LND siekis – stipri, iššūkių nesibaiminanti komanda

LND organizuotuose mokymuose – komandinio darbo įgūdžių stiprinimo pamokos.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) šiemet daug dėmesio skyrė asocijuotų narių stiprinimui, aktualių problemų analizei, požiūrio į negalią kaitai, strateginiam mąstymui. „Norime, kad LND kartu su savo asocijuotomis narėmis būtų stipri komanda, galinti ne tik įvardyti, bet ir padėti spręsti neįgaliesiems kylančius iššūkius“, – sako LND pirmininkas Ignas Mačiukas. 

Organizacijų stiprinimas ypač reikalingas naujokams

„LND vienija 64 asocijuotas nares. Atsinaujina ir pačios organizacijos, keičiasi jų vadovai. Natūralu, kad naujiems pirmininkams trūksta patirties ir žinių, kaip organizuoti darbą, sudominti žmones, todėl mūsų pareiga padėti jiems adaptuotis, lengviau perprasti mūsų veik­las, efektyviau padėti negalią turintiems draugijų nariams, – sako I. Mačiukas. – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas LND institucinio stiprinimo projektas suteikė galimybes siekti kokybiškų pokyčių – organizuoti akiratį plečiančius, strategiškai mąstyti motyvuojančius mokymus.“

Alytaus rajono neįgaliųjų draugijos pirmininke Liudmila Makselienė tapo vos prieš 8 mėnesius. Moteris neslepia – viskas šiame darbe jai buvo nauja, todėl labai nudžiugo sužinojusi, kad LND rengia mokymus, kuriuose bus kalbama apie nevyriausybinės organizacijos strategijos kūrimą, komandinį darbą, inovatyvių veiklų paieškas. „Į Šventosios mokymo ir reabilitacijos centrą susirinkę neįgaliųjų draugijų vadovai dalijosi ir savo patirtimi – kiekviena nauja mintis man buvo labai svarbi, viską stengiausi įsidėmėti, kad grįžusi galėčiau permąstyti, panaudoti savo darbe“, – sako L. Makselienė ir pasidžiaugia šiuose mokymuose išties pasijutusi didelės ir stiprios organizacijos, komandos, kuriai rūpi kiekvienas jos narys, dalimi.

„Daug reikalingų žinių įgijau ir LND organizuotuose mokymuose apie Darbo kodekso taikymą kasdieniame darbe, – mintimis dalijasi L. Makselienė. – Neįgaliųjų draugijos dirba pagal terminuotas darbo sutartis – metų pabaigoje atleidžiami visi darbuotojai, o pradedant įgyvendinti naują projektą vėl priimami. Reikia žinoti daugybę įvairių niuansų, kad forminant darbo santykius būtų teisingai įvertinti ir darbdavio, ir darbuotojo interesai, kad vėliau nekiltų nereikalingų ginčų.“ Draugijos pirmininkė sako jau spėjusi įsitikinti įgytų žinių nauda, kai metų viduryje teko perrašyti vienos darbuotojos darbo sutartį. „Vien savo jėgomis dar nepasiklioviau, kreipiausi į LND teisininkę, – pasakoja L. Makselienė. – Man, naujokei, labai svarbu, kad bet kuriuo klausimu galiu kreiptis į LND dirbančias specialistes.“ Moteris džiaugiasi naudingų pamokymų sulaukianti ir iš Alytaus apskričiai atstovaujančios LND valdybos narės, Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Onutės Černiauskienės.

Neįgaliųjų draugijų vadovai noriai rinkosi į LND surengtus mokymus.

Komandinio darbo įgūdžiai svarbūs visiems

LND projektų vadovė Lina Arlauskienė sako, kad nevyriausybinėms organizacijoms komandinis darbas – kasdienė būtinybė. Vis dėlto, kad jis būtų produktyvus ir kokybiškas, organizacijų vadovams taip pat reikia specialių žinių. „Šiemet išrinktas naujas LND pirmininkas ir nauja valdyba – susiformavo nauja komanda. Ieškant sutarimo, optimalių sprendimų jai reikia derinti įvairius interesus, atsižvelgti į skirtingų organizacijų poreikius, požiūrius ir nuomones, – pasakoja L. Arlauskienė. – LND stiprinimą ir pradėjome nuo mokymų valdybos nariams.“

LND valdybos narė Aurelija Petronienė Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų ir yra sukaupusi įvairiapusiškos patirties, tiek dirbant su savo organizacija, tiek ir dalyvaujant LND valdybos veikloje. Vis dėlto, pasak jos, tokie strategiškai mąstyti mokantys, apie ateitį galvoti motyvuojantys renginiai, kuriuose savo įžvalgomis dalijasi patyrę ekspertai, negalios prob­lematiką gerai išmanantys lektoriai – nauja ir labai reikalinga patirtis. „Tai buvo proga ir patiems atsiskleisti, išsisakyti, pasidalyti savo požiūriais, – sako A. Petronienė. – Labai naudingos buvo ir originalios komandinės užduotys, parodžiusios, kad ne visada sutampa tai, ką kalbame ir ką darome.“

Į praktinius komandinius užsiėmimus buvo pakviesti ir Šventojoje mokymuose dalyvavę neįgaliųjų draugijų vadovai. Susiskirstę į komandas jie kūrė naujų paslaugų planus, dėliojo ateities prioritetus, svarstė, kaip į draugijas įtraukti jaunimą, diskutavo dėl LND vizijos.


Lyderystės reikalaujančios problemos

„Gyvenimas nestovi vietoje, turime būti atviri naujovėms, imtis lyderystės ir patys inicijuoti pokyčius“, – idėją surengti tarptautinę konferenciją, analizavusią galūnių protezavimo problemas, komentuoja LND pirmininkas I. Mačiukas. Švedijos, Estijos šios srities specialistų patirtis atskleidė, į kokius standartus reikėtų lygiuotis Lietuvoje, kad ortopedijos priemonės iš esmės pagerintų galūnių netekusių žmonių gyvenimo kokybę.

Pasak A. Petronienės, ši konferencija suteikė platesnį įsivaizdavimą, kokios pagalbos sulaukia kitų šalių gyventojai. „Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijoje turime žmogų, kuris kojos eismo įvykyje neteko būdamas 21-erių. Dabar šis vyras jau pensinio amžiaus ir turi tenkintis jam nepatogiu protezu, su kuriuo ilgiau paėjus galūnę nutrina iki žaizdų, – pasakoja A. Pet­ronienė. – Kokybiški protezai brangūs, jie kompensuojami tik aktyviems, darbingiems žmonėms, o garbaus amžiaus sulaukę neįgalieji patiria daug skausmo ir nepatogumų. Tikiuosi, kad pirmą žingsnį žengusi LND eis ir toliau – kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, inicijuos sprendimų paieškas, kad ortopedijos gaminių kokybė atlieptų individualius žmonių poreikius.“

„Po šios konferencijos į LND kreipėsi ir daugiau žmonių, papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria, kokių nepagrįstų reikalavimų sulaukia iš protezus skiriančių medikų, kaip neįgaliaisiais manipuliuoja verslūs ortopedijos priemonių gamintojai“, – sako I. Mačiukas ir patikina, kad ėmęsi lyderystės šios problemos tikrai nepaliks ir sieks pokyčių.


Pačios draugijos turi rodyti iniciatyvą

„LND užsakymu Socialinių inovacijų instituto atliktas tyrimas apie savivaldybių požiūrį į NVO galimybes teikti socialines paslaugas atskleidė, kad permainų reikia ir šioje srityje, – teigia LND teisininkė Evelina Kelmelienė. – Jau dabar NVO turėtų būti perduota 15 proc. viešųjų paslaugų, deja, šis skaičius – trigubai mažesnis.“ Nors tyrime dalyvavusios savivaldybės apie partnerystę su NVO atsiliepė palankiai, vis dėlto joms patikimos tik kai kurios, dažniausiai socialinei reabilitacijai priskiriamos, paslaugos. Socia­lines paslaugas iš NVO perka tik nedaugelis.

Pasak L. Makselienės, Alytaus rajono savivaldybė iš draugijos perka palydėjimo, pavėžėjimo paslaugą, kuri teikiama įgyvendinant ilgalaikių bedarbių ir neįgaliųjų sugrąžinimo į darbo rinką projektą. „Ir pas gydytojus, ir į Alytaus kolegiją joje besimokančius žmones nuvežame bei parvežame“, – patirtimi dalijasi L. Makselienė. Pasak jos, toks bendradarbiavimas draugijai labai naudingas – už šias paslaugas gautus pinigus ji ne tik perka degalus, moka atlyginimą vairuotojui, bet ir kompensuoja kai kurias draugijos išlaidas: prisideda prie darbo užmokesčio meno vadovui, įsigyja priemonių užimtumo veikloms.

Lazdijų rajono savivaldybės paraginta neįgaliųjų draugija prisiėmė atsakomybę teikti asmeninio asistento pagalbą, Pagėgių savivaldybė iš neįgaliųjų draugijos perka transporto, asmens higienos paslaugas. Šios draugijos pirmininkės Loretos Stašinskienės teigimu, NVO pačios turi būti aktyvesnės, siūlyti naujas idėjas. „Tikimės, kad atliekant tyrimą surinkti duomenys, savivaldybių atstovų, ir mūsų neįgaliųjų draugijų pasidalytos įžvalgos taps paskata ir kitoms NVO būti aktyvesnėms, rodyti iniciatyvą imtis platesnių veiklų“, – sako E. Kelmelienė.


Vienas sėkmingiausių projektų

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotas Lietuvos neįgaliųjų draugijos stiprinimo projektas buvo vienas sėk­mingiausių, suteikęs galimybių labiau atsižvelgti į savo narių poreikius, suteikti jiems reikalingų žinių“, – sako LND projektų vadovė L. Arlauskienė ir priduria, kad bus siekiama tęsti pradėtas veiklas. – Toliau dirbsime su savivaldybėmis dėl viešųjų paslaugų perdavimo NVO. Šiemet atliktas tyrimas mums suteikė svarų pagrindą ne bendrai kalbėti apie šių paslaugų perėmimą, o remtis konkrečiais skaičiais, išryškėjusiomis tendencijomis, priežasčių analize.“ Pasak jos, tęsti galūnių protezų problemos sprendimo paieškas ragina ne tik su ja susidūrę neįgalieji, bet ir šią LND iniciatyvą palaikančios ortopedijos įmonės.

Ir toliau bus rūpinamasi ir neįgaliųjų draugijomis – įsiklausiusi į jų lūkesčius kitąmet LND planuoja rengti socialinį verslumą skatinančius mokymus, kaip savo veiklai pritraukti lėšų iš kitų finansavimo šaltinių, kaip organizuoti renginius. „Norime sustiprinti ir savo narių advokacijos įgūdžius. Svarbu, kad NVO atstovai gebėtų su savivaldybėmis kalbėtis teisės aktų kalba“, – sako L. Arlauskienė.

LND pirmininkas I. Mačiukas pabrėžia, kad savo asocijuotoms narėms LND padeda nuolat, bet tokie projektai, kurie leidžia į mokymus pakviesti kompetentingus įvairių sričių specialistus, ekspertus nevyriausybines organizacijas įgalina lygiaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime, kartu kurti šalies pridedamąją vertę.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje