Raseinių Maironio parkas ir vėl skambėjo nuo dainų – čia surengta jau antroji respublikinė neįgaliųjų meno kolektyvų dainų šventė-koncertas ,,Lik sveika, vasara“.
Tradicijos neatsisakys
Raseinių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Janė Stasevičienė patenkinta – pernai duotas pažadas į Maironio parką kasmet sukviesti muzikuojančius neįgaliųjų kolektyvus tesėtas. „Davėme šiai šventei pradžią, norime, kad ji tęstųsi. Tam pritaria ir Raseinių rajono meras, – sako ji. – Padedant savivaldybei, mūsų partneriui – Kultūros centrui, miesto seniūnui bei nemažam būriui rėmėjų, renginiui turėjome ir puikią sceną, ir profesionalų įgarsinimą.“
Šventės organizatorė pasidžiaugė, kad šiemet į Raseinius susirinko dar daugiau dainos, muzikos ir šokio mėgėjų iš visos Lietuvos. „Pernai buvo atvykę 20 kolektyvų, šiemet – 25. Smagu, kad švente susidomėjo ir pirmą kartą joje dalyvavo Jurbarko, Garliavos, Elektrėnų neįgaliųjų draugijų meno kolektyvai, prie mūsų prisijungė Šiaulių širdininkų klubo dainininkai.“
Į dainų šventę atvykę kolektyvai atliko po du savo pasirinktus kūrinius. „Kvietime nenurodėme jokios temos, – sako J. Stasevičienė ir priduria: – Čia juk ne konkursas, siūlėme pasirinkti širdžiai mieliausias dainas, nes kas liejasi iš širdies, labiau jaudina ir žiūrovus, ir pačius dainininkus.“
Į renginį įsitraukė ne vien dainuojantys, bet ir vaidinantys, šokantys kolektyvai. Linksmą toną šventei uždavė Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos spektakliukas „Bėdų turgus“, publiką išjudino Mažeikių rajono neįgaliųjų centro šokėjos. Pasak J. Stasevičienės, visi sukluso stebėdami, kaip jaunuolis iš Palangos dainą atliko gestų kalba. „Tokiuose susibūrimuose geriau vieni kitus pažįstame, suprantame“, – sako ji.
Galėtų keliauti per Lietuvą
Jurbarko rajono neįgaliųjų draugija šioje šventėje dalyvavo pirmą kartą. „Draugystės“ ansamblis joje atliko porą dainų, rankdarbių mėgėjai atsivežė savo darbelių. Vis dėlto draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė norėtų, kad šventė neapsistotų vienoje vietoje, o keliautų per Lietuvą, juk tiek gražių vietų turime. „Vienais metais galėtume susirinkti Žemaitijoje, kitais – Aukštaitijoje, apsilankytume ir Dzūkijoje, ir Suvalkijoje“, – svarsto ji ir priduria, kad tuomet į tokias šventes važiuotų ne tik ansambliečiai, bet ir kiti draugijos nariai, galėtų pasižvalgyti po Lietuvą, įspūdžių pasisemti. Pasak jos, kai susirenka daug kolektyvų, ansamblis tegali atlikti vos porą dainų. „Ar tikrai dėl tiek verta važiuoti šimtus kilometrų?“ – klausia draugijos vadovė ir svarsto, ar nevertėtų rengti mažesnių regioninių švenčių.
V. Pieniutienė sako siūliusi neįgaliuosius šiemet sukviesti į Jurbarką. Miestas minėjo Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarko miestui 410-ąsias metines, surengė didelę šventę. Su rajono vadovais preliminariai buvo aptarusi galimybę vieną dieną skirti neįgaliesiems, pasirūpinti jų maitinimu. „Mums reikia išeiti į visuomenę, būti kartu su visais, prisijungti prie bendrų švenčių, o ne tik vieni kitiems dainuoti“, – apgailestaudama, kad ši idėja nesulaukė palaikymo, sako V. Pieniutienė.
Daugiau švenčių – geriau
Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos ansamblio „Atjauta“ dainininkai Raseinių šventėje „Lik sveika, vasara“ dalyvavo jau antrą kartą. Draugijos pirmininkė Onutė Černiauskienė sako, kad ansambliečiams ji labai patiko, jie noriai ruošėsi naujam pasirodymui ir su renginio organizatoriais atsisveikino tardami „Iki kitų metų.“ Pasak draugijos pirmininkės, smagu ir save parodyti, ir kitų kolektyvų atliekamomis dainomis pasidžiaugti.
Jau antri metai, kaip dėl neskiriamo finansavimo neįgalieji negali dalyvauti tradicinėje šventėje „Tau, Vilniau!“, o susitikti, pasižmonėti, iš savo aplinkos ištrūkti labai norisi. „Į savo projektą buvome įtraukę kelionę į „Sostinės dienas“, bet sužinoję, kad mūsų nepriims, parašėme savivaldybei raštą, pakoregavome savo projektą, ir šias lėšas panaudojome kelionei į Raseinius“, – pasakoja O. Černiauskienė ir pasidžiaugia, kad ansambliečiams nereikėjo mokėti nei už kelionę, nei už maitinimą. Pasak jos, tokių renginių esmė – bendrystė. Visi suvažiuoja, pasimato, pasibūna. Ansambliečiai jau pažįsta vieni kitus, džiaugiasi susitikę. „Jeigu atsirastų, kas dar organizuoja – važiuotume ir ten, nesvarbu, kokiame Lietuvos kampelyje tai vyktų. O Raseiniai visus svetingai sutinka, priima. Atvažiuosime čia ir kitais metais.“
Respublikinės neįgaliųjų dainų šventės dalyviai atsisveikino „Giminių“ daina. „Neapsakomas jausmas, kai visi sustoję ją dainuojame – tikrai jaučiamės esantys giminės“, – sako J. Stasevičienė. Šventės organizatorė neslepia, kad ją iki širdies gelmių sujaudino ir visos publikos skanduotas „Ačiū!“.
Neįgaliųjų meno kolektyvai netrukus ir vėl susitiks LND rengiamos „Vilties paukštės“ koncertuose.
Aldona MILIEŠKIENĖ
