Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus šiemet įgyvendins 366 neįgaliųjų organizacijos visose 60 šalies savivaldybių. Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, iš valstybės ir savivaldybių biudžeto jiems skirta 6 mln. 276 tūkst. 106 eurai. Palyginti su praėjusiais metais padaugėjo ir šios veiklos pasiryžusių imtis neįgaliųjų organizacijų, ir joms skirtas finansavimas. Vis dėlto gautomis lėšomis patenkintos ne visos pareiškėjos.
Padaugėjo ne tik lėšų, bet ir pareiškėjų
Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2021 metų projektus teikusių organizacijų laukė keletas naujovių: konkursus skelbusios savivaldybės nurodė, kokią didžiausią sumą planuojamai veiklai gali nusimatyti organizacijos; atsirado keletas prioritetinių veiklų; į socialinės reabilitacijos paslaugas vėl grąžintos sporto veiklos; į aprašą įtrauktos informavimo ir konsultavimo paslaugos. Vis dėlto ne visoms organizacijoms šios naujovės buvo palankios.
Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jadvyga Rostovskaja neslepia – nors Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas, skirtas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti, buvo padidintas apie 100 tūkst. eurų (anksčiau sporto veikloms skirtomis lėšomis), kartu su jais prie pareiškėjų prisijungė ir sporto klubai. Vis dėlto ne viena socialinės reabilitacijos paslaugas teikianti organizacija lėšų gavo gerokai mažiau nei pagal nusimatytas veiklas buvo suformuotas jų poreikis, taip pat ir lyginant su pernykščiu finansavimu.
Praėjusiais metais Vilniaus m. savivaldybė finansavo 23 organizacijas, šiemet lėšas gavusių organizacijų padaugėjo iki 34. Projektams įgyvendinti numatyta daugiau kaip 1 mln. 140 tūkst. eurų. „Didžiausia suma, kurios buvo galima prašyti, – 115 tūkst. eurų. Paraiškas maksimaliam (arba labai artimam) finansavimui pateikė 5 organizacijos. Mes savo suplanuotoms veikloms prašėme 95,387 tūkst. eurų, – sako Vilniaus m. neįgaliųjų draugijos pirmininkė J. Rostovskaja. – Į projektą įtraukėme ne vien pasiteisinusių, bet ir naujų veiklų: norėjome įkurti moterų klubą, pakviesti žmones į judesio terapijos užsiėmimus ir pan. Deja, gavę 60 proc. mažesnį finansavimą – tik 35,807 tūkst. eurų (pernai buvo skirta 51 tūkst. eurų), turėsime atsisakyti ne tik jų, bet mažinti ir kitus užsiėmimus – jie vyks ne penkias dienas per savaitę, o tik keturias, sutrumpės ir jų trukmė.“
J. Rostovskaja neslepia nusivylimo ir dėl to, kad negalės tikslingai panaudoti pernai iš gautos subsidijos įsigytų kompiuterių. „Buvome numatę rengti nuotolinius darbo kompiuteriu mokymus. Pandemijos metu žmonėms tai būtų buvę labai naudinga, deja, drastiškai sumažintas finansavimas sugriovė visus planus, – sako pirmininkė ir priduria: – Mes, kaip ir visi, einame į priekį. Pasikeitė ir neįgalieji – jiems reikia ne tik labdaros, bet ir kokybiškų paslaugų, jie nori kažko naujo išmokti, sužinoti. Draugija vienija daugiau kaip 1100 neįgaliųjų. Taip, didžioji dauguma – ne jaunimas, kuriam numatytas prioritetas. Bet jauni žmonės mokosi, susiranda darbą, o mūsų klientai tie, kurie to jau negali. Negalime likimo valiai palikti pagyvenusių, dirbti nepajėgiančių žmonių. Jiems reikia užimtumo, galimybės išeiti iš savo uždaro pasaulio, pabendrauti. Jiems mes labai reikalingi.“
Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jadvyga Rostovskaja apgailestauja, kad dėl sumažėjusio finansavimo negali teikti numatytų naujų paslaugų.
Tenka atsisakyti pasiteisinusių veiklų
Šalčininkų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Danuta Zagorodniaja taip pat kalba apie prarastą motyvaciją ir nusvirusias rankas. Šioje savivaldybėje finansuotos visos 5 atrankos konkursui pateiktos paraiškos. Neįgaliųjų draugija savo veikloms paprašė maksimaliai leistinos sumos – 22 tūkst. eurų. Nepaisant to, kad jos projektas surinko daugiausia komisijos balų, lyginant su kitais maksimalaus finansavimo prašiusiais pareiškėjais, neįgaliųjų draugijai skirta mažiau lėšų (14,629 tūkst. eurų). Pasak D. Zagorodniajos, projekto biudžetas buvo suplanuotas apgalvotai, visos išlaidos pagrįstos. „Pernai socialinės reabilitacijos projektui buvo skirta 19,9 tūkst., sporto projektui – dar per 5 tūkst. eurų. Šiemet į vieną projektą sujungus abi veiklas gavome daugiau kaip 10 tūkst. eurų mažiau. Sporto apskritai gali tekti atsisakyti. Vienintelė viltis – gal pavyks laimėti ES projektą, į kurį įtraukti šiaurietiško ėjimo, važinėjimo dviračiais užsiėmimai“, – svarsto neįgaliųjų draugijos vadovė.
D. Zagorodniaja labai išgyvena ir dėl meno kolektyvo likimo. Daugiau kaip dešimtmetį įvairiuose renginiuose lietuvių, lenkų, baltarusių kalbomis savo repertuarą žiūrovams pristatęs, koncertinę aprangą įsigijęs ansamblis „Dainuok, širdele“, galima sakyti, lieka be vadovo, nes joks profesionalus muzikos specialistas nesutiks dirbti už visiškai simbolinį atlygį. Jeigu, pasak pirmininkės, savivaldybė neras papildomų galimybių padėti, ansamblio teks atsisakyti.
Dėl meno kolektyvo „Gija“ likimo nerimauja ir Grigiškių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Voverienė. Daugiau kaip 10 metų gyvavusiam ansambliui gali tekti baigti savo veiklą.
„Mums skirta tik 6,5 tūkst., nors savo veikloms buvome suplanavę 23,5 tūkst. eurų, – sako A. Voverienė ir priduria, kad tokį sumažėjimą sunku palyginti net su praėjusiais metais, kai socialinės reabilitacijos paslaugoms buvo skirta 12 tūkst. eurų. – Visa laimė, kad iš šių pinigų bent nereikia mokėti už patalpas, nes tada veikloms visai nieko neliktų, nors ir dabar beliko tik mezgimas, siuvimas, vytelių pynimas, individuali pagalba ir vairuotojo paslaugos. Dalyvaujame „Maisto banko“ akcijose, savarankiškai parduotuvėse renkame produktus. Juos reikia pristatyti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Po 12-15 žmonių per dieną aplankome. Ir į ligonines, reabilitacijos centrus neįgaliuosius pagal nuomos sutartį naudojamu transportu vežame.“ Pasak pirmininkės, nė euro neliko kanceliarinėms prekėms, ryšių paslaugoms. Simbolinį atlygį gaus ir tik trys draugijoje likę darbuotojai.
Vyresnioji karta – nurašyta
Šiaulių r. neįgaliųjų draugijos pirmininkė Elena Kačinskienė neslepia – šiemetinis finansavimas (15,667 tūkst. eurų) vos ne per pusę mažesnis nei pernykštis. „Komisija mūsų projekte nerado prioritetinių veiklų: mes nenumatėme teikti paslaugų iš globos namų išėjusiems ir grupinio ar savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste ar savarankiškai bendruomenėje gyvenantiems neįgaliesiems, į savo veiklas neįtraukėme ir darbo įgūdžių atkūrimo ar stiprinimo paslaugų, deja, ir negalią turintys vaikai bei jaunuoliai mūsų draugijoje nesudaro 10 proc. paslaugas gaunančios tikslinės grupės“, – sako E. Kačinskienė.
Pasak pirmininkės, Šiaulių rajonas didelis, su negalią turinčiais žmonėmis dirbama net 7 padaliniuose, gyvuoja 3 vokaliniai ansambliai, teikiamos transporto paslaugos. „Nepaisant sumažinto finansavimo, ir šiemet teiksime 7 paslaugas, bet turėsime trumpinti jų trukmę. Gaila žmonių: jie nori susirinkti, pabūti, pabendrauti, o ne sėdėti užsidarę namuose“, – sako E. Kačinskienė. Pirmininkė apgailestauja ir dėl to, kad teko mažinti ir taip nedidelius darbuotojų atlyginimus. 20 metų darbui su neįgaliaisiais atidavusi, neseniai širdies operaciją patyrusi moteris sako už savo darbą niekada negavusi oraus atlygio, bet šiemet jis sumažėjo iki kelių dešimčių eurų.
Numatytų paslaugų nemažins ir Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija, bet jas teiks ne 12, o 10 mėnesių, nes vietoj prašytos pernykščiam finansavimui prilygstančios sumos – apie 18 tūkst., gavo beveik trečdaliu mažiau – 12,215 tūkst. eurų. „Stipriai sumažėjo ir darbuotojų atlyginimai. Sunku paaiškinti žmogui, kodėl kitur už tą patį darbą jis gauna du ar tris kartus daugiau, todėl netenkame gerų specialistų, būrelių vadovų“, – sako draugijos pirmininkas Vladas Alsys. Pasak jo, situaciją šiek tiek sušvelnins draugijos įgyvendinamas sociokultūrinei veiklai skirtas ES projektas. Tačiau trejų metų trukmės veiklos šiemet baigsis ir sunku numatyti, kas, tęsiantis finansavimo mažinimo tendencijoms, laukia negalią turinčių žmonių.
Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos sąrašuose – daugiau kaip 200 narių. Aktyviai organizacijos veikloje dalyvauja gerokai mažiau, bet finansavimą gavusiai organizacijai tikrai nereikia ieškoti neįgaliųjų, kaip, deja, neretai nutinka gerai projektus parašiusiems, tačiau su tiksline grupe nedirbantiems pareiškėjams. „Tik gavę finansavimą jie pradeda skambinėti, ieškoti, kam galėtų pasiūlyti savo paslaugas“, – sako V. Alsys ir priduria, kad šie klausimai ne kartą kelti įvairiuose pasitarimuose, konferencijose, tačiau reikalai į priekį beveik nejuda. Jo nuomone, vyresni, fizinę negalią turintys žmonės jaučiasi niekam nereikalingi. – Vyresnioji karta nurašyta: darbo negauna, užimtumo – irgi. Sėdi namuose, televizorių žiūri ir ant visų pyksta.“
Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektai – dažnos regioninės nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos veiklos garantas. Rėmėjų, kitų finansavimo šaltinių lėšos tik nežymiai papildo jų biudžetus, todėl jos atvirai sako, kad nelieka nieko kito, kaip mažėjant lėšoms mažinti ir teikiamas paslaugas.
Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.
