Pranešėjai iš Lietuvos, Danijos, Norvegijos, Estijos, Izraelio, JAE, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos 3 dienas susijungę internetu kalbėjo apie tai, kaip kurti mokyklą, kurioje būtų priimamas kiekvienas, neskirstant pagal prigimtinius gebėjimus ar fizines savybes. Tarptautinė konferencija „Pasaulis man padeda“ surengta minint Pasaulinę socialinio teisingumo dieną.
Izraelis nori tapti įtraukiojo švietimo lyderiu
Adi Altschuler – ne vieną apdovanojimą už savo darbus gavusi įtraukių mokyklų tinklo Inclu Izraelyje įkūrėja ir vadovė bei judėjimo Krembo Wings (skirto negalią turintiems vaikams ir jaunuoliams) iniciatorė. Jos teigimu, Izraelis – labai įvairus. Šioje palyginti mažoje šalyje kartu gyvena ultraortodoksai, ortodoksai, katalikai, arabai, etiopai. Tai atskiros bendruomenės, kurios neretai turi atskiras mokyklas. Taigi įvairovė – ne tik negalią turinčių žmonių įtrauktis, bet ir visos Izraelio visuomenės modelis. „Kiekvienas vaikas visuomenėje yra turtas, o ne našta“, – tokia filosofija vadovaujamasi šioje šalyje.
Šiuo metu Izraelyje veikia 5 Inclu tinklo mokyklos, kuriose mokosi 1400 vaikų, dirba 300 mokytojų ir kitų specialistų, šių ir kitų metų rugsėjį duris atvers po 8 naujas ugdymo įstaigas. „Įtrauki mokykla – tai mokykla vaikams su skirtingais gebėjimais, galimybėmis ir norais. Įprastų gebėjimų vaikai mokomi kartu su tais, kurie vadinami kitokiais“, – sako A. Altschuler.
Planuojant pamoką galvojama, ar užduotys tiks kiekvienam klasės vaikui – visi turi būti įsitraukę į veiklą ir gebėti dirbti savarankiškai. Tam naudojami skirtingi mokymo metodai, darbas grupėse, žaidžiant, tyrinėjant. Vaikai skatinami ne atsakinėti, ką paaiškino mokytojas, bet patys klausti ir ieškoti atsakymų. Pavyzdžiui, vienoje klasėje mokosi mergaitė, kuri blogai mato, taip pat po vieną autizmo spektro sutrikimą ir Dauno sindromą turintį vaiką. Kad blogai matanti mergaitė geriau įsisavintų medžiagą, pamokoje vaikai raidžių mokosi lipdydami jas iš plastilino.
Ne atskirai neįgaliesiems, bet visiems
Pasak A. Altschuler, labai svarbu suprasti, kuo įtrauktis skiriasi nuo integracijos. Vaikas turi ne sėdėti klasės gale ir gauti atskiras užduotis, bet jaustis esantis bendruomenės dalis ir patirti sėkmę.
Labai svarbu matyti vaiką kaip visumą. Tai, kad jis turi autizmą ar Dauno sindromą, neapibūdina jo kaip žmogaus. Tai yra jo dalis, bet ne dominuojanti savybė. Tokiomis nuostatomis vadovaujasi įtraukios mokyklos pedagogai.
Vienos iš Inclu tinklo mokyklų direktorė įsitikinusi – kai mes išmokome vaikus gyventi kartu, paskui jie taip elgiasi ir visuomenėje. Ji pateikia pavyzdį: cerebrinį paralyžių turintis berniukas, ilgai vaikščiojęs su vaikštyne, po savaitės šioje mokykloje ją numetė į šoną – pasakė, kad prireikus padės klasės draugai. Kai aplinka yra palaikanti, jis daug drąsiau pats lipa laiptais, žaidžia aikštelėje.
Konferencijos pranešėjai iš Šveicarijos, D. Britanijos ir kitų šalių taip pat pabrėžė, kad jų šalyse integracija – jau praeities dalykas. Artėjama prie švietimo modelio, kuris leidžia vaikui būti tokiam, koks jis yra, ir sudaryti sąlygas atsiskleisti ir augti ne kokioje nors atskiroje, specialioje aplinkoje, bet įprastoje bendruomenėje.
„Kiekvienas vaikas visuomenėje yra turtas, o ne našta“, – tokia filosofija vadovaujamasi Izraelyje.
Laukia dideli iššūkiai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė sako, kad šiuo metu švietimo sistema Lietuvoje neužtikrina tinkamų sąlygų kiekvienam negalią ar specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) turinčiam vaikui ugdytis kartu su savo bendraamžiais jam artimiausioje ugdymo įstaigoje. Šiuo metu specialieji ugdymosi poreikiai nustatyti 69 480 vaikų, iš jų 4 420 mokosi ne kartu su visais.
Svarbus pasiekimas – praėjusiais metais Švietimo įstatymo pakeitimu įteisintas įtraukties švietime principas. Pasak G. Šeibokienės, pokyčiai įsigalios nuo 2024 metų, iki to laiko turime pašalinti visas kliūtis, vedančias prie diskriminacijos, kuri, deja, dar egzistuoja mūsų visuomenėje ir švietimo sistemoje.
„Problemos, kurios kyla atėjus SUP turinčiam vaikui į mokyklą, yra laikomos jo, o ne mokyklos, ne sistemos, su juo dirbančių specialistų problemomis. Jeigu vaikas netinka tai sistemai, reiškia, reikia jį nukreipti ten, kur yra sukurtos sąlygos. Dėl to mes turime dar 43 specialiąsias mokyklas ir gana daug jose besimokančių vaikų (per 3 tūkst.)“, – sako ŠMSM Švietimo pagalbos skyriaus vedėja. G. Šeibokienė įsitikinusi – mokyklos turi keistis: „Šiandien nepakanka manyti, kad užtenka to, ką gavau studijuodamas, kad viską gavau. Atvirumas, ieškojimas, kūryba turi būti kiekvienoje pamokoje.“
Trūksta specialistų
ŠMSM Švietimo pagalbos skyriaus vedėja pabrėžė, kad labai trūksta specialistų, kurie galėtų talkinti mokytojui. „Tų specialistų vaidmuo turėtų kisti. Mes kalbame apie komandinį, sutelktą darbą, o šiandieninė mūsų praktika rodo, kad jei turime problemą ir nežinome, kaip ją spręsti, atiduodame specialistui. Turime labai gražių pavyzdžių, bet šalies mastu situacija dar yra nepatenkinama“, – dalijasi mintimis G. Šeibokienė. Jos teigimu, dideli krūviai, mažas atlyginimas neskatina eiti dirbti į mokyklas. „Net ir turėdami pakankamai lėšų, jau keletą metų negalime privilioti psichologų į kaimiškas vietoves, nes nėra patrauklių motyvuojančių kitų veiksnių“, – pastebi specialistė. Maža to, specialistų trūksta ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Nacionaliniu lygmeniu taip pat nėra viskas gerai, nes kai kurioms sritims, tarkim, autistiškiems, įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems vaikams nėra stiprios informacinės bazės.
Pokyčiams trukdo ir nepritaikyta aplinka bei nepakankamas finansavimas. „Deklaruojame įtrauktį, bet pilnai finansuojame iš biudžeto specialiąsias mokyklas, o bendrosios paskirties mokykloms iš biudžeto yra skiriamos tiktai ugdymo lėšos. Kitą dalį lėšų skiria savivalda. Taigi savivaldybės nėra suinteresuotos, kad išnyktų specialiosios mokyklos“, – pastebi G. Šeibokienė.
Pokyčiai įvyks tik pasikeitus nuostatoms
Vis dėlto ministerija artimiausiais metais tikisi proveržio – parengtas veiksmų planas, numatytos lėšos tiek darbo užmokesčiui, tiek įtraukiųjų klasių steigimui, metodinei pagalbai. Tikimasi, kad švietimo pagalba 2024 metais atlieps 85 proc. esamo poreikio (šiuo metu kai kuriose savivaldybėse tenkinama mažiau nei 30 proc.). Jau šiemet steigiamos 285 papildomos mokytojų pareigybės.
Konferenciją organizavusios socialinių pokyčių inkubatoriaus „Domus solis“ vadovės ir įkūrėjos Irenos Blaževičės teigimu, apklausa parodė, kad net 60 proc. švietimo bendruomenės narių mano, jog problemiški vaikai galėtų eiti į kitas, geriau pritaikytas mokyklas. Pasak I. Blaževičės, yra daug baimės, nežinojimo, nenoro keistis. „Nuostatas mes galime pakeisti tik kalbėdamiesi. Ne kaltindami, bet bandydami, ieškodami, kurdami, nebijodami klysti“, – mintimis dalijasi I. Blaževičė.
Aurelija BABINSKIENĖ
