„Vilties paukštė“ atvėrė muzikos gelmes

„Vilties paukštės 2021“ nugalėtojas – Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos kvartetas „Kartos“ su koncertmeistere Audra Bernadišiene (kairėje).

Atvira visuomenė
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) rengiama meno kolektyvų šventė „Vilties paukštė“ baigė dar vieną savo kelionę. Į Anykščių kultūros centrą susirinko dėl pandemijos dvejus metus vykusių regioninių turų laimėtojai – penki meno kolektyvai iš Ukmergės, Zarasų (Dusetų), Alytaus, Panevėžio ir Elektrėnų. Profesionali vertinimo komisija šių metų „Vilties paukštės“ nugalėtoju paskelbė Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos moterų kvartetą „Kartos“. 

Nugalėtojų titulas – jubiliejinė dovana

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos moterų kvartetas „Kartos“ gyvuoja jau 10 metų. Nuo trijų skirtingoms kartoms atstovaujančių dainininkių savo veiklą pradėjęs kolektyvas per šiuos metus gerokai pasikeitė. Pasak jo meno vadovės Zitos Kviklienės, „Kartų“ sąstatas keičiasi kas treji metai. Nesikeičia tik kolektyvo credo – „Dainuok, kol širdis dainuoja...“

Teisę pasirodyti finaliniame koncerte–konkurse ukmergiškės laimėjo dar pernai Elektrėnuose vykusiame atrankiniame ture. Nors, atrodo, laiko pasirengti baigiamajam koncertui buvo sočiai, viską pakoregavo kovido epidemija. Vis dėlto nepaisant pandemijos, karantino, klastingą ligą įveikusios dainininkės sugebėjo netgi atnaujinti konkursinę prog­ramą. „Labai atidžiai rinkau repertuarą“, – finalinio pasirodymo sėkmės paslaptį atskleidžia Z. Kviklienė. Iš atrankiniame ture atlikto repertuaro kvartetas paliko tik vieną dainą. Šįkart savo prog­ramą „Kartos“ pradėjo negirdėta Ukmergės krašto liaudies daina „Neseniai, neilgai“, kurią atliko acapella. Nauja buvo ir daina „Neklausk manęs kodėl“, o „Vilties valanda“ iš senosios programos taip pat nepaliko abejingų žiūrovų.

„Užtenka trijų dainų, kad atsiskleistume, paliestume žmonių širdis, – sakė ilgiausiai kolektyve dainuojanti Leonora Jasinavičienė. – Tom trim dainom parodėme, kad galim džiaugtis, mylėti, liūdėti ir galim dainuoti iš širdies. Ne be reikalo juk savo programą pavadinome „Dainuoju gyvenimą...“

„Kartų“ moterys dainuoja ne iš natų, o iš klausos, – sako vadovė Z. Kviklienė, – bet tai joms netrukdo kūrinį atlikti net keturiais balsais.“ Tai įvertino ir konkurso žiuri, ukmergiškes paskelbusi šiemetinės „Vilties paukštės“ laimėtojomis. Šis apdovanojimas moterims – tarsi 10 metų veiklos įvertinimas.

Antros vietos laimėtoja Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos liaudiška kapela „Ežerija“. 

Prizinės vietos – netikėta staigmena

Koncerto-konkurso programą paįvairinusi ir publiką smagiai nuteikusi Dusetose įsikūrusi Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos liaudiška kapela „Ežerija“ – dar gana jaunas, vos trejus metus gyvuojantis kolektyvas. Pasak draugijos pirmininkės Vilhelminos Dubnikovos, jo nariams staigmena buvo ir atrankiniame ture Rokiškyje laimėta pirmoji vieta, ir finaliniame konkurse pelnyta prizinė antroji vieta. Į programą „Ir graži ta mūs šnekta“ kolektyvo vadovė etnografė Sigita Gudonienė įtraukė lietuvių liaudies dainą „Tu gegute“, dzūkų dainą „Iškasiau šulnelį“, o savo pasirodymą užbaigė trankia „Andželino polka“.

„Ežerija“ daug metų buvo žinoma kaip vokalinis ansamb­lis, tačiau draugijai iš Zarasų persikėlus į Dusetas, iš esmės pasikeitė ir meno kolektyvas. V. Dubnikova pasakoja, kad suburti 6 žmonių kapelą nebuvo labai sunku. „Pirmiausia sutarėme su vadove – kažkada esame kartu vaikų darželyje dirbusios, kur Sigita mažuosius mokė muzikos, tad greitai radome bendrą kalbą. Vadovė pati pakalbino žmones, pakvietė juos drauge pamuzikuoti. Ir, matyt, užkrėtė savo meile lietuvių liaudies dainai“, – pasakojo V. Dubnikova. Ji neslepia, kad pirmieji metai, kol žmonės apsiprato, buvo sunkoki, mat anksčiau Dusetose tokių dalykų nebuvo, viskas vyko Zarasuose.

O kapelai sekasi išties puikiai: žmonės noriai lanko repeticijas, aktyviai dalyvauja bendruomenės kultūriniuose renginiuose, mielai atsiliepia į kvietimus nuvykti į kitų rajonų šventes. Ir scenoje gerai jaučiasi – patys mėgaujasi atliekama muzika ir šiuo jausmu dalijasi su žiūrovais.

„Dzūkijos atgaiva“ prizinę vietą pelnė jau trečią kartą.

Tarp prizininkų – trečią kartą

Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Dzūkijos atgaiva“ į „Vilties paukštės“ koncerto–konkurso finalą buvo patekęs jau triskart, o 2018 ir 2019 metais nuo nugalėtojų atsiliko vos žingsniu. „Blogas kareivis, kuris nenori būti generolu“, – paklaustos, su kokiomis viltimis atvažiavo į Anykščius, juokavo ansamblio dainininkės Irena Sidaravičienė ir Saulutė Vaitkevičienė. Moterys neslėpė, kad kovido epidemija kolektyvą buvo gerokai praretinusi, vienu metu vos trise repetuodavo. Ir į finalinį koncertą atvažiavo šešios, nors paprastai dainuoja septynios.

Į atgimusį „Dzūkijos atgaivos“ kolektyvą, kuriam vadovauti ėmėsi Kęstutis Baranauskas, Saulutė atėjo prabėgus vos metams nuo jo gyvavimo pradžios, o dar po metų ir Ireną prisišnekino. „Meilė muzikai iš bet kokios negalios prikelia, – sakė moterys. – Mūsų kolektyvas – lyg tikra šeima. Jeigu kurį laiką nesimatome, pasiilgstame vieni kitų. Labai laukėme, kad greičiau ta pandemija baigtųsi.“

„Dzūkijos atgaiva“ žiūrovus žavi ne tik puikiu sceniniu įvaizdžiu, bet ir darniu kūrinių atlikimu. „Labai reiklus mūsų vadovas – ir pats iš savęs daug reikalauja, ir mums kartelės nenuleidžia, – šypsojosi I. Sidaravičienė. – Iš mūsų atliekamų dainų būtų galima bent porą programų sudėlioti.“ Šįsyk alytiškių programoje „Tiesiog gyvent, tiesiog mylėt...“ nuskambėjo trys dainos: „Tau, Alytau“, „Rudens naktis sustojo“ ir „Ant bangos“. Pasak moterų, dainas siūlo ir vadovas, ir jos pačios: „Vadovas visada klausia mūsų nuomonės – ar norim, ar tiks. Parodo, kaip skamba dainos originalas, kas jį atlieka.“ Iš pradžių visos dainos atrodo sunkios, bet kantrus darbas padeda viską įveikti. Šių metų „Vilties paukštės“ komisija „Dzūkijos atgaivai“ skyrė trečią vietą.


Svarbiausias laimėjimas – bendrystė

Finaliniame „Vilties paukštės“ koncerte pasirodžiusius kolektyvus sveikino LND pirmininkas Ignas Mačiukas ir Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė. „Jūs visi esate laimėtojai, – sakė I. Mačiukas. – Su daina leng­viau gyventi, ji pakelia ūpą ir atitolina visas negandas.“ A. Šerėnienės nuomone, svarbiausias „Vilties paukštės“ laimėjimas – visus vienijanti bendrystė, galimybė susitikti, pasidžiaugti vieni kitų kūrybingumu.

Vis dėlto „Vilties paukštė“ – ne vien koncertas ir smagus susiėjimas, bet ir konkursas. Tad vertinimo komisijos, kurią sudarė Anykščių kultūros centro direktorė, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidento pavaduotoja Dijana Petrokaitė ir chormeisterės Rūta Aglinskienė bei Jurgita Baldauskienė, laukė ir atsakingas darbas. Jos ne tik mėgavosi klausydamos, bet ir įdėmiai vertino kūrinių atlikimo techniką, kolektyvų sceninį įvaizdį ir kultūrą, repertuaro sudėtingumą, kūrinių atlikimo ansambliškumą ir programos originalumą.

Daugelį metų LND rengiama „Vilties paukštė“ kaskart vis kitokia. Pasak už šį renginį atsakingos Saulės Vėjelienės, kasmet keičiama „Vilties paukštės“ tema skatina atnaujinti repertuarą, o meno vadovus paieškoti naujų dainų, atitinkančių kolektyvų galimybes. Smagu, kad scenoje atliekami kūriniai nesikartojo. Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Jovaras“ atliko kolektyvo meno vadovo Rimanto Švaplio sukurtas dainas, o jau 26 metus gyvuojantis ir su trečiu meno vadovu muzikuojantis Elektrėnų neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamb­lis „Žara“ savo programą paįvairino karine–istorine liaudies daina. Originalia programa žiūrovus pamalonino ir 2019 metų „Vilties paukštės“ nugalėtojas, Rasos Zelbienės vadovaujamas Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos Meškuičių padalinio moterų vokalinis ansamblis ,,Viltis“.

Tiesa, pasak S. Vėjelienės, paskelbus, kad šįkart į programas konkurso dalyviai turėtų įtraukti savo kraštui būdingą kūrinį, tikėtasi, jog baigiamajame koncerte išgirsime visų šalies regionų dainų pynę. Vis dėlto gyvenimas pakoregavo šiuos lūkesčius – dėl pandemijos sumažėjo konkurso dalyvių (regio­niniuose turuose dalyvavo 46 kolektyvai), o kadangi atrankiniuose turuose geriausiai sekėsi Aukštaitijos regiono kolektyvams, tad etnografinės įvairovės Anykščiuose atskleisti nepavyko. Be to, ne visi kolektyvai šiam nuostatų reikalavimui skyrė pakankamai dėmesio.

„Vilties paukštė“ turi ir dar vieną gražią tradiciją – visiems jo dalyviams organizatoriai padovanoja profesionalių muzikos atlikėjų pasirodymą. Šįkart šventinį koncertą vainikavo Edmundo Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės parengta koncertinė programa „Nuostabusis amžius“, kurioje skambėjo prancūzų kamerinė muzika, ištraukos iš gerai žinomų operečių.

 

Renginio akimirkos.

LND organizuotą renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje