Karpinių ažūruose – ir tautinio paveldo detalės, ir šių dienų atspindžiai

Šventojoje surengto karpinių seminaro dalyvės.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) jau antrą kartą meno puoselėtojus pakvietė į kūrybinę stovyklą „Karpiniai iš praeities“. Savaitę trukusius didžiulės kantrybės ir kruopštumo reikalaujančius mokymus vainikavo Šventosios mokymo ir reabilitacijos centre surengta paroda, kurioje puikavosi fantazijos prisodrinti ažūriniai karpiniai, stebinę netikėtais jų autorių kūrybinės minties viražais. 

Nieko nėra neįmanomo

Elektrėniškė Onutė Dambrauskienė žirklutes paėmė gerokai abejodama savo galimybėmis. Galvos smegenų aneurizma, patirtas insultas paliko savo pėdsakus – dešinė moters ranka iki galo taip ir neatsigavo. Kurį laiką Onutė užsiėmė žvėrelius primenančių kepurių vaikams mezgimu, bet šio darbo turėjo atsisakyti, nes ilgiau pamezgusi nebegalėdavo atlenkti pirštų. Ieškodama kitų saviraiškos galimybių pabandė floristiką – kūrė įvairias kompozicijas iš augalų. Radusi LND skelbimą apie organizuojamą karpinių seminarą, nors ir dvejodama, vis dėlto pasiryžo pabandyti prisiliesti prie dar kitokios kūrybos. „Niekada to nebuvau dariusi, dešine ranka man sunku valdyti žirkles, baiminausi, kad nieko nesugebėsiu... – pasakoja Onutė. – Buvo labai neramu, bet nepabandęs negali žinoti, kiek užslėptų gebėjimų tūno kiekviename iš mūsų.“ Moteris kalba atvirai – pirmą seminaro dieną buvo labai nedrąsu, bet pamažu pasitikėjimas savo jėgomis stiprėjo ir seminarui artėjant į pabaigą pati negalėjo patikėti, kad jos karpiniai – iš keturių popieriaus sluoksnių iškarpytos kregždutės, tautos paveldo simboliais pagražintas medis – nenusileidžia kitų šios stovyklos dalyvių darbeliams. „Man ši kūrybinė stovykla buvo ne tik prisilietimas prie naujos meno rūšies, bet ir puiki reabilitacija – pabendravau su kūrybingais žmonėmis, pakeičiau aplinką, – džiaugiasi Onutė. – Ir įsitikinau, kad galiu daugiau negu įsivaizdavau. Nemaniau, kad sugebėsiu taip išlaviruoti žirklėmis. Pasirodo, nieko nėra neįmanomo.“

Karpytomis užuolaidėlėmis Zinaida tikisi nustebinti klojimo teatrų festivalio svečius.

Karpiniai sujungs skirtingas meno rūšis

Seminarą vedusi tautodailininkė Virginija Jurevičienė karpyti norinčioms išmokti moterims suteikė daug kūrybinės laisvės. Trumpai supažindinusi su pagrindinėmis popieriaus karpymo, lankstymo, klijavimo taisyklėmis, parodžiusi, kaip pagal pirmąją savo vardo raidę galima susikurti karpytą ekslibrisą, paaiškinusi užuolaidėlių ornamentų karpymo techniką ir kiekvienai pažadėjusi individualią pagalbą, paragino pačioms išlaisvinti savo fantaziją. Tiesa, idėją vienam karpiniui pasiūlė LND renginių organizatorė Saulė Vėjelienė – visų paprašė iškarpyti po paukštį. Pasak jos, šie karpiniai taps LND rengiamus meno projektus jungiančia grandimi – simboliniu LND organizuojamo meno mėgėjų kolektyvų festivalio „Vilties paukštė“ apdovanojimu.

Išmonę pasitelkusios, V. Jurevičienės padedamos moterys piešė, karpė matytus ir tik įsivaizduojamus sparnuočius, o tos, kurioms sunkiau sekėsi, pasinaudojo į seminarą vadovės atsivežtais trafaretais. „Džiaugiuosi, kad moterys aklai nekopijavo, kiekviena improvizavo, įpynė ir savo išmonės, – jau baigtus ir įrėmintus karpinius komentavo tautodailininkė. – Pirmą kartą sėdus prie tokio darbo visiems sunku, todėl gerai, kai yra į ką pasižiūrėti, tačiau svarbu, kad tai netaptų įpročiu eiti lengviausiu keliu.“

Į šį karpinį Onutė įdėjo daug pas­tangų.

Fantazijai ribų nėra

Uteniškės tautodailininkės Genovaitės Adiklienės karpiniai išsiskyrė iš kitų darbų. Tapybai ištikima kūrėja nutarė iškarpyti porą savo paveikslų. Spalvingas drobes tapanti moteris juokavo, kad dviejų spalvų jai per mažai, tad ir jos karpiniuose akį traukė spalvų žaismas. „Panaudojau ir karpymo technikas – labai pravertė šešėliavimo būdas“, – šypsojosi Genovaitė.

Spalvingi karpiniai sudomino ir telšiškę Loretą Juškienę. Avangardistinių darbų autore V. Jurevičienės pavadinta seminaro dalyvė parodė, kokie nepanašūs gali būti du vienodi karpiniai – užtenka vieną paklijuoti ant vienspalvio pagrindo, o kito ornamentams parinkti kelis skirtingus atspalvius. „Atrodo, lyg būtų du visiškai skirtingi darbai“, – stebėjosi moterys.

Genovaitės paskatinta Loreta neatsispyrė pagundai vieną karpinį suklijuoti iš įvairiaspalvių ornamentų. Vandens gelmių augaliją primenantis paveikslas išties buvo labai įdomus.

Seminarą vainikavusioje parodoje net 7 ir 33 pristatytų darbų buvo pažymėti uteniškės Aušros Budzinskienės inicialais. Dar 4 jos karpiniams tiesiog neužteko rėmelių... Labiausiai visų dėmesį traukė originalus Aušros juokais pavadintas 3D karpinys – delnuose laikoma širdis. Moteris sugalvojo priklijuoti tik kai kuriuos pirštų galiukus, o kitais, šiek tiek palenktais, apgaubti širdelę. Aušros kūrybiškumas stebino ir koleges, ir seminaro vadovę, nors pati moteris apgailestavo visai nemokanti piešti. „Viena sugalvoti idėją, o visai kas kita ją perkelti ant popieriaus. Tai pats sunkiausias darbas“, – neslėpė kūrybinga, puikius augalų kilimus audžianti moteris. „Tobulumui ribų juk nėra“, – į Aušros savikritiką reagavo seminaro dalyvės.


Kiekvienuose mokymuose – naujos idėjos

A. Budzinskienė buvo viena iš nedaugelio seminaro dalyvių, šiek tiek „ragavusių“ karpymo meno. „Dalyvavau vienuose mokymuose, kuriuos vedė karpytoja Rasa Slesoriūnienė. Susipažinę su šio meno pagrindais karpėme gyvybės medį, – prisimena Aušra. – Paskui dar namuose tai šį, tai tą pakarpinėjau – tai ir visi mano mokslai.“

Karpymo pradmenų pernai LND surengtame seminare jau buvo išmokusi ir vilnietė Jelena Pavlovskaja. Seminaro vadovė prisimena tada ją buvus labai nedrąsią, tad džiaugėsi matydama akivaizdžią pažangą. „Iškarpiau dvi papuoštas raides, užuolaidėlę, tris paveikslus, – vardijo Jelena. – Pernai grįžusi iš seminaro rankų sudėjusi nesėdėjau – mano karpytais angelais, snaigėmis, užuolaidėlėmis buvo papuošti ir namai, ir Vilniaus miesto neįgaliųjų draugija. Šiemet išmokau ornamentus karpyti ir iš keturgubai sulenkto popieriaus.“

Kartu su Jelena į seminarą atvyko ir Tamara Lobanova, tad moterys juokavo, kad šiemet draugijos patalpos bus išpuoštos dar gražiau. Joms nusileisti neketino ir iš Panevėžio rajono į Šventąją atvažiavusi Zinaida Jurėnienė. Moteris žadėjo karpytomis užuolaidėlėmis papuošti bent porą iš septynių savo trobos langų – galės jomis pasigrožėti tradiciškai jos sodyboje rengiamo klojimo teatrų festivalio dalyviai.

Nauja patirtimi buvo patenkinta ir Vilniaus rajono neįgaliųjų draugijos narė Zofija Lučinska, ir kėdainiškė Loreta Virbickienė. O radviliškietė Rima Danylienė stovyklos organizatoriams dėkojo už unikalią galimybę bent trumpam sugrįžti į vaikystę, tas dienas, kai nesudėtingų karpinių ją mokė močiutė. Ir tai, pasak Rimos, labai atitiko seminaro pavadinimą „Karpiniai iš praeities“. Jai pritarė ir tautodailininkė V. Jurevičienė – šis menas išties atkeliavo iš praeities, o šiandien, gerbdami ir puoselėdami tautos paveldą, jį galime ne tik atgaivinti, bet ir paįvairinti dabarties akcentais.

Aldona DELTUVAITĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt