Raudona spalva – ne tik klaidoms ryškinti

Disleksiją turintiems vaikams atsiranda vis daugiau galimybių.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Lietuvoje jau antrus metus vyksta iniciatyva „Go Red for Dyslexia“, kuri yra skirta didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu.  Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), teikianti paslaugas visiems, negalintiems skaityti įprastai, inicia­tyva „Dyslexia centras“ ir Mokymosi ypatumų centras (MYC) „Labirintas“ spalio 4–10 dienomis organizuoja įvairias nemokamas veiklas ir renginius. Disleksijos pažinimo savaitę globoja Švedijos ambasada Lietuvoje.  

Disleksiją lydi sunkios emocinės patirtys

Lietuvoje skaitymo sutrikimai pastebimi pradėjus lankyti mokyklą, tačiau tėvams ir mokytojams labai stinga informacijos, kaip ugdyti disleksiją turintį vaiką. Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams, nepaisant aukšto intelekto, sunkiai įveikiami: skaitant raidės pasikeičia, susikeičia vietomis, „pabėga“, painiojasi skiemenys. Nors Lietuvoje dar nėra duomenų apie disleksijos paplitimą, pasaulinė statistika griežta: disleksija būdinga bent 10 proc. visuomenės. Vadinasi, Lietuvos mokyk­las lanko net 32 tūkst. mokinių, turinčių disleksiją!

„Apie tai, kaip jaučiasi disleksiją turintys vaikai, mes galime tik numanyti, – sako „Dyslexia centro“ įkūrėja ir disleksiją turinčio vaiko mama Jurgita Pocienė. – Nepateisindami tėvų ir mokytojų lūkesčių, šie vaikai patiria nuolatinį nesėkmės jausmą, yra įsitempę, laukdami eilinio negatyvaus vertinimo raudonu rašikliu sužymėtų klaidų sąsiuvinyje. Kol užuot matę vaiką, praradusį pažinimo džiaugsmą, matysime tik skaitymo sutrikimą, ar, dar blogiau – kvailumą ir tingėjimą, turėsime didelius vaikų depresijos skaičius. Negalintys skaityti įprastai nėra nei kvaili, nei tinginiai.“

„Disleksiją turintys vaikai vieną dieną nusivilia... Jie nebenori, nebegali, jiems nebeįdomu, nebetiki, kad pavyks, – pritaria Jurgitai viena iš MYC „Labirintas“ įkūrėjų Asta Blažinskienė. – Todėl svarbu ne tik padėti patiems vaikams gyventi ir susidraugauti su disleksija, bet ir edukuoti jų aplinką – tėvus, draugus bei mokytojus.“


„Nė vienas vaikas mokykloje neturėtų patirti tokių patyčių“

Prieš tris dešimtmečius ir Švedijos Karalystės princui Carlui Philipui pradėjus lankyti mokyklą teko patirti patyčių dėl neva tinginystės ir kvailumo. Šiandien jau žinoma, kad princas turi disleksiją, kuri Švedijoje diag­nozuota apie 700 tūkstančių gyventojų. Jis pats apie šį savo bruožą sužinojo būdamas 14 metų. Princas C. Philipas viešuose pasisakymuose nesyk išsakė savo palaikymą patiriantiems skaitymo ir rašymo sunkumų ir teigė, jog nė vienas vaikas mokykloje neturėtų patirti tokių patyčių, kurias teko iškęsti jam.

„Palaikančios, suprantančios bendruomenės parama teikia žinojimą, kad esi ne vienas, susidūręs su disleksija, ir atskleidžia žmonijos įvairovės grožį“, – sako Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton.


Svarbu ugdyti ir akademinius, socialinius bei emocinius įgūdžius

Disleksija nėra išgydoma, iš jos nėra „išaugama“. Tačiau pritaikius ugdymo programą, sudarius sąlygas patirti sėkmę, ugdant gebėjimą žodžiais reikšti mintis ir atpažinti kitų žmonių jausmus, nuolat palaikant ir padrąsinant, disleksiją turintiems vaikams atsiveria platūs savirealizacijos horizontai.

„Logopedo pagalba ypač veiksminga 7–11 metų vaikams: specialistas padeda lavinti skaitymo techniką bei trumpalaikę atmintį, kuri itin svarbi žodžio atpažinimo procese, – sako J. Pocienė. – Specialusis pedagogas padeda vaikui išmokti „pasiimti“ informaciją kitaip – galbūt jam tinka minčių žemėlapio technika, gal struktūravimas ar esminių žodžių pasižymėjimas. Šio specialisto funkcija – išmokyti vaiką mokytis taip, kad informacija liktų galvoje.“

Disleksiją turintys vaikai dažnai patiria emocines perkrovas ir praranda motyvaciją mokytis. Čia labai svarbi psichologo ir / ar kvalifikuoto meno (dailės, muzikos) terapeuto pagalba.

Tobulėjant mokslui ir technologijoms, galime padėti savo vaikams ir namie. „Yra kelios pasaulyje plačiai naudojamos lavinamosios priemones, su kuriomis galima dirbti kompiuteriu ar įsigijus reikalingą įrangą. Tokiu būdu savu tempu galima lavinti kognityvinius gebėjimus, kurie ypatingai svarbūs skaitymo sutrikimą turintiems vaikams, – akcentuoja A. Blažinskienė. – Svarbu suteikti vaikams (ir suaugusiems!) jiems reikiamas ir tinkamas kompensacines priemones, kurios sušvelnina patiriamus sunkumus ir padeda lengviau prisitaikyti. Tai specialios skaitymo liniuotės, sąsiuviniai, klaviatūros lipdukai ir t.t.“ Pastebėta, kad disleksiją turintys vaikai geriau supranta kitų perskaitytą tekstą arba garsines knygas.


#DisleksijosPažinimoSavaitė2021

Disleksijos pažinimo savaitė vyksta raudonos spalvos fone. Būtent tokios spalvos rašikliu žymimos klaidos, o disleksiją turintys vaikai įpratę savo sąsiuviniuose matyti begales raudonų taisymų. Raudonos spalvos, kaip ir disleksijos, nereikia bijoti!

Iniciatyva „Go Red for Dyslexia“ prasidėjo 2015 m. Australijoje ir jau tradiciškai visame pasaulyje rengiama kasmet pirmąją spalio mėnesio savaitę. Iniciatyvos tikslas – „nuginkluoti“ raudoną spalvą, išryškinančią klaidas mokykloje, skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į skaitymo sunkumų patiriančius vaikus.

LAB ir „Bičiulystės“ inf.
Renatos Drukteinytės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje