* * *
Bičiulystė! Jei jos ilgiesi, ypatingai skamba šis žodis. Žmonės sako, kad bičiulystė saldi kaip medus. Juk ji siejama su senoviniu papročiu laikyti bites. Bičiulystei užgimti ir išlikti tarp mūsų reikia ne tik išminties, bet ir didelių pastangų. Svajinga ir prasminga. Juk ir mūsų, neįgalių žmonių, kolektyvines pastangas susiburti, sustyguoti savo gyvenimus galima palyginti su bičių šeima. Ir mums bičiulystė buvo ir tebėra socialinių ryšių ieškančių žmonių sielos troškimas išsaugoti tikrumo, atvirumo ir artumo saitus, tapti atrama vieni kitiems.
Bičiulystę suvokdami kaip bendrystę, dar 1988 metais ieškojome saitų su bendraminčiais. Poreikis gyventi kitaip nusidriekė daugialypėmis gijomis, persipynė ir veržėsi į tokias tolumas, kurioms įveikti jau nepakako prabanga laikytų pokalbių telefonu, ranka perrašomų ir platinamų laiškų su patarimais ar nedažnų susitikimų su likimo draugais.
Tuo metu, kai Lietuva gyveno permainų troškimu, norėjosi ir mums dalintis savo lūkesčiais, pasidžiaugti pergalėmis. Norėjosi savo krašto žmonėms papasakoti, kokie mes, neįgalūs žmonės, esame, kokie norime būti. Ir tada, 1990-aisiais, – didelių permainų Lietuvoje metais – gimė bičiulystės vardu pavadintas savaitraštis neįgaliesiems. Nuo tų atmintin giliai įsirėžusių dienų prabėgo trys dešimtmečiai, o juose – nelengvas „Bičiulystės“ kūrimosi ir išlikimo kelias. Jame pėdsaką paliko ir Jonavos krašto žmonės.
Kai paimu į rankas naujausią „Bičiulystės“ numerį, prisimenu, kaip ekonominės blokados metais ieškojome paramos mūsų laikraščiui ir ją rasdavome.
„Bičiulystę“ nuo pirmojo jos numerio galėjo skaityti ir Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos nariai, O už tai dėkojame šio krašto žmonėms, didžiosioms rajono įmonėms, kurios suprato, kad mums svarbi „Bičiulystė“. Jonavos rajono organizacijų, įstaigų parama Lietuvos neįgaliųjų draugijos leidiniui „Bičiulystė“ tęsėsi kelis metus, kol auditoriai galop nusprendė, kad tokia labdara nesuderinama su įmonių paskirtimi. Toks sprendimas įnešė nerimo ir naujų rūpesčių į Lietuvos neįgaliųjų draugijos Jonavos rajono skyriaus gyvenimą. Bendraudami su tuometiniu „Bičiulystės“ redaktoriumi Robertu Grikevičiumi, ieškojome kitų išlikimo kelių. Ir sulaukėme pagalbos. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teikimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba ne vienus metus skyrė tikslines lėšas neįgaliųjų integracijos, socialinės reabilitacijos programai, o taip pat ir savaitraščio „Bičiulystė“ prenumeratai Jonavos rajono neįgaliesiems.
Įveikusi ne vieną kliūtį, sukaupusi išmintį, patirtį, rečiau, bet jau tris dešimtmečius mus lanko „Bičiulystė“. Ir pirminiu savo pavidalu, ir įsikūrusi virtualioje erdvėje, ji ieško naujų kelių pas neįgalų žmogų, tapdama jo bičiule, guodėja, patarėja, naujų idėjų skleidėja.
Gaila, kad „Bičiulystės“ jubiliejumi jau negali pasidžiaugti pirmasis jos redaktorius R. Grikevičius ar gražios idėjos bendraautoriai: poetas Juozas Nekrošius, buvęs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovas gydytojas Juozas Šapoka.
Džiaugiamės, galėdami už išbandymus atlaikiusią bičiulystę ir už spalvingą, turiningą „Bičiulystę“ padėkos žodžius tarti leidinio steigėjui Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmajam pirmininkui, rašytojui Jonui Mačiukevičiui ir visam „Bičiulystės“ kolektyvui: redaktorei Aldonai Milieškienei, jos ištikimai pagalbininkei Aurelijai Babinskienei, aktyviems „Bičiulystės“ bendraautoriams. Linkime „Bičiulystei“, jos nenuilstančiam, kūrybingam kolektyvui tiesių kelių į mūsų namus, į mūsų širdis. Tegul „Bičiulystės“ skleidžiamas žodis padeda tapti geresniems, stipresniems, vieningesniems. Tegul nepraranda tikėjimo, meilės ir vilties bičiulystės ieškantys.
Violeta NEIMONTAITĖ
Pirmoji Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė
