Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) savo narius pakvietė į mokymus „NVO lėšų pritraukimo strategija – organizacijos ateities planas“. Šie mokymai itin aktualūs, nes pastaruoju metu vis svarbiau rasti papildomų finansavimo šaltinių, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai negarantuoja, kad užteks lėšų organizacijai išsilaikyti. Mokymai surengti įgyvendinant Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinio stiprinimo projektą, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Finansavimas – iš įvairių šaltinių
Portalo aukok.lt vadovės Giedrės Šopaitės-Šilinskienės teigimu, tvari organizacija turi turėti ne mažiau kaip 3 lėšų šaltinius. Tai svarbu, kad netekus vieno lėšų šaltinio jai netektų nutraukti veiklos.
Pasak MB Valdymo inovacijų agentūros „Innovate“ vadovės Ievos Adomaitytės Subačienės, pagrindinis NVO lėšų šaltinis – projektinė veikla (projektų rengimas). Tačiau taip pat galima pardavinėti savo paslaugas ar prekes, t.y. imtis socialinio verslo ar komercinės veiklos, svarbus lėšų šaltinis – paramos bei labdaros lėšos. I. Adomaitytė Subačienė mokymų dalyviams pristatė įvairius fondus (Europos socialinį Sporto rėmimo, Kultūros rėmimo ir pan.), kuriems galima teikti paraiškas.
Į komandas susiskirstę mokymų dalyviai atliko ir praktines užduotis – turėjo sukurti projekto idėją – patrauklų renginį. Buvo duota sąlyga: įtraukti verslo partnerį. Komandos numatė rengsiančios sporto varžybas, blynų edukaciją, vėlimo iš vilnos mokymus, protmūšį. Beliko tik rasti, kas šias idėjas finansuos.
Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė pristatė projekto, susijusio su vaistažolėmis, idėją. Veikla prasidėtų nuo susipažinimo su žolelėmis, su jų naudingosiomis savybėmis – žmonės patys galėtų jas rinkti, rūšiuoti, džiovinti (būtų įsigytos džiovyklės), paskui būtų gaminamos pakuotės, daromos arbatos. Dalis jų būtų parduodama, dovanojama. Įgyvendinant veiklą galima būtų bendradarbiauti su „Švenčionių vaistažolėmis“. „Daugelis žmonių, ypač turintys negalią, jaučia gana didelį COVID-19 pandemijos poveikį, jų psichologinė būklė nėra labai gera. Įvairios veiklos, užimtumas jiems padėtų tas problemas įveikti“, – sako S. Ragaišytė.
Portalo aukok.lt vadovė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė.
Svarbu – organizacijos autoritetas
Vis dėlto ne visoms organizacijoms pavyksta rasti ryšį su verslininkais. Ką daryti, kad organizacija verslui būtų patraukli? G. Šopaitė-Šilinskienė pabrėžia, kad verslas iš besikreipiančios organizacijos tikisi, kad ji būtų žinoma, turėtų gerą reputaciją bendruomenėje, labai aiškią veiklos kryptį, būtų matoma, kokias problemas ji sprendžia. Jos teigimu, tiek verslo įmonės, tiek privatūs asmenys vis noriau aukoja, tačiau atidžiai renkasi, ką paremti.
G. Šopaitė-Šilinskienė pataria pradėti nuo ataskaitų Registrų centrui – jos turi būti pateiktos tvarkingos ir išsamios. Ataskaitose neturėtų būti nurodomi vien tik sausi faktai. Svarbu pabrėžti, ką jau esate nuveikę savo srityje, kokį esminį pokytį sukūrėte.
G. Šopaitė-Šilinskienė pabrėžė, kad kalbantis su verslininkais svarbu ne tik prašyti pinigų, bet nurodyti labai konkretų tikslą, kam jie bus naudojami. Be to, nebūtinai parama turi būti piniginė – tai ir paslaugos, prekės, taip pat savanorystė. Labai svarbu nepamiršti už paramą padėkoti, parodyti, kas už ją nuveikta.
Vienas iš paprasčiausių ir ne visada išnaudojamų būdų surinkti lėšų – 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Net ir nedideli pinigai gali svariai prisidėti prie organizacijos veiklos: padėti suorganizuoti renginį, apmokėti netikėtai atsiradusias išlaidas ar pan. Kitas paprastas, nieko nekainuojantis būdas – renginiuose padėti aukų dėžutę ir labai tikėtina, kad pavyks surinkti šiek tiek lėšų.
Aukok.lt prekės ženklo vadovė Živilė Pikturnaitė pabrėžia, kad sėkmingai rinkti lėšas be geros komunikacijos neįmanoma. Svarbu viešai kalbėti apie konkrečius darbus, poveikį visuomenei. Renginys, mokymai, stovykla, dalyvavimas darbo grupėse savaime nėra rezultatas, reikia rodyti tai, kas pasikeitė. Labai svarbu skelbiant įrašus socialiniuose tinkluose ar kitaip komunikuojant apie savo veiklą įvardyti, ką skaitančiajam reikia padaryti. Jei norite, kad paremtų jūsų veiklą, tai reikia ir nurodyti. Svarbu, kad tai galima būtų padaryti paprastai, negaištant savo laiko.
Mokymų dalyviai kūrė projektų idėjas.
Lėšų neužtenka veiklai
Birštono savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Julija Senavaitienė sako, kad mokymai buvo naudingi – su buhaltere grįždamos namo svarstė, kokius projektus galima būtų įgyvendinti, nes socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektui lėšų skiriama vis mažiau. „Net nesu tikra, ar pavyks šiuos metus sėkmingai užbaigti“, – sako Birštono neįgaliųjų draugijos pirmininkė. Jos teigimu, labiausiai žmonėms trūksta konkrečių paslaugų. Kai kurie darbuotojai dirba vos porą valandų. Jei dirbtų ilgiau, naudą pajustų daugiau žmonių.
Pasak J. Senavaitienės, optimistiškai nenuteikia ir naujas aprašas, orientacija į draugijos narių mokymą. „Fizinės negalios žmonėms reikia tikros paslaugos, o ne mokymų. Pavyzdžiui, skalbimo paslauga. Turime visus dokumentus, higienos pasą, galime padėti žmonėms. Argi mokysime suaugusį žmogų skalbti?“ – stebisi J. Senavaitienė. Jos teigimu, didžioji dalis draugijos narių – seni žmonės. Jiems labai svarbu pagelbėti nuvažiuoti į gydymo įstaigą, daugeliui reikia padėti užsiregistruoti, palydėti. Jų išmokyti jau nepavyks. Labai mėgstami Birštono neįgaliųjų draugijoje floristikos užsiėmimai: „Žmonės labai patobulino savo įgūdžius, daugelis pristato darbus į draugijos parduotuvę. Leiskime žmogui pasidžiaugti ta veikla, nenurodydami, ką jie turėtų veikti.“
J. Senavaitienė džiaugiasi, kad draugija nemažai lėšų surenka iš 1,2 proc. GPM. „Pradedu nuo savo neįgaliųjų, kai kurių vaikai turi gerai apmokamus darbus, jie perveda paramą draugijai. Apeiname visus, ir verslininkus. Nė vienas neatsako, dalijasi“, – džiaugiasi J. Senavaitienė. Jos teigimu, dažniausiai šie pinigai yra naudojami renginiams, kuriems neskiriama lėšų. Šiek tiek prisideda ir nario mokestis, tačiau jis mažas – vos 1 euras. Be to, per karantiną, kai ateina mažai žmonių, ir tą mokestį sunku surinkti.
LND projektų koordinatorė Kristina Vainienė pastebi, kad pagrindinis LND asocijuotų narių išgyvenimo šaltinis yra socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai. „Planuojama, kad nuo 2023 metų dalis draugijų šiuo metu teikiamų paslaugų, finansuojamų per Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, bus akredituojamos 3 metų laikotarpiui ir mes nuogąstaujame, kad ne visos mūsų asocijuotos narės atitiks reikalavimus – dėl patalpų, žmogiškųjų išteklių ir pan. Šie mokymai – dar vienas priminimas, kad teks ieškoti kitų finansavimo šaltinių, pradedant nuo 1,2 proc. GPM ir pačių įvairiausių fondų bei projektų“, – sako K. Vainienė.
Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.
