Negalią turintys žmonės neretai susiduria su įvairiomis kliūtimis norėdami pasinaudoti paslaugomis, siekti galimybės dirbti ir mokytis. Vis dažniau kalbama ne tik apie fizinę, bet ir informacinę bei skaitmeninę atskirtį – ribotą galimybę gauti informaciją prieinama forma. Apie šias problemas kalbėta Prezidentūroje surengtoje konferencijoje „Informacijos prieinamumas žmonėms su negalia“, kurią globojo Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios.
Nuo lengvai suprantamo teksto iki programėlių
Edita Daugėlaitė gyvena Kauno „Arkos“ bendruomenėje. Pasak jos pirmininko Gedo Malinausko, šioje bendruomenėje daug dėmesio skiriama lygiavertiškam bendravimo santykiui kurti. Kad intelekto negalią turintys žmonės būtų išgirsti, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas: neskubinti jų, turėti kantrybės sulaukti atsakymo, taip pat pateikti informaciją jiems prieinama forma. Deja, labai dažnai jie „nurašomi“ – Editai buvo nustatytas neveiksnumas, nes teismas manė, kad ji negali tinkamai savimi pasirūpinti. G. Malinausko teigimu, per mažai skiriama dėmesio žmogaus galimybėms įvertinti, sąlygoms jam atsiskleisti. Tarkim, kai atliekant intelekto vertinimo testą klausimai buvo pateikti supaprastinta kalba, rezultatai buvo daug geresni. Pasak „Arkos“ pirmininko, lengvai suprantama kalba turi tapti norma.
Regos ir judėjimo negalią turintis Martynas Vitkus sako, kad jam labai padeda įvairios papildomos technologijos. Didieji portalai yra įsidiegę teksto įgarsinimo programas. Gana patogu naudotis bankų interneto svetainėmis ir programėlėmis. Orientuotis viešajame transporte didžiuosiuose miestuose padeda speciali programėlė. Tačiau pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi – nors jau pernai turėjo būti pritaikytos visos viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų interneto svetainės, kol kas prieinamos tik 10 proc.
Martyno Kazlausko galimybes apsunkina cerebrinis paralyžius. Vaikinas baigė magistro studijas, tačiau nuolat buvo priklausomas nuo mamos, nes jo rankos pernelyg silpnos, kad galėtų surinkti tekstą kompiuteriu. Norėdamas būti kuo savarankiškesnis jis ėmė ieškoti alternatyvių komunikacijos priemonių – galimybės diktuoti tekstą. Pamatęs, kad iki šiol nėra šią funkciją atliekančios programėlės lietuvių kalba, ėmėsi pats tokią kurti. Ir čia susidūrė su sunkumais – dirbtinis intelektas netiksliai atpažįsta paralyžiuoto balso sakomus žodžius. Martynas tikisi ištobulinti programėlę, kad ja galėtų naudotis kuo daugiau žmonių.
„Arkos“ bendruomenės narė Edita Daugėlaitė ir jos pirmininkas Gedas Malinauskas pasidalijo savo patirtimi.
Aktualu daugeliui žmonių
Tai tik keletas pavyzdžių, su kokiais informacijos prieinamumo iššūkiais susiduria negalią turintys žmonės. „Ši konferencija turi didelę reikšmę, nes sisteminės infrastruktūros, informacijos, paslaugų prieinamumo, įdarbinimo kliūtys vienaip ar kitaip paliečia apie penktadalį Lietuvos gyventojų ir yra svarbus darbo laukas, įgyvendinant žmogaus teisėmis grįstą sistemą sprendžiant žmonių su negalia klausimus“, – atidarydama konferenciją sakė Diana Nausėdienė.
„Man artima tai, kad žmonės su negalia būtų suvokiami ne per jų apribojimus, bet per jų galimybes. Kad žmonių su negalia potencialas būtų išnaudotas, privalo būti atitinkamos sąlygos“, – jai pritarė Lenkijos pirmoji ponia Agata Kornhauser-Duda. Ji atkreipė dėmesį, kad informacijos prieinamumo klausimas – vienas didžiausių iššūkių mūsų laikais.
Lenkijoje – daug pokyčių
Lenkijoje pastaruoju metu prieinamumo srityje pasiekta nemažai pokyčių. Viena iš svarbių iniciatyvų – programa „Prieinamumas plius“, kuriai numatytas 23 mlrd. zlotų biudžetas. Lenkijos vyriausybės vasario mėnesį priimtoje Asmenų su negalia strategijoje 2021-2030 metams prieinamumas taip pat yra vienas iš prioritetų. „Šiandien jau nebegalima mąstyti praeities šablonu, kad prieinamumas suprantamas vien kaip fizinės aplinkos pritaikymas“, – įsitikinusi A. Kornhauser-Duda. Dėl to numatytas platus informacijos prieinamumą didinančių priemonių spektras. Lenkijoje jau norma tapo pateikti oficialią informaciją lengvai suprantama kalba. Labai svarbus aspektas – technologinių ir informacinių sistemų prieinamumas.
Pasak Lenkijos Šeimos ir socialinės politikos ministerijos valstybės sekretoriaus, Vyriausybės įgalioto asmens žmonių su negalia klausimams Pavelo Vdoviko, programa „Prieinamumas plius“ numato prievolę užtikrinti architektūrinį, komunikacinį ir skaitmeninį prieinamumą 67 tūkst. viešosios paskirties subjektų: mokyklų, poliklinikų, stočių ir daugelį kitų įstaigų. Kalbama ne tik apie fizinį prieinamumą, bet ir galimybę gauti prieinamą informaciją skaitmenine forma (internetu), gestų ir lengvai suprantama kalba. P. Vdoviko teigimu, „Prieinamumas plius“ ir Asmenų su negalia strategija buvo proveržis. Kai nebuvo privaloma pritaikyti aplinką, dažnai tekdavo išgirsti, kad norime pritaikyti, bet neturime pinigų, dar teks palaukti ir pan.
Diegiant naujoves negalią turintiems žmonėms Lenkijoje galima pasinaudoti Valstybinio neįgaliųjų reabilitacijos fondo parama. Fondo lėšos surenkamos iš darbdavių, kurie neįdarbina numatyto žmonių su negalia skaičiaus. Pasak fondo valdybos prezidento Kšyštofo Michalkievičiaus, paramą gali naudotis ne tik valstybės, bet ir privačios įmonės, verslai, norintys pagerinti prieinamumą: pritaikyti interneto svetaines, užtikrinti gestų kalbos vertėjo pagalbą, diegti įvairias technologijas klausos ir regos negalią turintiesiems.
Lietuvoje planuojama nemažai iniciatyvų
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė atkreipė dėmesį, kad informacijos prieinamumas – vienas iš dabartinės vyriausybės prioritetų. Jau imamasi ir konkrečių žingsnių. Vienas iš jų – Asmeninio asistento įstatymas, įsigaliojęs nuo liepos mėnesio. Jis numato pagalbą ir informacijos prieinamumo srityje.
Parengta Aplinkos prieinamumo programa, kurios tikslas – užtikrinti fizinės aplinkos, transporto, paslaugų ir informacijos prieinamumą. Bus įgyvendinamos įvairios priemonės, gerinančios informacinės infrastruktūros ir informacijos prieinamumą negalią turinčių asmenų poreikiams, bus stiprinama stebėsena ir kontrolė, vyks mokymai, rengiamos metodikos ir pan.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta lėšų informacijos prieinamumo sistemai kurti, informacinių technologijų priemonėms klausos ir regos negalią turintiems asmenims diegti, lengvai skaitomo teksto naudojimui. Pasak J. Jakštienės, svarbu, kad visuomenė gautų ministerijų ir savivaldybių informaciją jiems prieinama forma.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė apgailestavo, kad geros iniciatyvos dažnai yra įgyvendinamos tik projektų rėmuose ir užgęsta jiems pasibaigus. Viena iš naudingų, bet pasibaigusių iniciatyvų – projektas „Aš galiu“, kai rengiami straipsniai buvo pateikiami ir lengvai suprantama kalba.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus pasidžiaugė, kad negalią turintiems žmonėms svarbūs klausimai atsiduria aukščiausioje politinėje darbotvarkėje.
Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.
