Socialinis verslas – ateities galimybės neįgaliųjų organizacijoms

Nacionalinio socialinės integracijos instituto steigėjas, programų vadovas Arūnas Survila įsitikinęs: dabar palankus metas inovacijoms kurti.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Kaune vykusiuose mokymuose ir socialinio verslo dizaino mąstysenos dirbtuvėse nevyriausybinių organizacijų atstovams diskutuota apie tai, kaip savo organizacijos veiklą pasukti socialinio verslo link, kaip rasti organizacijai stiprėti padedančių inovacijų. Mokymai surengti įgyvendinant projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, kuris finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

Palankus metas veikti

Nacionalinio socialinės integ­racijos instituto steigėjas, prog­ramų vadovas, „Inovatorių slėnio“ direktorius Arūnas Survila ragina nebijoti eksperimentuoti, ieškoti naujovių ir skirtingų organizacijos finansavimo šaltinių. Jo teigimu, dabar palankus metas pradėti ką nors naujo. „Niekada nebuvo taip palanku gauti finansavimą“, – sako A. Survila. Jo teigimu, vienas iš būtų organizacijai išlikti stipriai – imtis socialinio verslo. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 150 oficialiai įregistruotų socialinių verslų, bet galima būtų priskaičiuoti ir 1000. Miesto laboratorija, Lobių dirbtuvės, Orūs namai, Pirmas blynas, Penki pojūčiai, Aukok.lt – tai tik keletas sėkmingų pavydžių.

„Neužtenka turėti idėją – reikia pradėti veikti“, – sako kita mokymų vadovė, Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė Monika Stankevičiūtė. Jos teigimu, problemų socia­linėje srityje yra labai daug, visi gali rasti sau veiklos.


Suburti miesto bendruomenę

Svarbiausia socialinio verslo misija – prisidėti prie vienos ar kitos socialinės problemos sprendimo. Mokymų dalyviai skirtingai mato esamas problemas ir jų sprendimo būdus. Pasiskirstę komandomis jie buvo pakviesti sukurti galimą būsimo socialinio verslo modelį. Kauno miesto neįgaliųjų draugijos komanda svajoja apie vietą, kurioje būtų ne tik neįgaliųjų draugijos būstinė, bet ir neįgaliųjų technikos – vežimėlių, vaikštynių remonto dirbtuvės. Čia galima būtų susitvarkyti ir paspirtukus, riedučius ir pan. Šioje erdvėje darbo vietą galėtų išsinuomoti ir individualia veikla, tarkim, smulkios elektronikos remontu užsiimantys žmonės (pageidautina – negalią turintys), čia veiktų kavinė, neįgaliųjų technikos parduotuvė-nuomos punktas, būtų mokymų centras ir pan. Ši vieta būtų atvira visiems, žmonės čia galėtų užsukti išgerti kavos, pabendrauti, dalyvauti Neįgaliųjų draugijos veiklose ir pan.

Idėją palaikė ir mokymų vadovai – toks centras būtų naudingas ne tik žmogui, bet ir organizacijai, jos įvaizdžiui. Pradėjus veikti, siūlyti erdves nuomai, gali atsirasti ir daugiau iniciatyvų, panorusių prisijungti.

Prie apskritų stalų diskutuota apie galimybes imtis socialinio verslo ir inovacijų. 

Atrasti darbuotojui ir darbdaviui vienam kitą

Viena dažniausiai mokymų dalyvių įvardytų problemų – neįgaliųjų nedarbas.

Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Vladas Alsys kartu su Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugijos vadovė Vale Masiliūniene kūrė neįgaliųjų įdarbinimo modelį. V. Alsio įsitikinimu, viena didžiausių dabarties problemų – vyresnio amžiaus negalią turinčių žmonių nedarbas. Nors atsiranda juos norinčių įdarbinti įmonių (skandinaviško kapitalo įmonės įpareigotos tai daryti), žmogui dažnai sudėtinga prisitaikyti prie jų reikalavimų (pvz., negali dirbti visa dieną ar imtis fizinio darbo), be to, trukdo ribota kvalifikacija, ne visiškai objektyvus savo galimybių vertinimas, o svarbiausia– trūksta motyvacijos. Jos nedidina ir tai, kad atlyginimas yra labai nedidelis. Neįgaliųjų draugija galėtų sukurti pagalbos sistemą, kuri apimtų visą paslaugų spektrą – nuo konsultavimo, psichologinės pagalbos, motyvacijos kėlimo iki pagalbos darbo vietoje, pavėžėjimo ir pan.

Panašias problemas norėtų spręsti ir Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irma Kavaliauskienė. Jos teigimu, būtų realu sukurti neįgaliųjų įdarbinimo agentūrą, kuri ieškotų darbdavių, norinčių įdarbinti negalią turinčius žmones.

I. Kavaliauskienės teigimu, Užimtumo tarnyba su žmogum dirba mažai, jei ateina žmonės su fizine negalia, dažnai leidžiama suprasti, kad jam nėra darbo vietos. Tačiau tikrai yra geranoriškai nusiteikusių darbdavių, kuriems nesvarbu, ar žmogus turi negalią, ar ne. Irma sako pažįstanti ir jaunų, norinčių dirbti žmonių. Jie puikiai galėtų dirbti su kompiuteriu. Svarbu jiems padėti atrasti vieniems kitus. Šiai veiklai didelių investicijų nereikia, o už pagalbą būtų imamas mokesti tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo.


Lėšos – ne iš vieno šaltinio

VšĮ „Tapk laisvas“ atstovavusi Vaiva mano, kad viena didžiausių šių dienų problemų – ribotos galimybės psichikos negalią turintiems žmonėms, norintiems išeiti iš institucijų ir gyventi savarankiškai, rasti būstą. Patys jie to padaryti negali, o socialinių būstų nepakanka. Vis dėlto gerų pavyzdžių jau yra – moterys iš globos institucijų sėkmingai įsidarbina ir pamažu įsitvirtina visuomenėje. VšĮ „Tapk laisvas“ padėtų surasti joms namus, pereinamuoju laikotarpiu būtų teikiama pagalba. M. Stankevičiūtė įsitikinusi – tokių namų kūrimu turėtų būti suinteresuotos savivaldybės – jos institucinei globai išleidžia didžiulius pinigus.

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Zita Kvik­lienė svajoja apie dienos viešbutį-kavinę negalią turintiems žmonėms. Tai būtų jauki vieta, kur žmonės galėtų bendrauti, ateitų užsiimti rankdarbiais, pasportuoti, dainuoti, pavargus pailsėti. Pasak Z. Kviklienės, būtų puiku, kad šioje vietoje susitiktų ir geriau vieni kitus pažintų jauni ir vyresnio amžiaus žmonės. Uždirbti būtų galima iš čia gaminamo maisto – būtų siūlomi pietūs išsinešti, užkandžių padėklai ir pan.

Z. Kviklienė neslepia – nors minčių bei norų daug, vis dėlto ir klausimų kyla nemažai. Labiausiai baimina lėšų stygius. Pasak A. Survilos, pradedant socialinį verslą galima būtų kooperuoti keleto šaltinių lėšas – projektines, privačias (klientų užmokestį), taip pat „parduoti“ savo idėją savivaldybei – parodyti, kad veikla prisidės prie savivaldybės socialinių problemų sprendimo.

„Kiekvieni mokymai kažką duoda, galų gale save geriau pažįsti. Išmokau tiksliau įvardinti savo idėją“, – mintimis dalijasi Z. Kviklienė.

Pasak Lietuvos neįgaliųjų draugijos projektų vadovės Linos Arlauskienės, šių mokymų tikslas – suteikti galimybę mąstyti plačiau, paskatinti organizacijas nebūti priklausomoms vien tik nuo projektų. „Akivaizdu, kad socialinis verslas – viena iš ateities galimybių“, – sako mokymų iniciatorė.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje