinuoji, įgyvendini, geriau matai, ką reikia tobulinti. Turiu viziją, kad neįgaliųjų klausimai būtų įtraukti į visas, ne vien socialinės politikos sritis ir Departamentas galėtų imtis lyderystės tai koordinuoti.


Esate Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo kūrėja. Gana ilgai jame buvo atliekamos tik nežymios korekcijos, bet pastaruoju metu pakeitimų vis daugėja. Galbūt pribrendo laikas naujam įstatymui? O gal pakaktų vadovautis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija?

Neįgaliųjų socialinės integ­racijos įstatymas buvo priimtas prieš 15 metų. Natūralu, kad per tiek laiko įvyko daug pokyčių, kurie turėjo atsispindėti ir šiame įstatyme. Vis dėlto Neįgaliųjų teisių konvencija – tai sutartis tarp valstybių, kuria įsipareigojama visose srityse užtik­rinti žmonių su negalia teises. Jos nuostatas turime perkelti į nacionalinę teisę ir nusimatyti konkrečias veiklas, kaip to bus siekiama, įgyvendinama. Taigi be įstatymo neišsiversime, tačiau naujai jo redakcijai reikėtų pasiruošti.

Manau, kad naujo įstatymo projektas galėtų atsirasti pertvarkius negalios nustatymo sistemą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Europos Komisijos paskirtais Pasaulio banko ekspertais šiuo metu vykdo negalios nustatymo tobulinimo projektą. Jo tikslas – parengti rekomendacijas, kaip galėtume pakeisti tiek negalios nustatymą, tiek visą sistemą, kad būtų pereita nuo medicininio prie funkcinio negalios vertinimo, sudarytos sąlygos tenkinti visus būtinus individualius neįgaliųjų poreikius. Dar dirbdama ministerijoje buvau paskirta šio projekto vadove, ja ir likau.

Nuo liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pradės bandomąjį projektą, kurio metu greta dabar egzistuojančių negalios vertinimo procedūrų projekte sutikę dalyvauti asmenys papildomai atsakys į 36 Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinto klausimyno klausimus. Žadama apklausti apie du tūkstančius pirmą kartą dėl negalios nustatymo besikreipiančių žmonių. Po to ekspertai įvertins duomenis, palygins abiem būdais (senuoju ir siūlomu nauju) nustatytos negalios dydį ir paskelbs rekomendacijas, kokiu keliu eiti, kokių priemonių imtis, kad būtų patobulinta arba pakeista negalios nustatymo sistema. Ekspertai yra pažadėję ministrui pateikti kelis scenarijus, kaip Lietuva galėtų pakeisti savo negalios vertinimo sistemą. Jeigu viskas pavyktų, nuo 2022 metų galėtume turėti naują negalios nustatymo sistemą, tuomet būtų galima imtis ir, tarkime, Įtraukties įstatymo redakcijos. Jau laikas keisti ir pačius terminus: integraciją – į įtrauktį, specialiuosius poreikius – į individualius, pritaikytą aplinką – į visiems tinkamą ir pan.


Šiemet baigiasi 2013-2020 metų Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos prog­rama. Neįgaliųjų organizacijos nerimauja, kokių esminių permainų galima tikėtis kitais metais. Būta įvairių planų keisti jų veiklos finansavimą.

Nepaisant to, kad Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa baigiasi, esminių permainų kitiems metams nenumatoma. Nuolatinės veiklos bus tęsiamos – bus patvirtintas veiklų planas trejiems metams, numatytas finansavimas. Šie planai bus įtraukti į SADM strateginį planą, bus rengiamas ir atskiras tokio plano projektas. Nuolatinėms veikloms priskiriamos neįgaliųjų asociacijų veiklos, socialinės reabilitacijos, būsto pritaikymo ir kitos Departamento koordinuojamos priemonės.

Veiklos, kuriomis siekiama pokyčio, kurioms iš ES ar iš biudžeto reikia daugiau lėšų, bus įtrauktos į plėtros programas. Jos bus parengtos ir patvirtintos, kai Vyriausybė patvirtins 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą. SADM rengia Socialinės sutelkties (solidarumo) plėtros programą, kuria bus siekiama didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę, integraciją į visuomenę ir darbo rinką, stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą. Prog­rama pradėtų veikti nuo 2022 metų. Pokytis, kurio šia programa bus siekiama – naujos paslaugos, esamų išmokų didinimas ir pan.

Taigi esminių pokyčių kitiems metams neplanuojama. Tikimės, kad nemažės ir neįgaliųjų projektų finansavimas.


Pastaraisiais metais kai kurie neįgaliesiems skirti projektai buvo išskaidyti: atskirais projektais tapo leidyba, integ­racija per sportą, atskirai finansuojamas suaugusių neįgaliųjų ir vaikų būstų pritaikymas. Buvo svarstoma galimybė atskirti ir kultūrines veik­las. Kaip vertinate tokį projektų skaidymą?

Taip išskaidę projektus iš esmės nepasiekėme jokio teigiamo pokyčio. Tai pabrėžia ir savivaldybės. Pavyzdžiui, ta pati organizacija teikia ir socialinės reabilitacijos, ir integracijos per sportą projektus, reikia organizuoti du konkursus. Planuojame grąžinti buvusią tvarką ir šias priemones vėl sujungti į vieną.

Manau, kad nėra prasmės turėti ir dvi būsto pritaikymo priemones. Jeigu pritaikant būstą vaikams reikia kažkokios specifikos – įtraukime ją į bendrą aprašą. Sensorinių priemonių įsigijimą galima kompensuoti per Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą.

Skėtinėms neįgaliųjų asociacijoms pasiūlyta aptarti galimybę į savo veiklų sąrašą susigrąžinti ir leidybą.

Negaliu užtikrinti, kad jau kitąmet šie sumanymai bus įgyvendinti. Reikia parengti naujus reglamentavimus, o tai užtrunka. Jeigu nesuspėsime, dar metams paliksime taip, kaip yra. Ypatinga skuba retai pasiteisina.


Karantinas tapo dideliu išbandymu visiems. Veiklių neįgaliųjų organizacijų savanoriai lankė sunkios negalios, senyvus žmones, teikė jiems būtiną pagalbą. Nors ekstremali situacija švelnėja, bet paslaugų poreikis pažeidžiamiems žmonėms nemažėja. Ar neįgaliųjų organizacijos gali tikėtis kokios nors finansinės paramos?

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėse projektų vykdytojams papildomai skirta beveik pusė milijono eurų arba 10 proc. ankstesnio finansavimo sumos. Šie pinigai bus pervesti savivaldybėms, o jos, su kiekviena nevyriausybine organizacija aptarę, kaip šios išplės savo veiklų apimtis, paskirstys gautas lėšas. Noriu atkreipti dėmesį, kad papildomas finansavimas – ne premija už per karantiną atliktus darbus, o įsipareigojimas padėti žmonėms išeiti iš šios sudėtingos situacijos, suteikti jiems daugiau būtinų paslaugų. Jeigu per likusį pusmetį organizacija savo veikloje nieko naujo nenumatys, jai papildomas finansavimas nebus skirtas.


Kokius svarbius darbus dar įtraukėte į šių metų kalendorių?

Vienas labai svarbių Departamento darbų – pradėtas įgyvendinti trejų metų projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ arba negalią turinčių žmonių globos namų pertvarka pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų proto, psichikos negalią turintiems žmonėms ir jų šeimoms. Turime sudaryti valdymo grupę ir koordinuoti šio projekto vykdymą. Jau turime partnerius, kai kur pradėtos teikti ir pačios paslaugos. Iš viso projekte numatytos keturios inovatyvios paslaugos: pagalba priimant sprendimus, įdarbinant su pagalba, apsaugotas būstas ir socialinių dirbtuvių įkūrimas.

Reikia spręsti ir kaip įgyvendinti Statybos įstatymo Departamentui pavestą funkciją kontroliuoti, ar projektuose laikomasi nurodytų aplinkos pritaikymo neįgaliesiems reikalavimų, ar jie atitinka ES prieinamumo reglamentą.

Su Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija sutarta, kad Departamentas organizuos tyrimą, kurio tikslas – nustatyti NVO atstovavimo neįgaliųjų teisėms efektyvumą.

Svarbių darbų netrūksta. Norėčiau, kad į juos labiau įsitrauktų ir nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos, kad galėtume konstruktyviai diskutuoti, ieškoti sprendimų, kad ir jos prisiimtų atsakomybę, o ne tik kritikuotų, jeigu kas nors nepavyksta. Noriu, kad vyktų minčių, idėjų apykaita. Tik taip galime eiti į priekį, siekti pokyčių.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt