Respublikinė neįgaliųjų dainų šventė – reali idėja

Respublikinėje neįgaliųjų dainų šventėje – Kaišiadorių dainininkės su LND pirmininku Ignu Mačiuku.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Raseiniuose, Maironio parke, surengta pirmoji Respublikinė neįgaliųjų dainų šventė. Jos programoje – ne tik skambios dainos, bet ir smagūs šokiai, teatro trupės pasirodymas. Keli šimtai iš visos Lietuvos suplūdusių dainos ir muzikos mėgėjų džiaugėsi bendryste ir dar vienu buriančiu renginiu. 

Pirmoji kregždė – Raseiniuose

Idėja rengti respublikines neįgaliųjų dainų šventes gimė birželį vykusioje LND konferencijoje. Ją pasiūlė asociacijos pirmininku išrinktas Ignas Mačiukas. Tiesa, konkreti data, kada tokia pirmoji šventė galėtų būti surengta, tąkart nebuvo įvardyta. Ir, ko gero, apie šiuos metus taip pat negalvota.

Tačiau Raseinių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Janė Stasevičienė nusprendė kitaip – kam atidėlioti? Raseiniai gali tapti ta pirmąja kregžde ir sukviesti visus į Respublikinę neįgaliųjų dainų šventę. Panašių renginių organizavimo patirties draugija turi (pastaraisiais metais Raseiniuose vyko dvi šventės-konkursai „Vilties paukštė“, dvi dainos ir poezijos šventės), kodėl gi nepradėjus dar vienos gražios tradicijos? O ir suvažiuoti visiems patogu, juk Raseiniai – beveik Lietuvos vidurys.

Šventei organizuoti laiko nebuvo daug, bet, pasak J. Stasevičienės, kai nori – viskas įmanoma. „Labai geranoriškai šią idėją sutiko meras, padėjo savivaldybė, kultūros centras. Neatsakė ir kiti rėmėjai. Šventę nusprendėme rengti atviroje vietoje – Maironio parkas idealiai tiko.“

Sulaukusi pritarimo, J. Stasevičienė sudėliojo šventės prog­ramą ir išsiuntė ją į LND, prašydama, kad ji į Raseinius pakviestų visas draugijas. Pirmininkė neslepia nesitikėjusi sulaukti poros dešimčių kolektyvų, todėl labai džiaugėsi draugijų aktyvumu. Kad tokių renginių žmonėms labai reikia, patvirtino į Raseinius iš Pagėgių, Palangos, Tauragės, Telšių, Ignalinos, Lazdijų, Marijampolės, Rietavo, Prienų, Kauno r., Kėdainių, Kelmės, Kaišiadorių, Kretingos, Mažeikių, Širvintų, Vievio – iš visos Lietuvos suvažiavę meno kolektyvai.

„Smuiką reikia jausti, girdėti ir mylėti“, – sako kelmiškis Algirdas Butkus.

Įvairiapusė programa

Kretingos rajono neįgaliųjų draugija vokalinio ansamblio neturi, bet, pasak organizacijos pirmininko Antano Juškėno, kitokie kūrybiniai intarpai tik paįvairina šventę. Tokiu netikėtumu tapo kretingiškių ir karteniškių neįgaliųjų teatro „Pekla“ suvaidintas epizodas iš Žemaitės komedijos „Trys mylimos“.

„Peklos“ vaidinimas smagiai nuteikė į Maironio parką susirinkusius šventės dalyvius. Dar labiau nuotaiką pakėlė Mažeikių rajono neįgaliųjų centro šokių kolektyvo „Nenuoramos“ moterys. Taip publiką apšildžius jau buvo galima pradėti ir dainas dainuoti. LND pirmininkas I. Mačiukas, baigęs sveikinimo kalbą, užvedė. „Ant kalno klevelis stovėjo, klevelio lapeliai mirgėjo...“ – per Maironio parką nuvilnijo pirma bendra Respub­likinės neįgaliųjų dainų šventės melodija.

Šventės organizatoriai į prog­ramą įtraukė ir bendrą baigiamąją dainą. J. Stasevičienė pasakoja, kad buvo rinktasi iš dviejų dainų – „Giminės“ ir „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. „Vis dėlto nusprendėme, kad „Giminės“ arčiau dūšios. Visi susirenkam kaip giminės, draugai, likimo broliai“, – pasirinkimą pagrindžia J. Stasevičienė. Galbūt ateityje visi šventėje dalyvausiantys kolektyvai išmoks ir ne tokią žinomą bendrą dainą – pirmojoje šventėje tradicijos tik pradedamos kurti.

Prienų rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Šilas“.

Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Atjauta“.

Atmintyje gyvos dainų šventės

Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos ansamblio „Svajonė“ smuikininkas Algirdas Butkus pasakoja nuo vaikystės prisimenąs Dubysos slėnyje vykusias dainų šventes, į kurias susirinkdavo muzikantai iš Kelmės, Šiaulių, Raseinių rajonų. „Kokio smagumo jos būdavo! Kiek žmonių sutraukdavo! Kaip gerai būtų, kad tokios šventės atgytų. Gal neįgalieji padarys pradžią“, – viltingai kalbėjo smuikininkas. Pasak jo, muzika pakelia ūpą, suteikia energijos ir jėgų, o to taip visiems reikia.

Algirdas su muzika nesiskiria nuo 6-erių. „Močiutės pusbrolis buvo armonikierius. Man ta jo muzika labai prie širdies buvo – klausydavausi išsižiojęs. Senelis pamatė, kad man patinka, ir nupirko smuiką. Atsirado, kas parodė, kaip smičium per stygas braukyti – taip ir pradėjau muzikuoti, – pasakoja Algirdas. – O senelis dar labiau pakurstė – pažadėjo, kad jeigu eisiu giedoti į bažnyčios vaikų chorą, dar ir akordeoną nupirks. Ką čia reiškia tas kelias giesmes išmokti...“ Taip į Algirdo gyvenimą atėjo dar vienas muzikos instrumentas. Buvo jų ir daugiau – triūbos, mušamieji... Grojo gegužinėse, vestuvėse. Ir Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos ansamblyje daug metų dalyvauja.

20 metų Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų draugijos folkloro ansambliui „Gija“ vadovaujanti Danė Jančienė irgi neabejoja, kad tokios dainų šventės būtinai reikia. Pasak jos, meno mėgėjų kolektyvams sunku patekti į respublikines dainų šventes. „Ten labai dideli reikalavimai, – neslepia atrankas į keturias respublikines šventes sėkmingai įveikusio kolektyvo vadovė. – O susiburti, pasižmonėti, parodyti, kas ko išmokome, pasilinksminti, pabendrauti mums visiems labai reikia.“

Virimu savose sultyse – pasirodymais tik savo mieste ar rajone nenori tenkintis ir kitų neįgaliųjų draugijų muzikantai bei dainininkai. Visiems reikia scenos, žiūrovų įsitraukimo, palingavimo, aplodismentų. LND kasmet rengia meno mėgėjų kolektyvų šventes-konkursus „Vilties paukštė“, bet ne visiems priimtina jų varžybinė atmosfera. Pasak I. Mačiuko, dainų šventė galėtų būti laisvesnio formato renginys, kuriame galėtų dalyvauti ir neseniai susikūrę, ir profesionaliai keliais balsais dainuoti dar neišmokę kolektyvai.

Šventės dalyvių nuotaiką pakėlė Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos teatro trupė „Pekla“.

Raseinių Maironio parke - šimtai Respublikinės neįgaliųjų dainų šventės dalyvių ir žiūrovų.

Scenoje skambėjo savo krašto dainos

Į sceną „Šilo“ ansamblio dainininkus palydėjusi Prienų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irena Valatkevičienė pasakojo, kad kolektyvas šventei parengė porą dainų. „Vieną dainą būtinai norėjom skirti savo kraštui, todėl atliksim „Suvalkiją“, – sakė pirmininkė.

Suvalkijos krašto dainų nepamiršo ir Marijampolės folkloro ansamblis „Gija“. Jo vadovė D. Jančienė įsitikinusi, kad visi kolektyvai Respublikinėje neįgaliųjų dainų šventėje turėtų padainuoti bent po vieną savo krašto dainą, dar geriau – jeigu tai pavyktų padaryti sava tarme.

Nors nurodymo atvežti savo krašto dainą šįkart dar nebuvo, bet kolektyvai ir taip stengiasi atskleisti, parodyti, kuo jų gimtinė savita ir ypatinga. Nuo scenos pasigirdus linksmam dzūkiškam Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos ansamblio „Atjauta“ dainavimui, žiūrovai netruko susiburti į ratelį, smagiai pasisukti. Beje, kretingiškiai artistai irgi ne bendrine kalba, o žemaitiškai meilės reikalus aiškinosi. Į sceną pakilęs Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos kolektyvas „Viltis“ eilėmis papasakojo apie Širvintos upę, apie prie jos įsikūrusį miestą.

Kokia bus kita Respublikinė neįgaliųjų dainų šventė šiandien dar sunku pasakyti, bet pradžia jau padaryta. Dėl tolesnių planų bus tariamasi rugsėjo pabaigoje vyksiančioje neįgaliųjų draugijų vadovų strateginėje sesijoje. „Tai mūsų visų šventė, todėl visi ir nuspręsime, kokios jos norime, tai bus mūsų visų sprendimas“, – sako LND pirmininkas, manantis, kad joje galėtų dalyvauti ne vien LND, bet ir kitoms organizacijoms atstovaujantys kolektyvai.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt