Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijoje „Bičiulystę“ kasmet užsiprenumeruoja daugiau kaip 100 žmonių. Šie metai – ne išimtis. Draugijos pirmininkė Aurelija Petronienė sako, kad tai yra bendro darbo, susiklausymo rezultatas.
„Esu labai dėkinga aktyviems savo pagalbininkams seniūnijose, kurie bendrauja su draugijos nariais – nuvažiuoja, aplanko, pakalbina, ten kur yra centriukai, pakviečia apsilankyti, paragina užsisakyti „Bičiulystę“, – sako A. Petronienė.
Jos teigimu, yra žmonių, kurie „Bičiulystę“ skaito jau daug metų ir patys jos ieško, kai tik sužino apie paskelbtą prenumeratą. Be laikraščio niekada nelieka Zinaida Jurėnienė, Janina Stankevičienė, Zita Berdešienė. Ištikimi „Bičiulystės“ skaitytojai – Stasė ir Kazimieras Kopūstai, neįgalų sūnų auginanti Stanislava Barauskienė, Vladas Trumpickas. „Bičiulystę“ noriai skaito ir jauni žmonės – Sandra Čiauškaitė iš Matarakų kaimo, Aistė Makarauskaitė iš Pragarėlės.
30 metų laikraščiui ištikima ir 93 metus skaičiuojanti Janina Bikinienė. „Kai susitvėrė draugija, iškart ir įstojau, ir laikraštį prisirašiau – tuomet sirgo vyras“, – prisimena J. Bikinienė. Nuo to laiko nė vienais metais ji nelieka be laikraščio. Moteris sako čia randanti daug naudingų sveikatos patarimų ir šiaip įdomių straipsnių. „Prieš Kalėdas buvo tokių gražių žodžių parašyta, kad per Kūčias viena sėdėdama net eilėraštį susikūriau“, – juokiasi moteris.
Ypač jai įdomūs straipsniai apie įvairias žoleles, nes ir pati yra žolininkė. Nuo vaikystės pažįsta daug augalų, moka jais gydyti. Šias žinias ji perėmė iš savo babos. J. Bikinienei įdomu laikraštyje paskaityti tikruosius žolelių pavadinimus, prisiminti, ką pati žino.
Tiesa, dabar Janina mažiau beskaito, nes akys blogai mato. Ir viena ranka visai neklauso – pirštai tarsi užšalę. Bet geros nuotaikos moteris nestokoja – daug metų dalyvauta saviveikloje, daugybė dainų švenčių aplankyta, garsi jos rengiama bulvių šventė. O ir draugijos išvykose J. Bikinienė – nepakeičiama pasakorė, liaudiškos išminties aruodas.
Sunkūs metai
A. Petronienė sako, kad praeiti metai neįgaliųjų draugijoms buvo labai sunkūs, nesinori net galvoti, kas laukia, jei situacija nepagerės. Priplanuota daug veiklų, norisi ir į šventes žmones sukviesti, ir prie jūros nuvežti...
Šiuo metu pagrindinis darbas vyksta telefonu. Žmonės skambina dėl įvairiausių priežasčių – šeimoje atsirado sunkus ligonis, neranda specialios lovos. Reikia tualetinės kėdės, vaikštynės – kas daugiau pakonsultuos, patars jei ne draugijos pirmininkė A. Petronienė. Reikėjo spręsti bėdą, kai sudėtinga onkologine liga sergančiam žmogui gydytojai negalėjo išrašyti stiprių nuskausminamųjų vaistų, nes diagnozė nebuvo patvirtinta onkologo. Sprendimą pavyko rasti. „Žmonėms labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, paprašyti pagalbos ar patarimo, sulaukti paguodžiančio žodžio. Ypač tai pajutau praeitais metais“, – pasakoja Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė.
„Draugijoje yra 600 narių, rajonas didelis, visų neaplankysime, visiems paslaugų nesuteiksime. Kai kuriuos – vienišus, silpniausius – aplankau su kalėdaičiu, gražiu žodžiu. Kitus pakviečiame į šventę. Džiaugiuosi, kad mums padeda seniūnai, savivaldybė. Kai reikia, seniūnijos suteikia savo transportą. Iš vienos seniūnijos atveža 8, iš kitos – 5, taip vyksta visos mūsų šventės“, – palaikymu džiaugiasi A. Petronienė. Ji įsitikinusi, kad be visų susikalbėjimo, bendro darbo nieko nepavyktų. Ji dėkinga ir savivaldybei, kad padeda išlaikyti draugijos automobilį.
„Visus skaitytojus sveikindama naujų metų proga, linkiu kantrybės, kad kuo greičiau grįžtų toks gyvenimas, apie kokį mes svajojame. O toks laikas tikrai ateis, reikia tik truputį pakentėti“, – sako A. Petronienė.
Emilija STONKUTĖ
Aldonos Milieškienės nuotr.
