Seimui pateiktas Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame pasiūlyta socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems bendruomenėje prilyginti socialinės priežiūros paslaugoms ir, siekiant užtikrinti jų kokybę, prieinamumą bei tęstinumą, taikyti tuos pačius reikalavimus, kaip ir kitoms tokio pobūdžio paslaugoms, jas akredituoti. Kas paskatino imtis tokių permainų ir kaip jos atsilieps tiek šių paslaugų teikėjams, tiek jų gavėjams?
Pokyčių poreikis
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuotos socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos siekiant suformuoti arba atkurti žmonių su negalia socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti išsilavinimą, užtikrinti galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime bei darbo rinkoje. Šiems projektams įgyvendinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų kasmet skiriama daugiau kaip 4,5 mln. eurų. Šiemet ši suma netgi dar didesnė – 5 mln. 125 tūkst. eurų. Socialinės reabilitacijos veiklos buvo sujungtos su sporto veiklomis, todėl padidėjo ir biudžetas. Kasmet vidutiniškai finansuojama 380 nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų (NVO) pateiktų projektų, o paslaugas gauna apie 28–29 tūkst. negalią turinčių asmenų ir jų šeimos narių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Violetos Toleikienės teigimu, peržiūrėti socialinės reabilitacijos paslaugų organizavimą būtina todėl, kad skiriasi paslaugų kokybė, jas teikiančių specialistų kompetencijos, neužtikrinamas paslaugų prieinamumas, jų tęstinumas ir pan. Siūloma socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems bendruomenėje priskirti socialinės priežiūros paslaugoms bei sudaryti galimybes jas akredituoti ir taip užtikrinti kokybę. Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos surengtuose mokymuose numatomus pokyčius pristačiusios V. Toleikienės, tai ne tik padėtų išspręsti įvardytas problemas, bet ir galbūt išplėstų paslaugų teikėjų ratą. Pasak jos, pradėjus akredituoti vaikų dienos centrų paslaugas į rinką atėjo apie 70 naujų teikėjų.
Finansiniam tvarumui užtikrinti – 3 metų sutartys
SADM Tikslinės pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Zabarauskienės teigimu, vienas pagrindinių šiandieninės socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje trūkumų – jų tvarumas ir veiklų tęstinumas. Kasmet reikia rengti naujus projektus, konkuruoti su kitomis organizacijomis, todėl nė viena NVO nėra tikra, ar veiklos bus tęsiamos, o gal savivaldybė nuspręs pasirinkti kitą paslaugų teikėją. Todėl, pasak D. Zabarauskienės, vienas svarbiausių planuojamų pokyčių tikslų – užtikrinti socialinės reabilitacijos paslaugų tvarumą, darbuotojų kvalifikaciją, finansavimą, pačių paslaugų prieinamumą.
Kitas trūkumas, dėl ko siūloma keisti sistemą – administracinė našta. „Savivaldybėms gana sudėtinga kasmet patikrinti, įvertinti, sudaryti finansavimo sutartis, kontroliuoti daug projektų. Didelis krūvis tenka ir organizacijoms, turinčioms parengti naujus projektus, teikti ataskaitas ir konkuruoti tarpusavyje“, – sako D. Zabarauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Seimui priėmus siūlomus Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus savivaldybės su akredituotais paslaugų teikėjais pasirašytų 3 metų finansavimo sutartis. Taip vietoje konkursinio finansavimo būtų užtikrintas akredituotas paslaugas teikiančių organizacijų finansinis tvarumas.
Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą įgyvendina ir Jurbarko rajono neįgaliųjų draugija.
Bus akredituojamos ne atskiros paslaugos, o visas paslaugų paketas
D. Zabarauskienė pabrėžia, kad bus akredituojamos socialinės reabilitacijos paslaugos, o ne jų teikėjas. SADM atstovės teigimu, socialinė reabilitacija – ne atskira paslauga, o paslaugų paketas, todėl ir akredituojamos bus ne pavienės paslaugos, o visas jų paketas.
Planuojama, kad Socialinių paslaugų katalogas bus papildytas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems paketu. Siūloma, kad į jį būtų įtrauktos šios paslaugos: informavimas, konsultavimas; tarpininkavimas, palydėjimo ir (ar) pavėžėjimo organizavimas ir (ar) pagalba lankantis įstaigose; pagalba priimant sprendimus asmenims su proto ir (ar) psichine negalia; kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir (ar) palaikymas ir (ar) atkūrimas; socialinių įgūdžių ugdymas ir (ar) palaikymas ir (ar) atkūrimas individualiai ir (ar) pagalbos sau grupėse; įsidarbinimo su pagalba, pagalbos ieškant darbo, atliekant įsidarbinimo procedūras bei lydimosios pagalbos paslaugos; darbo įgūdžių ugdymas, stiprinimas ar atkūrimas; saviraiškos įgūdžių ir meninių gebėjimų lavinimas ir (ar) palaikymas; individualios emocinės – psichologinės, informacinės pagalbos šeimos nariams, pagalbos sau ir šeimos paramos grupių veiklos organizavimas.
Beveik visos į paketą siūlomos įtraukti paslaugos teikiamos ir dabar, todėl NVO dėl to nerimauti nereikėtų.
Fizinę negalią turinčiam asmeniui gali reikėti informavimo ir konsultavimo, pagalbos įsidarbinant, tarpininkavimo, palydėjimo paslaugų, o, pavyzdžiui, pagalbos priimant sprendimus nereikės. Tačiau į paslaugų paketą tokia paslauga taip pat turės būti įtraukta, nes jos gali prireikti kitam neįgaliajam. „Organizacija turi turėti gebėjimus teikti visas paslaugas“, – pabrėžia D. Zabarauskienė. Pasak jos, nustačius socialinės reabilitacijos paslaugų poreikį, bus sudarytas individualus planas, įvertinti asmens poreikiai. Socialinės reabilitacijos paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai ir terminuotai, kol bus pasiekti numatyti tikslai (proto ar psichikos negalią turintiems asmenims jos galėtų būti teikiamos nuolat). Vėliau asmuo, esant poreikiui, bendra tvarka galėtų kreiptis dėl kitų socialinių paslaugų.
Turės atitikti tam tikrus reikalavimus
Akredituotos socialinės reabilitacijos paslaugos turės būti teikiamos neįgaliesiems pritaikytose patalpose. „Jeigu organizacija teiks paslaugas savo patalpose, jos turi būti pritaikytos specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, – sako SADM atstovė. – Jeigu organizacija patalpų neturi, ji gali pasirašyti sutartį su fiziniu ar juridiniu asmeniu, kur patalpos pritaikytos, ir tam tikras veiklas teikti jose.“
Atkreipdama dėmesį į personalo išsilavinimui keliamus reikalavimus, D. Zabarauskienė pabrėžia, kad bent vienas socialinis darbuotojas privalės turėti atitinkamą kvalifikaciją. Šis darbuotojas galės dirbti ir nepilnu darbo krūviu.
Savivaldybė su akredituotų socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugų teikėjais pasirašys šių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartis ir visus juos registruos Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Taigi socialinės reabilitacijos neįgaliesiems paslaugų gavėjas ar teisėtas jo atstovas turės galimybę pasirinkti šių paslaugų teikėją.
Laukiamas pokytis
Jeigu Seimas pritars Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, bus parengti poįstatyminiai aktai. Socialinių paslaugų kataloge bus apibrėžtos socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos, patvirtinti reikalavimai akredituotoms socialinės reabilitacijos neįgaliesiems paslaugoms, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas, socialinės reabilitacijos paslaugų finansavimo tvarka.
Socialinės reabilitacijos paslaugos turėtų būti akredituojamos 2023 metais. Pasak D. Zabarauskienės, pristatytos permainos – dar tik pradinis matymas, kaip viskas turėtų būti reglamentuota. Ji patikino, kad dar bus tariamasi su specialistais, konsultuojamasi su NVO, kad planuojami pokyčiai atlieptų ir organizacijų, ir žmonių su negalia lūkesčius.
Aldona MILIEŠKIENĖ
