Tarptautinę neįgaliųjų dieną Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) kartu su Seimo Neįgaliųjų teisių komisija surengė apskritojo stalo diskusiją „Galūnių protezai: ar užtikrinama negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybė“. Diskusijoje aptartos galimybės pradėti kompensuoti daugiau šiuolaikiškų, geresnę gyvenimo kokybę užtikrinančių protezų.
Apskritojo stalo diskusija surengta įgyvendinant projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kokia situacija šiuo metu?
Pasak Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjo Giedriaus Baranausko, šiuo metu valstybės lėšomis kompensuojami 14 tipų galūnių protezai. Finansavimas šiai sričiai didėja – 2018 m. buvo skirta 3,533 mln. Eur, o 2021 m. – 4,545 mln. Eur. Per metus vidutiniškai galūnių protezais aprūpinama apie 1 200 neįgaliųjų. Keičiasi ir kompensuojamų protezų rūšys. Nuo 2017 metų pradėti kompensuoti šlaunies protezai su hidrauliniu kelio sąnariu ir vakuuminio tvirtinimo sistema. Deja, ne visi gali juos gauti – žmogui turi būti nustatytas IV arba V mobilumo lygis, taip pat kūno masės indeksas – ne didesnis nei 30 ir kt.
Pasak protezų vartotojų grupę socialiniame tinkle subūrusios Robertos Orlauskaitės, kompensavimo tvarka turėtų būti lankstesnė – neretai žmonės turi viršsvorį dėl ligos, neturėdami šiuolaikiško protezo, jie negali aktyviai judėti, tad ir toliau tunka. Taip pat tai aktualu sportuojantiems žmonėms. G. Baranauskas patikino, kad kai kurie pokyčiai padaryti – tarkim, norint gauti protezą su hidrauliniu kelio sąnariu jau nebūtina turėti darbo stažo.
Pasak R. Orlauskaitės, blauzdos protezai su silikonine mova skiriami tik sergantiems cukriniu diabetu arba jei kyla alergijų dėl protezo. Tačiau kai kuriems žmonėms tinka tik toks tvirtinimo tipas. Be to, nemažai problemų kyla besilaukiančioms moterims, kurių kūno masė sparčiai keičiasi ir nėra numatyta galimybė pakoreguoti protezą.
LND išleido lankstinuką apie galūnių protezus. (Žiūrėti lankstinuką).
Moderniausi – mioelektriniai ir kompiuterizuoti protezai
Nuo šių metų pradėtas kompensuoti mioelektrinis dilbio protezas. Tai yra gana brangūs protezai (jų kaina – apie 17 tūkst. eurų), tinkamai naudojant galintys labai palengvinti rankos neturinčio žmogaus gyvenimą. Pasak „Ortopedijos technikos“ vyr. ortopedo technologo Artūro Didžiariekio, šie protezai skiriami ne visiems – norint jį gauti, reikės praeiti gana ilgą kelią, įrodyti, kad tikrai šį protezą naudosi. Mioelektrinius protezus gaminti ėmėsi 2 įmonės, jie kompensuoti 7 asmenims. „Viską aš galiu padaryti – ir paimti, suspausti, apsirengti, ir puoduką paimti, pakelti, ir sode obuolius nuo žemės susirenku, ir pomidorus nusiskinu“, – šio protezo privalumus jau įvertino jį naudojantis pacientas.
Algimantas Valaitis naudoja šlaunies protezą su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu (populiariai vadinamą C-Leg). Jis daug modernesnis, nevargina klubo, yra intuityviai valdomas. „C-Leg labai stipriai atveria mano galimybes, tiek darbo srityje, tiek kelionėse“, – sako A. Valaitis.
Praėjusiais metais pradėta kalbėti apie galimybę kompensuoti šį protezą ir Lietuvoje. Pasak G. Baranausko, tam šiemet netgi buvo numatytos lėšos, tačiau niekas nepateikė paraiškos, kad šie protezai būtų įtraukti į kompensuojamų priemonių sąrašą.
Turėtume kompensuoti sportui skirtus protezus
R. Orlauskaitė šiemet dalyvavo šokių projekte. Nepaisant to, kad neturi kojos, ji puikiai atliko ir sudėtingus šokius. Kad galėtų bėgti, šokinėti, būtinas specialus sportui skirtas protezas. Jį Roberta pasiskolino iš vokiečių įmonės Ottobock ir vėliau turėjo grąžinti. Robertos manymu, sportui skirti protezai turėtų būti kompensuojami. Jai pritaria ir Tomas Kairys – norėdamas dalyvauti varžybose, jis protezą įsigijo iš savo lėšų, padedant rėmėjams. Tomas įsitikinęs – valstybė turėtų padėti norintiems sportuoti.
„Šiuo metu paralimpinėje rinktinėje žmonių su apatinių galūnių protezais mes neturime. Todėl, kad teisinė bazė, infrastruktūra nėra sutvarkyta“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. Jo teigimu, tarptautinėse varžybose pirmas 3 vietas laimi tos šalys, kurios skiria daug dėmesio protezavimui: Vokietija, JAV, Japonija. Latvijoje nuo 2022 metų žmogus, kuris nori sportuoti, jau turės galimybę gauti sportinį protezą. „Tikiuosi, kad ir pas mus pasikeis įstatyminė bazė, kuri leidžia turėti vieną protezą. Kai tai įvyks, proveržis mūsų paralimpinėje rinktinėje tikrai įvyks“, – svarsto P. Kalvelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pradėti reikia nuo vaikų, kurie neturi galimybės sportuoti, dalyvauti kūno kultūros pamokose.
G. Baranauskas neatmeta galimybės, kad sportui skirti protezai gali būti kompensuojami. Lėšų tam užtektų. Jis ragina neįgaliųjų asociacijas, draugijas aktyviai teikti paraiškas, kad jie būtų įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. „Pasižadame padėti tiek rengiant paraiškas, tiek teikiant informaciją visame procese, kol nauji protezai bus kompensuojami“, – sako VLK atstovas. Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovė Rūta Garšvienė paragino neįgaliųjų ornanizacijas teikti paraiškas: „Jei mes gamintume protezus tiems, kam reikia, užtektų pinigų ir sportiniams protezams, ir modernesniems, ir antram protezui plaukimui.“
Kaip užtikrinti įmonių sąžiningumą?
Kitas klausimas, aktualus kalbant apie protezų kompensavimą, – nesąžininga kai kurių ortopedijos įmonių veikla. Pranešimą apie tai pristatė žurnalistinį tyrimą atlikusi Kristina Kučinskaitė Grudienė. Šiuo metu galūnių protezus gamina ir pritaiko 15 ortopedijos įmonių. Pasak G. Baranausko, 2021 metais ortopedijos įmonės buvo tikrintos 32 kartus. Vertinta, ar gydytojai specialistai pagrįstai skyrė ortopedijos priemonę, ar išduoti galūnių protezai atitinka į informacinę sistemą įvestus duomenis. Trys ortopedijos įmonės, priskirtos aukščiausiai rizikai pagal rizikos vertinimo kriterijus, buvo patikrintos kartu su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Daugeliu atvejų pažeidimų nenustatyta, tačiau dėl vienos gydytojos galimo medicininių dokumentų klastojimo kreiptasi į FNTT. Dėl dviejų įmonių galimai neteisėtos veiklos bendradarbiaujant su FNTT kreiptasi į teismą. Taip pat įmonei, neteisėtai naudojusiai pacientų duomenis, turėtų būti skirta bauda.
Pasak G. Baranausko, pokyčių numatyta ir kitais metais – galūnių protezus galės gaminti ir pritaikyti tik tos įmonės, kuriose dirba ortopedas technologas, turintis Akreditavimo tarnybos suteiktą spaudo numerį. Šeimos gydytojai bus skatinami stebėti prie jų prisirašiusius pacientus, ar jie tikrai naudojasi protezais.
VLK atstovas ragina kilus abejonių dėl protezo kokybės ar dėl ortopedijos įmonės veiklos, nedvejojant kreiptis arba į Ligonių kasą, arba į Akreditavimo tarnybą.
„Labai kviečiu ateiti, kalbėti, išsakyti problemas, nes tik žinodami mes galime padėti“, - sako ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė. „Tikiuosi, kad mūsų valdžios atstovai, kurie atsakingi, atkreips dėmesį, kad būtų priimti įstatymai, kurie padės žmonėms geriau prisitaikyti aplinkoje ir adaptuotis visuomenėje. Lietuvos neįgaliųjų draugija paskleis šitas žinias ir informaciją, nes vienijame 64 organizacijas“, - apibendrindamas diskusiją sakė LND pirmininkas Ignas Mačiukas. Jis pasidžiaugė, kad LND ką tik parengė lankstinuką, kuriame galima rasti visą svarbiausią informaciją apie galūnių protezus.
Aurelija BABINSKIENĖ
