Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) 2021 metais įgyvendino projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Visus metus vykę mokymai, kitos veiklos suteikė neįgaliųjų organizacijoms daugiau žinių, kaip įveikti laukiančius pokyčius, kokybiškiau teikti paslaugas, vyko susitikimai su valdžios atstovais, teikti siūlymai sprendimus priimančioms institucijoms.
Mokėsi apie pagalbos poreikį ir finansavimo būdus
Birželio pradžioje LND asocijuotiems nariams surengė nuotolinius mokymus, kuriuose kalbėta apie tai, kaip nustatyti negalią turinčio asmens pagalbos poreikį, numatyti priemones, padėsiančias jį atliepti. Mokymus vedusios Vilniaus technologijų mokymo centro lektorės Alina Vaitekūnienė ir Loreta Ivanovienė pabrėžė, kad paslaugos turi būti teikiamos siekiant pokyčio, žmogaus įgalinimo. Pasak L. Ivanovienės, organizacijos turi skatinti palaikyti turimus įgūdžius, savarankiškumą. Mokymų dalyviai aptarė keletą poreikio vertinimo variantų, buvo pasiūlytas pavyzdinis modelis.
Siekdama paskatinti plačiau pažiūrėti į organizacijos finansavimo galimybes, LND savo narius pakvietė į mokymus „NVO lėšų pritraukimo strategija – organizacijos ateities planas“. Portalo aukok.lt vadovės Giedrės Šopaitės-Šilinskienės teigimu, tvari organizacija turi turėti ne mažiau kaip 3 lėšų šaltinius, kad vieno netekus nereikėtų nutraukti veiklos.
Pasak MB Valdymo inovacijų agentūros „Innovate“ vadovės Ievos Adomaitytės Subačienės, pagrindinis NVO lėšų šaltinis – projektinė veikla (projektų rengimas), tačiau galima pardavinėti savo paslaugas ar prekes, t.y. imtis socialinio verslo ar komercinės veiklos, rinkti paramą bei labdarą. I. Adomaitytė Subačienė mokymų dalyviams pristatė įvairius fondus, kuriems galima teikti paraiškas. Į komandas susiskirstę mokymų dalyviai turėjo sukurti projekto idėją – patrauklų renginį, į jį įtraukti verslo partnerį.
Aukok.lt prekės ženklo vadovė Živilė Pikturnaitė pabrėžė, kad norint surinkti lėšų, būtina gera komunikacija. Labai svarbu skelbiant įrašus socialiniuose tinkluose ar kitaip komunikuojant apie savo veiklą įvardyti, kam parama bus panaudota.
Atvejo vadyba ir inovacijos
Šventojoje susirinkę LND nariai mokėsi, kaip taikyti atvejo vadybą socialiniame darbe. Mokymus vedė Valakupių reabilitacijos centro (VRC) darbuotojos. Socialinė darbuoja Dovilė Kuzmaitė mokymų dalyviams pristatė, kaip vertinti žmogaus poreikius, numatyti asmens individualias problemas padedančią spręsti pagalbą, po to įvertinti rezultatą. Pasak D. Kuzmaitės, socialiniame darbe rezultatus pamatuoti sunkiau negu kitose srityse, ilgiau trunka juos pasiekti. Rezultatas gali būti ir didesnis asmens įsitraukimas į bendruomenę, mažesnis uždarumas, emocinė gerovė.
VRC medicinos psichologė Eugenija Danieliūtė pristatė remiamo įsidarbinimo metodą, kurį VRC perėmė iš patirties bendradarbiaujant tarptautiniame LEAD projekte ir sėkmingai taiko savo darbe su neįgaliais asmenimis.
Kaune vykusiuose mokymuose ir socialinio verslo dizaino mąstysenos dirbtuvėse nevyriausybinių organizacijų atstovams diskutuota apie tai, kaip savo organizacijos veiklą pasukti socialinio verslo, inovacijų link.
Nacionalinio socialinės integracijos instituto steigėjas, programų vadovas, „Inovatorių slėnio“ direktorius Arūnas Survila ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė Monika Stankevičiūtė pristatė galimus inovacijos būdus, ragino nebijoti eksperimentuoti, ieškoti naujovių ir skirtingų organizacijos finansavimo šaltinių. Mokymų dalyviai buvo pakviesti sukurti galimą būsimo socialinio verslo modelį.
LND siūlymai siekiant naujovių
Tarptautinę neįgaliųjų dieną Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) kartu su Seimo Neįgaliųjų teisių komisija surengė apskritojo stalo diskusiją „Galūnių protezai: ar užtikrinama negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybė“. Į Seimą susirinko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Valstybinės ligonių kasos atstovai, protezų naudotojai ir ortopedijos įmonių darbuotojai. Aptartos galūnių protezų kompensavimo aktualijos, numatytos galimybės pradėti kompensuoti naujus protezus. Pasak LND pirmininko Igno Mačiuko, toks formatas, kai aptariamos labai konkrečios problemos, pasiteisino, nes neretai po jų įvyksta pokyčiai. Ateityje galima būtų kalbėtis ir apie kitas ortopedijos aktualijas. Prie pokyčių prisideda ir konkretūs LND pasiūlymai, kaip tobulinti galūnių kompensavimo tvarką. Jie pateikti Valstybinei ligonių kasai, Sveikatos priežiūros komisijai prie SAM, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM.
LND parengė ir lankstinuką, kuriame galima rasti visą svarbiausią informaciją apie galūnių protezus.
Įgyvendinant projektą surengti 5 susitikimai savivaldybėse, kuriuose diskutuota apie laukiančius projektų finansavimo pokyčius, būtinybę paslaugas teikiančioms organizacijoms akredituotis. Po susitikimų buvo pateikti siūlymai, kaip gerinti NVO ir savivaldybės bendradarbiavimą.
Mokymai paskatins imtis pokyčių
Pasak LND projektų vadovės Linos Arlauskienės, visus metus vykusių mokymų tikslas – suteikti galimybę mąstyti plačiau, paskatinti organizacijas nebūti priklausomoms vien tik nuo projektų, imtis inovacijų ir nebijoti naujovių. Organizuojant renginius buvo atsižvelgta į dabarties aktualijas, laukiančius pokyčius. Neįgaliųjų organizacijų veiklos samprata ir finansavimo galimybės sparčiai kinta, tad būtina nuolat tobulinti savo žinias, gebėjimus. Vis dėlto L. Arlauskienė pasigedo didesnio pačių organizacijų aktyvumo. „Ne į visus mokymus mūsų asocijuoti nariai noriai registravosi, tad kvietėme ir kitų neįgaliųjų organizacijų atstovus“, - sakė L. Arlauskienė.
I. Mačiuko teigimu, mokymuose dalyvavę draugijų atstovai įgijo kompetencijų, todėl bus lengviau prisitaikyti prie naujovių, atitikti kintančius reikalavimus. „Jei sulauksime finansavimo, tikimės kitais metais pasiūlyti daugiau aktualių mokymų ir kitų veiklų“, - sako LND pirmininkas.
Emilija STONKUTĖ
R 12-20
