Kovo pabaigoje Europos komisarė Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos 2021–2030 m. žmonių su negalia teisių strategiją. Tai dokumentas, nurodantis, ką per artimiausius 10 metų planuoja daryti Europos institucijos, siekdamos, kad negalią turinčių žmonių gyvenimas keistųsi į gerą. Portugalija, kuri šiemet pirmininkauja Europos Sąjungai, surengė konferenciją, kurioje diskutuota, ką ši strategija žada visos ES žmonėms su negalia.
Daugiau galimybių keliauti
Europos lygybės komisarė Helena Dalli pabrėžė, kad Europos negalios strategija parengta atsižvelgiant į ankstesnį (2010-2020 m.) tokį pat dokumentą ir įvertinus, kas buvo nuveikta. Nors pastarąjį dešimtmetį buvo pasiekta nemaža pažanga, vis dėlto nerimą kelia tai, kad žmonės su negalia dažnai susiduria su didelėmis kliūtimis visuomenėje ir patiria didelę neturto bei socialinės atskirties riziką. Jiems sudėtinga pasinaudoti sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis, įsidarbinti, dalyvauti politiniame gyvenime. „Šia strategija siekiama per ateinantį dešimtmetį pagerinti neįgaliųjų gyvenimą. Tačiau kad būtų įgyvendinta tai, kas numatyta strategijoje, labai svarbu visoms šalims dirbti kartu“, – atkreipė dėmesį H. Dalli.
Vienas iš svarbių artimiausio dešimtmečio prioritetų – prieinamumas. Ši sąvoka apima labai platų spektrą – nuo informacijos prieinamumo iki galimybės nevaržomai keliauti iš vienos valstybės į kitą. ES toliau rems ir skatins viešųjų paslaugų skaitmeninį prieinamumą, palaikys elektroninių rinkimų iniciatyvą ES rinkimuose, reglamentuos judėjimo ES viduje ir tarp valstybių prieinamumą (gerės galimybė naudotis viešuoju transportu bei gauti tinkamą pagalbą keliaujant ir pan.).
Kitas prioritetas – laisvė judėti ir gyventi visose ES šalyse. Šiuo metu ne visose šalyse vienodai pripažįstamas neįgalumas. Dėl to kyla problemų norint pasinaudoti paslaugomis. Planuojama iki 2023 metų sukurti Europos neįgaliojo kortelę (stovėjimo kortelės pagrindu), kuri būtų atpažįstama visose šalyse narėse. Ši kortelė jau buvo išbandyta 8 šalyse.
Europos lygybės komisarė Helena Dalli įsitikinusi: žmonėms su negalia turi būti užtikrinama teisė gyventi taip, kaip jie nori.
Savarankiškas gyvenimas ir darbas
Dar vienas labai svarbus prioritetas – savarankiškas gyvenimas. ES ir toliau rems deinstitucionalizacijos procesą bei skatins gyvenimą bendruomenėje – siekiama, kad kiekvienas asmuo galėtų gyventi pritaikytoje aplinkoje gaudamas asmeninę pagalbą ir kokybiškas socialines paslaugas. Deja, dar dažnai žmonės yra atskirti nuo bendruomenės dėl ribotos paramos ir dėl nepakankamo aprūpinimo būstu bei techninės pagalbos priemonėmis. Valstybės narės raginamos sparčiau pereiti nuo institucinės globos prie paramos teikimo bendruomenėje paslaugų.
Pasak H. Dalli, darbas – geriausias būdas užtikrinti žmogaus savarankiškumą ir įtrauktį. Deja, asmenų, turinčių negalią, užimtumo lygis yra kur kas mažesnis nei neturinčių negalios. Ir artimiausią dešimtmetį bus skatinamos inciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti užimtumą atviroje darbo rinkoje, kurti orias ir tvarias darbo vietas. Kitais metais bus parengtas dokumentų rinkinys, reglamentuojantis, kaip gerinti darbo rinką negalią turintiems žmonėms, įtraukiant ir turinčius psichosocialinę negalią.
Strategijoje pabrėžiama, jog labai svarbu užtikrinti, kad negalią turintys žmonės gautų tinkamų darbo rinkai įgūdžių ir kvalifikacijų. „Turi būti užtikrintos lygios galimybės gauti išsilavinimą ir į darbo rinką orientuotą mokymą,“ - sako H. Dalli. Europos Komisija rems iniciatyvas, skatinančias įtraukųjį mokymą, kad negalią turintys vaikai turėtų visas galimybes mokytis ir siekti išsilavinimo. Daug dėmesio bus skirta ir mokytojų rengimui.
H. Dalli teigimu, dar daug reikia nuveikti ir kalbant apie žmonių su negalia sveikatą, neapeinant ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į Covid-19 pandemijos poveikį žmonių su negalia, ypač gyvenančių uždarose globos institucijose, psichinei sveikatai.
Svarbu užtikrinti įgyvendinimą
Portugalijos Darbo, solidarumo ir socialinės apsaugos ministrė Ana Mendes Godinho pabrėžė, kad atėjo laikas pereiti nuo žodžių prie darbų ir įgyvendinti priimtus dokumentus. Jos teigimu, Portugalijai pirmininkaujant ES bus daroma viskas, kad visi piliečiai galėtų gauti išsilavinimą ir įsidarbintų.
Europos Parlamento narė Katrina Langensiepen nerimauja, kad negalią turintys žmonės dar labai dažnai mokosi ir dirba uždarose bendruomenėse, kur yra labai saugomi, globojami. Ji sako besitikinti, jog bus imtasi žingsnių, kad žmonės su negalia dirbtų įprastą darbą, gautų vienodą su visais atlyginimą. Pasak K. Langensiepen, žmonės su negalia dažnai nėra įtraukiami į sprendimų priėmimą, jų nuomonės nėra klausiama kad ir sprendžiant paprastus bendruomenės klausimus. Dėl to daugelyje šalių negalią turintys žmonės nedalyvauja visuomenės gyvenime, nesijaučia svarbūs, mieliau pasilieka savo namuose ar uždarose bendruomenėse. „XXI a. visuomenė turi būti įtrauki“, - teigia pati regimą negalią turinti europarlamentarė.
„Strategija daug žadanti, bet ji turi būti palydėta ir teisės aktais“, - įsitikinęs Europos negalios forumo prezidentas Janis Vardakastanis. Jo teigimu, norint tinkamai įgyvendinti strategiją, reikia daugiau rimtesnių diskusijų. Jei nebus stebėsenos, strategijoje iškelti ambicingi tikslai taip ir liks tik gerais norais.
Emilija STONKUTĖ
Europos Parlamento nuotr.
