Vieni jau džiaugiasi skiepais, kiti siekia būti įtraukti į prioritetų eilę

Sąraše – sunkiausi ligoniai

Sausio 5 dieną Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatyta, kad tarp pirmiausiai skiepijamų – itin sudėtingomis ligomis sergantieji: galutinės stadijos lėtine inkstų liga sergantys pacientai, kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija (hemodializė ar peritoninė dializė), kuriems atliktos organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos; sergantieji onkohematologinėmis ligomis, kai tęsiamas ar baigtas chemoterapinis, imunoterapinis ar taikinių onkohematologinės ligos gydymas, kai po pabaigos praėjo ne daugiau kaip 24 mėn.; sergantys imunodeficito ligomis su antikūnų gamybos defektu, kuriems taikoma pakaitinė terapija imunoglobulinais.

Vėliau bus skiepijami vyresni nei 65 m. asmenys, taip pat jaunesni, turintys įvairių rizikos veiksnių: sergantys cukriniu diabetu ar sunkiomis lėtinėmis širdies-kraujagyslių ligomis su komplikacijomis; sergantys sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis su kvėpavimo nepakankamumu, sunkiomis lėtinėmis kepenų ligomis ir pan. Šis sąrašas sukėlė nemažai diskusijų – ar visi, esantys didžiausios rizikos grupėje, į jį įtraukti.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė išreiškė susirūpinimą, kad nuošaly neliktų grupė žmonių, kurie turi negalią, bet nepriklauso nė vienai iš nustatytų prioritetinių grupių. Seimo narys Justas Džiugelis siūlo po medicinos darbuotojų ir socialinių įstaigų darbuotojų kartu su vyresniais nei 80 metų gyventojais skiepyti ir visus lėtinėmis ligomis sergančius ligonius. Šiai minčiai pritarė ir kiti diskusijoje dalyvavę negalią turinčius žmones vienijančių organizacijų atstovai, ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nariai.

Transplantuoti ligoniai skiepijami sėkmingai

Asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė džiaugiasi, kad jau pradėti skiepyti su persodintais organais gyvenantys ir dializuojami žmonės. „Tai labai svarbu, kadangi statistika rodo, kad mirtingumas tarp transplantuotų ligonių siekia net 25 proc. Tai kur kas daugiau nei vidutiniškai“, – teigia asociacijos „Gyvastis“ vadovė. Pasak A. Degutytės, transplanuotų žmonių vakcinavimas vyksta sklandžiai. Jie skiepijami medicinos centruose, kur atliekamos transplantacijos. Ypač operatyviai dirba Santaros klinikos – kai tik atsirado galimybė skiepytis, išsiuntė žinutes, kviečiančias ateiti pasidaryti antikūnų testą, o vėliau – ir pasiskiepyti.

Deja, skiepijant dializuojamus ligonius kilo nesklandumų. „Kai dializuojami žmonės pateko į prioritetą, tikėjomės, kad bus suderinta ir jų skiepijimo tvarka. Tačiau vakcinas paskirsčius per ligonines, jos tuos nurodymus ėmė traktuoti savaip. Šiuo metu skiepijami tie pacientai, kuriems dializės atliekamos didžiosiose įstaigose, ligoninės ignoruoja mažose įstaigose dializuojamus pacientus“, – pastebėjimais dalijasi A. Degutytė.

„Kreipėmės į ministerija kitą dieną, kai pajautėme, kad nėra užtikrinama ši paslauga, siekėme, kad dializuojami žmonės būtų paskiepyti toje pačioje įstaigoje, kur dializuojami. Tačiau kol kas privačios įstaigos negauna skiepų iš didžiųjų įstaigų ir šis procesas stringa“, – sako A. Degutytė. Jos teigimu, kai kurios įstaigos pirmiau skiepija su pacientais nedirbančius darbuotojus, bet neskuba pasirūpinti sunkiausiais pacientais.

Nepaisant šių nesklandumų, kurie, A. Degutytės įsitikinimu, netrukus išsispręs, „Gyvasties“ nariai nori skiepytis. Facebook uždarose grupėse jau dalijamasi ir įspūdžiais po skiepų – didelių komplikacijų niekam nepasitaikė. Vieni jautė galvos skausmą, kitiems šiek tiek skaudėjo skiepo vietą. „Norisi tikėti, kad tos vakcinos ateis vis daugiau ir galimybę pasiskiepyti turės visi“, – sako A. Degutytė.

Onkologiniams pacientams – prioritetas

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA prašo peržiūrėti COVID-19 vakcina skiepijamų gyventojų prioritetines grupes, užtikrinant, kad prie jų būtų priskirti visi onkologiniai ligoniai.

„Suprantame pandemijos keliamus iššūkius ir ribotą vakcinų kiekį, taip pat poreikį gyventojus suskirstyti į prioritetines grupes, tačiau manome, kad aktyviai besigydantys arba neseniai gydymą baigę onkologiniai pacientai turėtų būti įtraukiami į didžiausios rizikos pacien­tų grupę, o kiti onkologine liga sergantys asmenys būtų skiepijami anksčiau nei 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys. Daugelio šalių patirtis rodo, kad vėžiu sergantys pacientai nėra imlesni virusui, tačiau šiai imunosupresuotų pacientų grupei būdingas didesnis COVID-19 ligos komplikacijų ir mirčių dažnis“, – rašoma POLA kreipimesi.

„Sieksime, kad onkologiniai pacientai skiepijimo prioritetų sąraše pakiltų aukščiau“, – sako POLA komunikacijos koordinatorė Kornelija Kunigonytė.

Džiaugiasi, kad pasiskiepijo

Merkinės globos namų direktorė Rasa Žukauskienė džiaugiasi – jau paskiepyti ir darbuotojai, ir gyventojai. Tiesa, skiepytis atsisakė 7 iš 36 darbuotojų ir vienas gyventojas, kuris apskritai nusiteikęs prieš vaistus. Dauguma iš jų sakė, kad stebės situaciją ir skiepysis vėliau. Direktorės teigimu, nebus jokios prievartos, nušalinimo nuo darbo – žmogus turi teisę pasirinkti, kaip jam elgtis.

Pasak R. Žukauskienės, kol kas nepastebėta jokių ypatingų šalutinių reiškinių – nemažai daliai pasiskiepijusių skauda dūrio vietą, buvo keletas silpnai sukarščiavusių, bet šiuo metu visi jaučiasi puikiai. „Visi pavargome nuo izoliacijos. Kas galime, dirbame nuotoliniu būdu, kad būtų kuo mažiau kontaktų. Tai neatstoja gyvo bendravimo“, – sako direktorė. Ji pasakoja, kad nemažai įtampos buvo ir kilus įstaigoje koronaviruso protrūkiui – susirgo 20 iš 45 gyventojų, 2 mirė.

„Bijojome, kad atsiras panika, prieštaravimų. Juk demencija, kitomis ligomis sergantiems žmonėms labai sunku keisti gyvenimą. Jų perkėlimas į kitą vietą gali net paspartinti ligą. Tačiau gyventojai susirgo kambariais. Iš karto įvedėme 4 lygio apsaugą, tad ligą pavyko suvaldyti. Labai tikimės, kad gyvenimas aprims, nors akcentuojame, kad atsipalaiduoti negalime“, – sako direktorė.

Emilija STONKUTĖ